„Tendencija išlieka – didžiausią įtaką tokiam augimui turi pajamos, gautos už mažmenines interneto paslaugas“, – pranešime sakė RRT Elektroninių ryšių reguliavimo grupės vyresnioji patarėja Raimonda Purvienė.
Pajamos už mažmeninių e. ryšių paslaugas per metus augo 7,5 proc. iki 126,9 mln. eurų ir sudarė 88,8 proc. visų sektoriaus pajamų.
Tuo metu už mažmenines interneto paslaugas gautos pajamos siekė 41,7 mln. eurų buvo 3 kartus didesnės nei už kalbinio ryšio paslaugas.
Kovo pabaigoje registruotų LTE bazinių stočių skaičius, palyginti su pernai, išaugo 11,8 proc. iki 18,4 tūkst., 5G NR („New Radio“) bazinių stočių – 65 proc. iki 2,8 tūkst.
Tačiau, R. Purvienės teigimu, nors 5G bazinių stočių skaičius auga sparčiai, sausį-kovą 5G paslaugomis naudojosi tik 9,3 proc., arba 369,1 tūkst. visų mobiliojo interneto paslaugų gavėjų.
Kovo pabaigoje 88,7 proc. fiksuotojo interneto paslaugų gavėjų naudojosi 30 Mb/s ir didesnės spartos paslaugomis, o 72,2 proc. – 100 Mb/s ir didesnės spartos interneto prieigos paslaugomis, o 96,3 proc. pastarųjų sudarė šviesolaidinis internetas.
Anot R. Purvienės, fiksuotojo ryšio interneto plėtra sustojo, auga tik šviesolaidžio naudotojų skaičius – jis šiemet didėjo 0,6 proc. iki 644,9 tūkst.
Taip pat daugėja galinių įrenginių, naudojamų M2M (angl. Machine to Machine, Man to Machine, Machine to Man) paslaugoms, – per metus jų skaičius augo beveik 2 kartus. Pagal jį vis didesnę dalį rinkos užima „Bitė Lietuva“ – per metus ji padidėjo 21,9 procentinio punkto iki 71,8 proc.
