Jau anksčiau paskelbta, kad Šveicarijos žaliavų prekybos bendrovė „Glencore“ ir Kataro valstybinis turto fondas kartu už 10,2 mlrd. eurų perka 19,5 proc. „Rosneft“ akcijų, kurios iki šiol priklausė Rusijos valstybei.
Netrukus paaiškėjo viena svarbi detalė – kad „Glencore“ už akcijas suplos tik 300 mln. eurų, o katariečiai pridės 2,5 mlrd. eurų. Likusių akcijų, vertų 7,4 mlrd. eurų, įsigijimą finansuos bankai.
Be to, „Glencore“ jau paskelbė, kad naujasis susitarimas su „Rosneft“ galios penkerius metus, o šiam laikotarpiui šveicarų kompanija gauna teisę į 220 tūkst. barelių Rusijos milžinės naftos per dieną.
Kokie bankai finansuos sandėrį? „Reuters“ jau paskelbė, kad vienas jų bus „Intesa SanPaolo“ – spalvinga Italijos institucija. Šis bankas skirs daugiau nei 50 proc. lėšų 7,4 mlrd. vertės akcijoms, o likusiomis pasirūpins neskelbiami Rusijos bankai.
Bankas „Intesa SanPaolo“ yra itin artimas V.Putino ir Rusijos prezidento projektų bičiulis.
Įdomiausia, kad bankas „Intesa SanPaolo“ yra itin artimas V.Putino ir Rusijos prezidento projektų bičiulis.
Pavyzdžiui, 2015 metų gruodį bankas paskolino 350 mln. eurų „Gazprom“. Dar anksčiau, 2014-aisiais, italai įmerkė pinigų į „Metalloinvest“ – Ališero Usmanovo, V.Putinui artimo oligarcho, holdingo kompaniją, be to, neseniai prisidėjo prie Rusijos vyriausybės obligacijų pardavimo.
Galiausiai „Intesa SanPaolo“ padalinio Rusijoje vadovas Antonio Fallico jau kelis dešimtmečius puikiai sutaria su buvusiu Italijos premjeru Silvio Berlusconi, kuris vadina V.Putiną savo draugu.
Turbūt neatsitiktinai A.Fallico dar 2008 metais V.Putinas apdovanojo Tautų draugystės ordinu – nuo to laiko italas vadinamas „V.Putino žmogumi Italijoje“.
Žinoma, buvo galima nuspėti, kad Kremlius triumfuos dėl tokio „Rosneft“ akcijų pardavimo sandėrio, – juk Rusijai ir toliau taikomos sektorinės sankcijos.
Tačiau sandėrio detalės išties įdomios. Antai „Glencore“ investuoja stebėtinai mažai, be to, nuolat pabrėžia, kad bus tik ribotai priklausoma nuo „Rosneft“ akcijų vertės.
„Glencore“ investuoja stebėtinai mažai, be to, nuolat pabrėžia, kad bus tik ribotai priklausoma nuo „Rosneft“ akcijų vertės.
Šveicarų atsargumas, anot „The American Interest“, gali liudyti tai, kad jie yra numatę galimybę, jog „Rosneft“ vertė smarkiai smuks. Tokiu atveju kiti kreditoriai imtų reikalauti iš „Glencore“ daugiau pinigų, o jų negavę iš šveicarų atimtų jų turimus 9,75 proc. akcijų.
Ši akcijų dalis būtų parduota trečiosioms partijoms, o šios beveik neabejotinai būtų susijusios su iki šiol neįvardijamais Rusijos bankais, kurie padeda finansuoti sandėrį.
Akcijų perdavimo detalės būtų neviešinamos, bet galima tikėtis, kad pinigai galiausiai atsidurs Alinos Kabajevos – kaip beveik neabejojama, V.Putino širdies draugės – močiutės sąskaitoje.
Šių metų rugsėjį kaip tik paaiškėjo, kad Rusijos oligarchai Genadijus Timčenka ir Piotras Kolbinas pardavė tris butus Maskvos ir Sankt Peterburgo rajonuose A.Kabajevos senelei Anai Zacepilinai. G.Timčenka ir P.Kolbinas yra artimi V.Putino patikėtiniai, abiem jiems taikomos JAV sankcijos.
Jau tuomet kalbėta, kad V.Putinas rado būdą tvarkingai išplauti milijonus ar net milijardus dolerių.
Negana to, „Glencore“, katariečių, bankų ir „Rosneft“ susitarime yra išlygų, leidžiančių jo dalyviams parduoti savo akcijų dalį pasikeitus nuosavybės teisių struktūrai. Investuotojai iš Kataro tokios galimybės – akcijų pardavimo – atmesti irgi negali.
Tad V.Putinas galiausiai gali turėti visus 19,5 proc. „Rosneft“ akcijų. Jos vertingos, tad Rusijos prezidentas, kurio karjera Kremliuje anksčiau ar vėliau vis tiek baigsis, greičiausiai džiaugsis išsipūtusiu pensijų fondu.