Susirūpinimą finansų institucijoms kelia Europos valstybių skolų tvarumo problemos, energetinių išteklių kainų šokas, galimas politinės aplinkos Lietuvoje pasikeitimas. „Dėl užkrato efekto euro zonos šalių problemos gali daryti neigiamą įtaką Lietuvos ekonomikai. Tai yra svarbi rizika, nuo kurios sudėtinga apsisaugoti, nes jos valdymo ir poveikio mažinimo priemonės Lietuvoje yra ribotos“, – apklausos rezultatus komentavo Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistė Sigita Veidaitė.
Lietuva yra priklausoma nuo pasaulio ekonomikos procesų, todėl ekonominė situacija Europos Sąjungos šalyse turi įtakos ir kitų rizikų (pvz., lėto Lietuvos ekonomikos atsigavimo, makroekonominės rizikos) vertinimui. Lėtas Lietuvos ekonomikos atsigavimas ar ekonominis nuosmukis tebėra aktualus, tačiau mažiau tikėtinas pavojus. Vertinant namų ūkių ir įmonių kredito riziką, jos dydis nurodytas mažesnis nei pernai, mažesnė ir tikimybė, kad finansų institucijos susidurs su finansavimosi sunkumais. Nesitikima didėsiančios infliacijos ar tolesnio nekilnojamojo turto kainų mažėjimo.
Apklausos dėl rizikų tikslas – nustatyti svarbiausius grėsmių Lietuvos finansų sistemai šaltinius, įvertinti nepalankių įvykių pasireiškimo tikimybę ir galimą jų įtaką šalies finansų sistemai. Į apklausoje pateiktus klausimus atsakė trisdešimt septynių įmonių vadovai, rizikos valdytojai ar kiti didelę darbo finansų rinkose patirtį turintys atstovai.
