Rugpjūčio 5 d. Japonijos akcijų indeksas „Nikkei 225“ per vieną dieną nukrito daugiau nei 12 proc. – tai blogiausias šio indekso rezultatas nuo 1987 m. Didžiausių JAV bendrovių akcijų indeksas „S&P 500“ smuko daugiau nei 3 proc. ir prarado 1,3 trilijono JAV dolerių vertės. Šis nuosmukis dar kartą įrodė svarbią investavimo taisyklę – finansų rinkos svyravimai yra neišvengiami, o investavimas – visada susijęs su rizika.
„Šį kartą akcijų išpardavimą paskatino vienu metu susiklosčiusios gana pesimistiškos aplinkybės – prastesnės nei tikėtasi technologijų sektoriaus bendrovių pajamų augimo prognozės, smuktelėjęs aktyvumas JAV darbo rinkoje bei Japonijos centrinio banko pakeltos palūkanų normos. Tačiau tokį staigų ir sąlyginiai trumpą kritimą labiau siečiau su psichologiniais veiksniais, buvusiais aukštais akcijų kainų lygiais bei priverstiniu pozicijų uždarymu tais atvejais, kai investuotojai naudoja svertą, tai yra - skolintus pinigus“, – teigia D.Urbanovičius.
Grįžtant prie Japonijos, daugelį metų šalyje dėl beveik nulinių palūkanų normų buvo įprasta pigiai skolintis – investuotojai skolindavosi už minimalią kainą ir pinigus investuodavo į didesnį pelną duodantį turtą, pavyzdžiui, JAV technologijų bendrovių akcijas. Tačiau Japonijos centriniam bankui pakėlus palūkanų normą ir jenai sustiprėjus JAV dolerio atžvilgiu, sumažėjo tokių sandorių pelnas. Tai paskatino investuotojus staiga parduoti savo turimas akcijų pozicijas, taip dar labiau pagreitinant pagrindinių šalies indeksų nuosmukį.
„Tokie ir kiti panašūs rinkos nuosmukiai gali kelti daug nerimo, ypač dėl to, kad iš anksto numatyti, kada jie įvyks, tikrai ne visada įmanoma. Per pastaruosius 25 metus stebėjome bent tris itin didelius rinkos nuosmukius ir eilę smulkesnių korekcijų“, – apžvelgia D.Urbanovičius.
2000 m. sprogus vadinamajam „dot-com“ burbului, per dvejus metus „NASDAQ Composite“ indeksas nukrito beveik 80 proc. Per 2007–2009 m. pasaulinę finansų krizę „S&P 500“ indeksas nukrito apie 57 proc., o jam atsigauti prireikė maždaug penkerių metų. Tuo tarpu dėl COVID-19 pandemijos 2020 m. kovo mėn. „S&P 500“ smuko 34 proc., tačiau rinka atsigavo dar tų pačių metų rugpjūčio mėnesį.
Nuostolis ar galimybė – priklauso nuo investuotojo
Anot eksperto, akcijų vertės nuosmukiai investuotojams gali ne tik sukelti psichologinių iššūkių, bet ir sukurti naujų galimybių. Viena didžiausių rizikų nuosmukio metu, su kuriomis gali susidurti investuotojai, yra nerimo sukeltas pardavimas (pozicijos uždarymas). Rinkai pradėjus kristi, baimė gali užvaldyti net drausmingiausią investuotoją ir paskatinti jį nuostolingai parduoti turtą siekiant išvengti numanomo tolimesnio akcijų vertės kritimo.
„Tačiau tokia reakcija reikš užfiksuotus nuostolius ir neleis investuotojams gauti naudos, kai kainos pradės augti. Žvelgiant ne emociškai, o racionaliai, nuosmukiai gali sukurti ir galimybes – krentančios akcijų kainos leidžia investuotojams įsigyti vertybinių popierių „su nuolaida“ ir gali sudaryti prielaidas uždirbti pelną rinkai atsigavus. Pavyzdžiui, investuotojai per 2020 m. COVID-19 pandemiją įsigiję akcijų sumažėjusiomis kainomis, ilgainiui atsigavus rinkoms gavo įspūdingą grąžą. Tiesa pasinaudoti galimybėmis esant tokios ekstremaliom situacijoms, gali tikrai ne kiekvienas“, – pasakoja D.Urbanovičius.
Diversifikuotas portfelis padeda išlaikyti šaltą protą
Kitas rizikos veiksnys – per mažai diversifikuotas portfelis. Jei jis sutelktas tik į kelis sektorius ar akcijas, investicijų portfelis yra labiau pažeidžiamas per nuosmukius nei tas, kuriame investicijos paskirstytos per platų jų spektrą.
„Pavyzdžiui, 2000 m. pradžioje sprogus „dot-com“ burbului, investuotojai, daugiausia investavę į technologijų įmonių akcijas, patyrė didelių nuostolių, nes jų akcijos smarkiai krito. Diversifikavimas išskaido riziką tarp įvairių turto rūšių, sektorių ir regionų, taip apsaugodamas nuo didesnių bendrų nuostolių, įvykus nuosmukiui viename jų“, – teigia „InRento“ ekspertas.
Gerai diversifikuotas portfelis nuosmukius gali paversti galimybėmis, o jį turintys investuotojai linkę mažiau panikuoti ir gali priimti labiau apgalvotus sprendimus. Į diversifikuotą portfelį įtrauktas sąlyginai stabilus turtas, pavyzdžiui, obligacijos arba investicijos į NT nuomos projektus, taip pat gali padėti užtikrinti sąlyginai didesnę apsaugą nuo svyravimų.
Svarbu – ilgalaikė perspektyva
D.Urbanovičiaus teigimu, ilgalaikės investavimo strategijos nebuvimas taip pat didina nuostolių riziką. Investuotojai, neturintys aiškaus ilgalaikio investicinio tikslo ir plano, kaip tą tikslą pasiekti, gali nustoti investuoti, kai rinkose turto kainos krenta.
„Ilgalaikė strategija padeda išvengti panikavimo korekcijų ar krizių metu. Laikydamiesi ilgalaikio plano, investuotojai gali pasinaudoti mažesnėmis investicinių produktų kainomis ir galiausiai padidinti savo portfelio augimo potencialą laikui bėgant“, – sako ekspertas.
Į ką verta atkreipti dėmesį investuojantiems
Norėdami išvengti neigiamo nuosmukių poveikio, reguliariai peržiūrėkite savo portfelį ir įvertinkite, ar jis pakankamai diversifikuotas pagal jūsų toleruotiną rizikos lygį, pataria D.Urbanovičius. Bendrinė investavimo praktika rodo, kad būtent nuosmukių metu yra verta peržiūrėti ir papildomai papildyti portfelį „atpigusiais" produktais, tačiau svarbiausia yra suprasti, kad net „atpigusi" investicija savo kainos grindų dar nepasiekė.
„Be to, investavimas į periodines pajamas generuojantį turtą – pavyzdžiui, per sutelktinio investavimo į NT nuomos projektų platformą – gali suteikti didesnį stabilumą ir pastovias pajamas bei padėti sumažinti riziką nepastoviais laikotarpiais“, – prideda ekspertas.
Taip pat – laikykitės ilgalaikės investavimo perspektyvos. Investuodami bent kelerius metus sumažinsite laikinų nuosmukių įtaką portfelio augimui.
Galiausiai, pasak D.Urbanovičiaus, nuolat mokykitės, sekite finansų ir ekonomikos naujienas bei ugdykite savo finansinį raštingumą.
„Reguliariai domėdamiesi rinkos tendencijomis, ekonominiais rodikliais ir savo pačių investicijomis, pagerinsite savo gebėjimą objektyviai analizuoti rinkos pokyčius ir į juos reaguoti racionaliai, o ne remiantis emocijomis. Tai ilgainiui suteiks daugiau pagrįsto pasitikėjimo ne tik valdant galimas rizikas, bet ir įžvelgiant naujas galimybes“, – pažymi pašnekovas.
