FED imasi atsargiai mažinti ekonomikos skatinimą
Lapkričio pradžioje įvykusi JAV Federalinių rezervų banko (FED) konferencija nenustebino rinkos. Jo vadovas Jerome Powellas paskelbė, kad FED ima mažinti ekonomikos skatinimą, ir jau lapkričio mėnesį 15 mlrd. JAV dolerių sumažins savo obligacijų supirkimo programą. Kitas tokios pačios apimties mažinimas numatytas gruodžio mėnesį. Šiuo metu bendra obligacijų supirkimo programos apimtis siekia 120 mlrd. JAV dolerių per mėnesį.
Kada įvyks dar vienas mažinimo etapas, šį kartą nebuvo patikslinta. Anksčiau FED žadėjo ekonomikos skatinimą mažinti po 15 mlrd. JAV dolerių iki 2022 m. birželio. Panašu, kad norima pasilikti šiek tiek erdvės savo veiksmams ir neskubama įsipareigoti dėl netolimos ateities.
Dėl bazinių palūkanų kėlimo jokie sprendimai šio susitikimo metu nebuvo priimti. Anksčiau FED teigė, kad palūkanos kitais metais bus padidintos ne anksčiau kaip metų viduryje. Bet įsišėlus infliacijai pasigirsta vis daugiau spėjimų, kad jų padidinimas gali įvykti ir anksčiau.
Toliau neramina sparti infliacija
Vertinant makroekonominius rodiklius išsiskyrė vis geriau atrodanti padėtis JAV darbo rinkoje. Nedarbo lygis spalio mėnesį sumažėjo iki 4,6 proc. bei pralenkė analitikų prognozes.
Tačiau pagrindiniai JAV akcijų indeksai kiek smarkiau krito po žinios apie vartotojų kainų indeksą, kuris spalį šoktelėjo 0,9 proc. Tai gerokai viršijo analitikų prognozuotą 0,6 proc. padidėjimą.
Metinis vartotojų kainų indekso padidėjimas pasiekė net 6,2 proc., ir buvo didžiausias nuo 1990 m. gruodžio. „Swedbank“ analitikai pastebi, kad kelis mėnesius besitęsiantis energijos kainų augimas, toliau trūkinėjančios tiekimo grandinės, atsigaunanti darbo rinka bei dėl to auganti paklausa padarė didžiausią įtaką infliacijos šuoliui.
JAV rinkos atsitraukė nuo rekordų
Investuotojus nustebinus aukščiausiai infliacijai per tris dešimtmečius, JAV bendrovių akcijų kainos per pirmąsias lapkričio savaites atsitraukė nuo rekordinių aukštumų. „S&P 500“ indekso reikšmė per dvi pastarąsias savaites nerado krypties. Pirmą lapkričio savaitę ji stiebėsi aukštyn, tačiau antrąją savaitę, kai dar ir įmonės „Tesla“ vadovas Elonas Muskas paskelbė apie planus parduoti dalį savo akcijų, prarado 1,5 proc. savo vertės.
Neigiamos įtakos indeksui turėjo ir kritusios energijos įmonių akcijų kainos, daugiausiai dėl atpigusios naftos.
Geriausiai pasirodė statybinių medžiagų sektorius, tikėtina, dėl Atstovų Rūmuose priimto JAV prezidento Joe Bideno administracijos 1,2 trln. JAV dolerių vertės infrastruktūros įstatymo projekto. Tiesa, galutinai dėl jo įgyvendinimo dar bus sprendžiama ateityje.
Dar vienas elektromobilių gamintojas pralenkė senbuvius
Antroji lapkričio savaitė buvo įsimintina dėl įvykusio elektromobilių gamintojo „Rivian Automotive“ pirminio viešo akcijų siūlymo (IPO). Tai buvo didžiausias JAV bendrovės IPO nuo 2012 m., kai į akcijų biržą įžengė „Facebook“.
„Rivian“ debiutą vainikavo 53 proc. pabrangusios akcijos, o pirmosios prekybos dienos pabaigoje jos kapitalizacija pasiekė daugiau kaip 100 mlrd. JAV dolerių. Nepaisant to, kad įmonė tik pradėjo elektromobilių pardavimus, pagal savo vertę ji pralenkė tokius JAV grandus, kaip „General Motors“ ar „Ford“.
Investuotojų dėmesio sulaukė ir „General Electric“ planas išskaidyti įmonę į tris juridinius vienetus – aviacijos, sveikatos bei energetikos. Kiekviena iš naujų įmonių bus listinguota biržoje, ir šie pokyčiai turėtų būti įgyvendinti 2023 m.
ECB toliau ramiai žiūri į išaugusią infliaciją
Spalio pabaigoje įvykusi Europos centrinio banko (ECB) konferencija visiškai skyrėsi nuo to, ką buvo galima išgirsti FED konferencijos metu – ECB prezidentė Christine Lagarde nekalbėjo apie jokius pinigų politikos pokyčius.
ECB paliko galioti tokias pačias palūkanų normas, bankas toliau tęs obligacijų supirkimo programą ir kas mėnesį supirks po 20 mlrd. eurų vertės obligacijų. Bendra popandeminė obligacijų supirkimo programos vertė sudaro 1,85 trln. eurų.
Konferencijos metu Ch.Lagarde stengėsi nuraminti rinką dėl palūkanų pakėlimo kitąmet. Investuotojai pradeda vertinti riziką dėl palūkanų pakėlimo remdamiesi FED planais, bet panašu, kad situacijos JAV ir euro zonoje yra visiškai skirtingos.
Kai JAV infliacijos augimas yra pasiekęs 6,2 proc., Europoje jis sudaro 3,4 proc. „Swedbank“ analitikų vertinimu, kitąmet infliaciją skatinę tokie veiksniai, kaip pakilusios energijos kainos, trikdžiai tiekimo grandinėse ir staigiai išaugusi paklausa nebedarys tokios didelės įtakos kaip šįmet. Remiantis Europos Komisija prognozėmis, 2021 m. infliacija sieks 2,4 proc., 2022 m. sulėtės iki 2,2 proc., 2023 m. – iki 1,4 proc.
Gerinamos Europos ekonomikos augimo prognozės
Euro zonos pramonės gamyba rugsėjį sumažėjo, nors nuosmukio mastas buvo mažesnis, nei prognozavo analitikai. Gamybos apimtis spalį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 5,2 proc.
Europos Komisija savo ataskaitoje padidino 2021 m. euro zonos ekonomikos augimo prognozę nuo 4,8 proc. iki 5,0 proc. Tačiau užsimenama apie iššūkius, su kuriais dabar susiduria ekonomika. Komisija prognozuoja, kad 2022 m. euro zonos ekonomika turėtų augti 4,3 proc., o 2023 m. – 2,4 proc.
Taip pat toliau stebimos palankios tendencijos darbo rinkoje − nedarbo lygis sumažėjo 0,1 proc. ir rugsėjo mėnesį siekė 7,4 proc.
Europos biržose ir toliau laukiama solidaus augimo
Akcijų rinkos Europoje demonstravo savo raumenis. Prie teigiamo naujienų prisidėjo solidūs įmonių pelningumo rezultatai, padėję atremti nerimą dėl infliacijos. Tiesa, tiekimo grandinės sutrikimai toliau trukdė sklandžiam ekonomikos atsigavimui.
Iš pagrindinių Europos akcijų indeksų geriausiai sekėsi Italijos ir Prancūzijos biržoms, Vokietijos akcijų rinka taip pat augo, tačiau atsiliko nuo paminėtųjų. Pagrindinis Europos „Stoxx 600” indeksas per pirmąsias dvi lapkričio savaitės paaugo net 2,3 proc.
Pasak banko „Goldman Sachs“ ekonomistų, Europos akcijų indeksai dar turi pakankamai erdvės augti. Ekonomistai prognozuoja, kad dėl žemų palūkanų normų ir atsparumą neapibrėžtumui demonstruojančių įmonių pelningumo rezultatų „Stoxx 600“ indeksas 2022 m. turėtų padidėti bent 13 proc.
Kinijoje − nerimą keliantys COVID-19 protrūkiai
Kinijos akcijų rinkos per dvi pirmąsias lapkričio savaitės nerado krypties ir galiausiai smuko. „CSI 300“ indeksas nukrito 1,4 proc., o „Shanghai Composite“ indeksas – 1,6 proc.
Daugiausia įtakos kritimui turėjo NT sektoriaus problemos bei dažnėjantys COVID-19 protrūkiai šalyje. Įvairiuose miestuose atnaujinti apribojimai sukėlė nerimą dėl dar didesnių tiekimo grandinių suvaržymų, stabdančių ir taip trapias šalies augimo perspektyvas.
Makroekonominiai rodikliai taip pat nelepino. Kinijos PMI indeksas spalį nukrito iki 49,2. Panašu, kad Kinijos ekonomika pereina į traukimosi fazę – spalis tapo antru mėnesiu iš eilės, kai Kinijos PMI sumažėjo. Neigiamą įtaką Kinijos augimo perspektyvoms turi ir nesitraukianti energijos krizė. Šių veiksnių derinys, kaip pastebi „Swedbank“ analitikai, Kinijos augimo tempą gali sumažinti iki 1990-aisiais matyto vos 2-3 proc. lygio.
Dar vieno Kinijos NT vystytojo problemos
„Kaisa Group Holdings“ tapo paskutiniuoju Kinijos 5 trln. JAV dolerių vertės NT sektoriaus vystytoju, paskelbusiu apie problemas vykdant įsipareigojimus. Šendžene įsikūrusi bendrovė ateinančiais metais turės sumokėti daugiausiai skolų po „China Evergrande Group“ įmonės. Ši įmonė dalyvauja 18-oje NT projektų, kurių bendra vertė siekia 12,8 mlrd. JAV dolerių.
Kinijos NT sektoriuje likvidumo krizė gilėja − tai atspindi įsipareigojimų nevykdymo banga, mažinami kredito reitingai bei iš sektoriaus pasitraukiantys investuotojai. Kai 7 iš 10 didžiausių Kinijos vystytojų, vertinant pagal pajamas, užfiksavo staigų pelningumo sumažėjimą liepos–spalio mėn., tai padidino spaudimą Pekinui įsikišti į NT sektoriaus priežiūrą.
Panašu, kad Kinijos valdžiai įprastas NT sektoriaus skatinimas ekonomikos augimo tikslui pasiekti naudojamas nebebus. Perteklinė būsto pasiūla kelia grėsmę ekonomikos stabilumui ir pasigirsta vis daugiau oficialių Kinijos pareigūnų kalbų, raginančių investicijas nukreipti į kitus prioritetinius sektorius, pavyzdžiui, aukštųjų technologijų vystymą ir gamybą.
Sėkmingas „Enefit Green“ debiuto tęsinys
Baltijos biržose atsispindėjo teigiamos Europos nuotaikos. Bendro „OMX Baltic Benchmark“ indekso vertė per pirmąsias dvi lapkričio savaites stiebėsi 0,64 proc. Daugiausiai pagal apyvartą buvo perleista biržos naujokės „Enefit Green“ akcijų už beveik 11 mln. eurų. Toliau pagal apyvartą sąraše buvo Šiaulių Bankas, bankas LHV ir „Ignitis grupė“.
Biržos naujokė „Enefit Green“ nenustoja stebinti investuotojų – bendrovės kapitalizacija jau siekia 1 mlrd. eurų. Bendrovė taip pat pranešė, kad trečiąjį šių metų ketvirtį beveik 4 kartus augino savo grynąjį pelną. Iš viso per vieną mėnesį įmonės akcijos kaina, kuri IPO metu siekė 2,9 euro, pakilo daugiau kaip trečdaliu ir dabar kainuoja apie 4,2 euro.
Sėkmingas estų energetikos įmonės IPO neturėjo teigiamos įtakos „Ignitis grupės“ akcijų kainoms, kurios vis dar yra pigesnės nei prieš metus vykusio IPO metu.
Dar vienas naujas IPO Baltijos biržose
Šis ruduo toliau stebina užderėjusia IPO gausa Baltijos šalių biržose. Jau įvykusių trijų IPO sąrašą papildys ir estų NT vystytojas „Hepsor“, siekiantis parduoti akcijų už 10 mln. eurų.
Naujajame IPO gali dalyvauti trijų Baltijos šalių mažmeniniai investuotojai. Bendrovė siūlymo metu pritrauktas lėšas ketina panaudoti jau suplanuotiems projektams finansuoti. Šiuo metu ji turi 22 naujus parengiamojo etapo plėtros projektus, kurių bendras plotas – apie 140 tūkst. kv.m. Talino biržoje įmonė turėtų debiutuoti š.m. lapkričio 26 d.
