Premjerui ir finansų ministrui pažerta kritikos, kad jie neadekvačiai vertina geopolitinę situaciją, neįsiklauso į Valstybės kontrolės išvadas ir kitų metų pajamų planą remia pritemptais pajamų surinkimo planais. Nepaisant priekaištų, 2015 metų biudžetui pritarta, už jį galutinai bus balsuojama ketvirtadienį, gruodžio 4-ąją. Už tai balsavo 66 Seimo nariai, prieš – 29, o susilaikė 10.
Išsigando kontrolierės
Ačiū Dievui, kad įstojama į euro zoną ir jūsų manipuliacijas ims prižiūrėti Europos Komisija. Tokios manipuliacijos 2008 m. skaudžiai smogė Lietuvai, – teigė A.Kubilius.
„Šis įstatymas apibrėš visų mūsų kitų metų gyvenimą. Jis taip pat parodo, kaip Seimas žiūri į Valstybės kontrolės išvadas. Jūs su premjeru priešakyje balsavote prieš mūsų siūlymą į posėdį pakviesti valstybės kontrolierę. Jūs bijote valstybės kontrolierės ir mes rimtai aiškinsimės, kas už to slepiasi.
Ačiū Dievui, kad įstojama į euro zoną ir jūsų manipuliacijas ims prižiūrėti Europos Komisija. Tokios manipuliacijos 2008 m. skaudžiai smogė Lietuvai ir šiuo metu mes neturime galimybių jūsų sustabdyti“, – kalbėjo opozicijos lyderis Andrius Kubilius.
Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius suskubo atsakyti, kad buvo atsižvelgta į Valstybės kontrolės pasiūlymus ir Biudžeto įstatymas buvo pakoreguotas: „Ši Vyriausybė įgyvendina ankstesnės Vyriausybės prisiimtus finansinius įsipareigojimus. Pamirštama, kad ši Vyriausybė ėmė kompensuoti pensijas. Galiu iš šios tribūnos atsakingai pasakyti, kad su Valstybės kontrole biudžeto projektas buvo derintas.
Ši Vyriausybė įgyvendina ankstesnės Vyriausybės prisiimtus finansinius įsipareigojimus, – sakė A.Butkevičius.
Labai džiaugiuosi, kad Valstybinė mokesčių inspekcija ėmė dirbti geriau. Kviečiu iš karto pritarti, kai bus pasiūlyta išmanioji mokesčių administravimo sistema. Kyla klausimas, kodėl turtingiausi šalies gyventojai iki šiol nemokėjo gyventojų pajamų mokesčio. Gerai, kad nekilo skandalo, o šie žmonės susimokėjo ne po kelis tūkstančius, o kai kurie – po kelis milijonus.
Labai stebina kai kurių ekspertų pasisakymai. Buvo laikas, kai dabartinis finansų ministras buvo kaltinamas, kodėl neperspėjo dėl artėjančios krizės. Dabar aš esu kritikuojamas, kodėl kalbu apie galimas ekonomikos problemas. Vyriausybei reikia kompetencijos. Tikiuosi, kad mūsų prognozės pasitvirtins. Tai didžiulis iššūkis.“
Siūlo nepanikuoti
Mažėjančios naftos kainos yra pozityvus stimulas Lietuvos ekonomikos plėtrai. Taip pat augimą lems ES paramos srautai. 2015 m. jie bus garantuotai didesni, nes persiklos du paramos laikotarpiai, – minėjo R.Šadžius.
Finansų ministras Rimantas Šadžius siūlė nesiremti pesimistinėmis prognozėmis.
„Svarbiausias klausimas yra mūsų šalies ekonomikos dabartis ir ateitis. Didžiausias klausimas buvo, ar reiktų tikslinti mūsų rugsėjo mėnesį paskelbtas prognozes? Po ilgų diskusijų nutarėme to nedaryti. Mums nerimą kelia investicijų ar bendro kapitalo formavimo tempai, kurie kelis ketvirčius iš eilės mažėja. Kita vertus, vidaus vartojimo duomenys labai geri.
Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesių duomenys rodo, kad lietuviškos prekės kilmės eksportas į Rusiją sumažėjo. Lietuvos įmonės nusisuka nuo Rusijos rinkos ir sėkmingai įsitvirtina kitose rinkose. Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais stebėjome reeksporto į Rusiją didėjimą.
Teigiamai nustebino situacija darbo rinkoje, kur nedarbo statistika sumažėjo iki vienženklio skaičiaus – 9,1 proc. Namų ūkio vartojimo išlaidos augo labiau, nei mes prognozavome šiems metams. Užimtumo augimas stiprina ne tik darbo užmokesčio fondą, bet ir augina vidaus vartojimą. Šiemet darbo užmokesčio fondas išaugo daugiau nei 7 proc.“, – kalbėjo ministras.
Pasak jo, labai neigiamo scenarijaus atveju augimas galėtų susitraukti iki 2,7 proc. BVP. Verta stebėti investicijų mažėjimo tendenciją, nes ji kelia nerimą.
„Mažėjančios naftos kainos yra pozityvus stimulas Lietuvos ekonomikos plėtrai. Taip pat augimą lems ES paramos srautai. 2015 m. jie bus garantuotai didesni, nes persiklos du paramos laikotarpiai“, – kalbėjo R.Šadžius.
Žada kelti algas
Numatyta pasiruošti galimam minimalaus atlyginimo didinimui nuo liepos 1 d. iki 325 eurų. Šiuo metu minimalus darbo užmokestis siekia 300 eurų. Taip pat planuojama didinti mažiausiai uždirbančių valstybės tarnautojų algas.
Finansų ministras atsakė kritikams, kurie teigė, kad biudžeto mokestinės pajamos prognozuotos per daug optimistiškai: „Palyginus mokesčio pajamų augimo tempus matome, kad jos auga daugiau nei 6 proc. Tai daugiau, nei BVP augimas. Kitiems metams prognozuojame šiek tiek mažesnį augimą. Mūsų projekcijos yra gana atsargios. Šiandien panikai tikrai jokio pagrindo nėra.“
Jis nurodė, kad buvo vykdomos Valstybės kontrolės rekomendacijos – koreguojant biudžetą 17 mln. eurų padidintos pajamos ir tiek pat padidintos išlaidos. Taip pat pakoreguota PVM surinkimo prognozė. Dėl šildymo lengvatos išsaugojimo PVM bus surinkta mažiau, tačiau bus daugiau surinkta dividendų iš valstybinių įmonių.
R.Šadžius pranešė gerą žinią mažiausias algas gaunantiems valstybės tarnautojams ir iš minimalios algos gyvenantiems žmonėms. Pasak jo, numatyta pasiruošti galimam minimalaus atlyginimo didinimui nuo liepos 1 d. iki 325 eurų. Šiuo metu minimalus darbo užmokestis siekia 300 eurų. Taip pat planuojama didinti mažiausiai uždirbančių valstybės tarnautojų algas.
Konservatorių atstovui Jurgiui Razmai paklausus, iš kokių lėšų bus didinamos algos valstybės tarnautojams ir minimalus darbo užmokestis, R.Šadžius tiksliai atsakyti negalėjo. Pasak jo, lėšos yra numatytos, tačiau konkrečių detalių dar nėra. Bus didinami tik mažiausi atlyginimai.
Finansų ministras taip pat pranešė, kaip planuojama gelbėti skolų duobėje skęstančią sostinę – Vilniaus miestui didinamas skolinimosi limitas iki 25 proc. pajamų ribos.
Skatina neatsakingumą
Konservatoriui Jurgiui Razmai paklausus, iš kokių lėšų bus didinamos algos valstybės tarnautojams ir minimalus darbo užmokestis, R.Šadžius tiksliai atsakyti negalėjo. Pasak jo, lėšos yra numatytos, tačiau konkrečių detalių dar nėra.
Liberalas Remigijus Šimašius klausė, kodėl neatsakingai finansus tvarkančiai sostinės valdžiai atrišamos rankos skolintis dar daugiau?
Finansų ministras teigė, kad planuojama peržiūrėti visų savivaldybių skolinimosi priežiūrą. „Siūlome, kad savivaldybių skolas sektų Vyriausybės atstovai. Naujausiais duomenimis, Vilniaus kreditoriniai reikalavimai stabilizavosi. Galimybė papildomai skolintis leis lanksčiau veikti taisant padėtį“, – teigė R.Šadžius.
Liberalas Gintaras Steponavičius teiravosi, kodėl finansavimas švietimui mažėja labiausiai, kai kitoms viešojo sektoriaus sritims jis didėja?
Ministras priminė augančias išlaidas kariuomenei: „Nors mokinių skaičius mažėja, finansavimas švietimui auga. Biudžeto struktūra turi keistis, nes stipriai auga išlaidos krašto gynybai.“
Prognozuoja krokodilo ašaras
Biudžeto planavimas prasideda ne nuo pajamų, o nuo išlaidų, prie kurių bandoma pritempti prognozuojamas pajamas, – teigė E.Masiulis.
Pasak Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio, tenka apgailestauti, kad Vyriausybė biudžetą taiso ir pateikia labai skubotai.
„Finansų ministras gali kalbėti optimistiškai, bet finansai yra ta sritis, kurią reikia vertinti objektyviai. Biudžeto planavimas prasideda ne nuo pajamų, o nuo išlaidų, prie kurių bandoma pritempti prognozuojamas pajamas. Galima apsimesti, kad viskas yra gerai, bet gal geriau įsiklausyti į ekspertų nuomonę ir mažinti išlaidas, kad vėliau nereiktų verkti krokodilo ašaromis“, – kalbėjo politikas.
Jis pridūrė, kad precedentų neturi ir tai, jog biudžetas teikiamas visiškai neatsižvelgiant į Valstybės kontrolės pastabas. Anot jo, išlaidas sumažinti 32 mln. ir teigti, kad buvo atsižvelgta į pastabas, yra nesąžininga.
„Ekonomikos augimą mes orientuojame ne į investicijas, o į vienkartines socialines išmokas. Būtų kur kas prasmingiau eiti kitu keliu – didinti realias pajamas dabar dirbantiems žmonėms. Jiems biudžete skiriama mažiausiai dėmesio“, – kalbėjo E.Masiulis.
