Rodo Lietuvai augimo receptą: skaitmenizacija

Lietuva savo ekonominio pyrago dydį galėtų padidinti papildomais 8,8 mlrd. eurų, arba kone penktadaliu, plėtodama skaitmenizaciją, vertina tarptautinė vadybos konsultavimo įmonė „McKinsey & Company“.
Kompiuteris
Kompiuteris / Pexels.com nuotr.

„McKinsey“ vertina, kad panaikindama skaitmeninį atotrūkį nuo Vakarų ir Šiaurės Europos, Lietuva iki 2025 metų galėtų padidinti BVP papildomais 8,8 mlrd. EUR. Skaitmenizacija galėtų pridėti po 1,5 proc. BVP augimo kasmet, kol skaitmeninės ekonomikos dalis užaugs nuo dabartinių 5,1 proc. iki 19 proc. 2025 m.

Dabar Lietuvoje vienas darbuotojas per valandą sukuria 32 eurus BVP, kai vidutiniškai Šiaurės šalyse šis rodiklis siekia 64 eurus. Darbuotojai dirba ilgiau, o ekonomikoje trūksta kapitalo, kuris investuotų į vertę kuriantį turtą. Palyginimui, Lietuvoje vienam darbuotojui tenka 5 milijonai eurų grynojo turto, kai Šiaurės šalyse – 23 mln. eurų.

Lietuva priskiriama grupei Vidurio ir Rytų Europos šalių (VRE), kurios laikomos „skaitmeninio proveržio“ valstybėmis: demonstruoja stiprų skaitmeninio augimo potencialą ir turi galimybę lenktyniauti su Šiaurės Europos skaitmeniniais lyderiais (Belgija, Danija, Estija, Suomija, Airija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija ir Švedija).

„McKinsey“ partneris ir pagrindinis ataskaitos autorius Marcinas Purta teigia, kad skaitmeninimas Lietuvai atneštų efektyvumą pertvarkant viešąjį ir privatų sektorių, paskatintų elektroninę prekybą.

„Verslas gali padidinti skaitmeninių įrankių naudojimą, taip pagerindamas savo produktyvumą ir, galiausiai, pasiekdamas trokštamus rezultatus. Jiems taip pat būtų patariama pasinaudoti skaitmeninių sprendimų galimybėmis ieškant naujų klientų ir įsiliejant į regionines bei pasaulines rinkas. Šis eksporto potencialas ypač svarbus VRE, kurioje vidaus rinkos dydis riboja augimo galimybes“, – teigia M. Purta.

Įžvelgiama, kad Lietuvoje yra pakankamai geras pradinis ir vidurinis išsilavinimas matematikos ir mokslinio raštingumo srityse pagal tarptautinio PISA reitingo suteikiamus balus. (Lietuvos balas yra 457 ir šiek tiek atsilieka nuo skaitmeninių lyderių gauto balo, kurio dydis siekia 505).

Lietuvoje veikia didelė STEM (mokslas, technologijos, inžinerija ir matematika) bendruomenė – šios srities mokslus baigia 245 absolventų 100 tūkst. gyventojų, kai Šiaurės šalių vidurkis – 206 absolventai.

Lietuva taip pat turi kokybišką skaitmeninę infrastruktūrą: pukios aprėpties 4G tinklą, spartų internetą, modernias technologijas.

Tyrimo rekomendacijose teigiama kad viešasis sektorius gali atlikti svarbų vaidmenį transformacijos procese, naudodamas skaitmenines technologijas, kad greitesniais ir sklandesniais procesais ir paslaugomis galėtų naudotis tiek įmonės, tiek paprasti piliečiai.

„Politikai galėtų skatinti technologijų pritaikymą tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose. Jie gali pagerinti startuoliams skirtą ekosistemą bei skaitmeninių inovacijų galimybes, pavyzdžiui, sukurdami bandomąją inovacijų aplinką. Jie taip pat gali padėti darbuotojams, pradėdami vykdyti programas, kurių tikslas – „perkvalifikuoti“ darbuotojus. Piliečiai taip pat turi būti aktyvūs, investicijos į visą gyvenimą trunkantį mokymąsi leis jiems pasinaudoti naujomis darbo rinkos galimybėmis. Be to, asmenys taip pat turi būti lankstesni savo karjeros atžvilgiu“, – teigia M. Purta.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų