Iki 2030 metų dirbtinis intelektas į pasaulio ekonomiką galėtų dar įlieti apie 13 trln. dolerių. Todėl jis yra lyginamas su garo variklio padaryta įtaka pasaulio ekonomikai.
Institutas modeliuoja, kad 70 proc. įmonių iki 2030 metų įsidiegs vienokį ar kitokį dirbtinį intelektą, o daug įmonių ekonomikai dirbtinį intelektą pritaikys visu pajėgumu.
Dirbtinis intelektas naudoja duomenis ir algoritmus, kad galėtų pamėgdžioti žmogaus elgesį. JAV ir Kinija lenktyniauja investicijomis į dirbtinį intelektą. Pekinas nori tapti dirbtinio intelekto technologijos lyderiu pasaulyje 2030 metais.
„Be dirbtinio intelekto Kinijai gali būti sunku pasiekti numatytą ūkio augimo rodiklį“, – sakė vienas tyrimo autorių Jeongminas Seongas.
Jis pažymėjo, kad kinų produktyvumas yra žemesnis už pasaulinį vidurkį, ekonomikai ir visuomenei transformuojantis iš gaminančiosios į vartojančiąją. J.Seongas prognozuoja, kad dirbtinis intelektas turės didelę įtaką pardavimams ir marketingui, ir tai galėtų išauginti vartotojų išlaidas.
Tyrime teigiama, kad dirbtinis intelektas ekonomiką paskatins padėdamas ir pakeisdamas darbo jėgą, pasiūlydamas daugiau prekių ir paslaugų, padidindamas pasaulių duomenų perdavimo augimą ir sukurdamas turtą.
Tiesa, tyrimo duomenimis, intelekto įvedimas ir pritaikymas nebus lengvas: įmonės turės susitaikyti su jo pritaikymo kaštais, jis sutrikdys darbo rinką.
„Produktyvumą didinanti, darbo pajėgumus sauganti technologija kelia iššūkių visoms pasaulio ekonomikoms“, – antradienį sakė Japonijos „Nomura“ vyriausiasis ekonomistas Takashi Miwa.
Jis pridūrė, kad dirbtinis intelektas gali dar labiau padidinti pajamų nelygybę.
