Geriausius ES investicijų projektus netrukus vertinsiantis Robertas Petrauskas tikina, kad jaučiasi pamalonintas, gavęs komisijos nario pareigas. Visgi, kaip priduria jis, šis jausmas yra daugiau susijęs su tuo, kad konkursas „Europos burės 2022“ apskritai vyksta.
„Viena iš pagrindinių žmogiškų savybių yra ta, kad mums reikia patvirtinimo, pagyrimo, pasakymo, jog padarei gerai. Tai būtina sąlyga kam nors gražaus sukurti: gražus gestas, pastebėjimas, parodymas, kad mums svarbu, ką darai“, – šypsosi žurnalistas.
Svarbiausia – žmogus ir bendruomenė
Ypač R.Petrauską džiugina konkurso nominacijos už investicijas į žmogų. Anot jo, tai – tarsi kertinis akmuo, ant kurio apskritai laikomės mes, kaip visuomenė.
„Į ką daugiau investuoti, jeigu ne į žmogų? Globaliai visos investicijos eina į jį: ar jos skiriamos technologijoms, ar pastatams, ar kam nors kitam – galų gale šios investicijos sukuria tai, kas žmogui naudinga. Jeigu mes iš visų gerų sumanymų, projektų ateičiai išimtume žmogų, iš jų nieko neliktų.
Technologijos, kuriomis žmonės nesinaudoja, yra niekam nereikalingos. Šį ratą galime sukti tiek, kiek norime – žmogus yra svarbiausia auditorija, viską darome tam, kad mums patiems gyventi būtų geriau, kad mums patiktų pasaulis, kuriame esame, kad pasaulis išliktų kuo ilgiau ir kad nuo buvimo čia jaustume malonumą. Viskas yra apie žmogų“, – mano R.Petrauskas.
Žinoma, žmogus – socialinė būtybė, tad ir bendruomeniškumas, socialinės iniciatyvos yra neatsiejama dalis to, kad žmonijos ateitis būtų grįsta tvirtesniu pagrindu. Konkurse „Europos burės 2022“ R.Petrauskui teks vertinti ir geriausius projektus už bendruomeniškumo kūrimą, jo svarbą žurnalistas ypač pabrėžia.
„Socialinė iniciatyva yra tai, kas sukuria bičių avilį, taip kuriamas bendraminčių būrys. O kuo jis didesnis, kuo didesnė bendruomenė, tuo daugiau ji gali nuveikti. Gyvename ne XVIII–XIX amžiuje, ne pramonės revoliucijos laikais, kada buvo svarbu sukurti įspūdingus, ekonomiškai atsiperkančius projektus ir t.t. Man atrodo, kad šiandien žmonija yra pažengusi žymiai toliau. Dabar ji supranta, kad ne vartojime, ne materializme yra vertė, o žmoguje. Taigi vėl apsisukame ratu ir grįžtame prie formulės, kad svarbiausia ne tikslas, kur einame, o kelias.
Socialinis elementas yra be galo svarbus, nes tame kelyje sutinkame kitus žmones, norime su jais bendrauti, draugauti, kartu statyti, susigalvoti naujų iššūkių... Koronaviruso izoliacijos laikais galėjome aiškiai įsitikinti, kad vieni be kitų negalime, kad vieniems mums yra sunku, keista“, – tikina žurnalistas.
Višta ar kiaušinis?
Bendruomenės svarbą R.Petrauskas iliustruoja mokslininkų tyrimu apie mėlynąsias zonas. Įvairiose pasaulio vietose esančiose mėlynosiose zonose gyvena žymiai daugiau vyresnio amžiaus žmonių, jie pasižymi geresne sveikatos būkle nei vidutiniškai kitur.
„Buvo atliktas tyrimas apie tai, kas mėlynąsias zonas sieja – juk jos yra skirtinguose žemynuose, skirtingose kultūrose, visur žmonės maitinasi skirtingai ir pan. Įdomu buvo tai, kad, anot mokslininkų, visas mėlynąsias zonas sieja bendruomenė, kuri turi aiškius bendrus tikslus, kurios nariai žino, kodėl ryte verta atsikelti ir kaip pradėti dieną, kokia yra didesnė nei „aš“ misija, kodėl esu svarbus, reikalingas bendruomenės narys. Šiuo atveju reikalingumas išeina abipusis, nes kai žmogus jaučiasi gerai, kartu jis padaro ir didelius darbus“, – sako rašytojas.
R.Petrauskas užduoda ir klausimą – įdomu, ar investicijos į bendruomeniškumą yra višta, ar kiaušinis? Nuo ko viskas prasideda?
„Ar tako nutiesimas sukuria bendruomenę, kuri juo pradeda vaikščioti, ar bendruomenė pradeda vaikščioti, o mes toje vietoje nusprendžiame padaryti takelį? Turbūt bendrai viskas vyksta abiem kryptimis, bet faktas tas, kad be didelių ES projektų, kuriuos galime įgyvendinti būdami ES dalimi, mūsų užmojis, avilys, būtų gerokai mažesnis, kaip ir jo galimybės plėstis.
Dabar esame maža bitutė, kuri gyvena didžiuliame avilyje, tačiau turi tokias pat galimybes, kaip ir kitos bitės. Tai yra dovana, kuri visai neblogai veikia gamtoje“, – šypsosi žurnalistas.
Sėkmingiausi projektai – kurie atliepia pasaulį
Paklaustas, kur Lietuvoje dar matytų vietos progresui, į ką reikėtų investuoti, kad žmogus čia jaustųsi laisvesnis, oresnis, o bendruomenės – tvirtesnės, R.Petrauskas susimąsto – klausimas vienas sudėtingesnių:
„Sėkmingiausi projektai yra tie, kuriuos paleidus užsikuria tai, kas veikia savaime. Žmonės nori tobulėti, kurti, gerinti situaciją, prisijungti, būti kažko dalimi. Jeigu ši simbiozė atsitinka, investicija įvyksta sėkmingai.
Jungiamoji grandis yra tai, kad žmonės idėja patikėtų, kad ateitų susitikti, pabendrauti, padainuoti, pabūti… Jeigu jie ateina, projektas įgyja kitą galią, tai – jau nebe projektas, o gyvenimo dalis – jis tampa visuomeniškas, iš jo atsiranda gyvybė: kavinės, viešbučiai, kita. Viskas atsiranda tarsi savaime, nes pagrindinė investicija buvo padaryta.
Nesvarbu, kokios būtų kryptys, svarbu, kad žmonės pajustų naudą – ar tai technologija, ar kokia kita naujovė. Žinome, kad idėjų būna tūkstančiai, šimtai, bet kūnu pavirsta ne visos. Kūnu pavirsta tos idėjos, kurios atliepia mūsų pasaulį. Jeigu idėja padeda susikurti bendruomenei, tai yra akivaizdus įrodymas, jog ji yra sėkminga.“
