Rugpjūčio mėn. 11 procentų gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėn. pagerėjo, 31 procentas – kad pablogėjo, 58 procentai – kad nepasikeitė (liepos mėn. – atitinkamai 10, 31 ir 59 proc.). Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėn., 14 procentų gyventojų, kaip ir liepos mėn., vylėsi, kad ji pagerės, 22 procentai manė, kad suprastės. 60 procentų gyventojų vertinimu, jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 17 procentų gyventojų teigė, kad per praėjusius metus ji pagerėjo, po 41 procentą – kad pablogėjo ar nepasikeitė (liepos mėn. – atitinkamai 18, 41 ir 40 proc.). Kas penktas gyventojas (20 proc.) prognozavo, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. pagerės, 30 proc. – kad pablogės, 47 procentai teigė, kad padėtis išliks tokia pati (liepos mėn. – atitinkamai 21, 30 ir 46 proc.).
Rugpjūčio mėn. 15 procentų gyventojų tikėjosi artimiausius 12 mėn. bedarbių skaičių mažėsiant, 43 procentai prognozavo, kad jis ir toliau augs (liepos mėn. – atitinkamai 18 ir 43 proc.).
Savo galimybes bent kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėn. gyventojai vertino šiek tiek optimistiškiau nei liepos mėn. Gyventojų, nesitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn., dalis sumažėjo nuo 34 iki 31 procento, o besitikinčių nors kiek sutaupyti dalis padidėjo nuo 27 iki 29 procentų.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime rugpjūčio mėn. skyrėsi 3 procentiniais punktais: mieste jis buvo minus 16, kaime – minus 19. Palyginti su praėjusiu mėn., mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis nepasikeitė, o kaime – padidėjo 1 procentiniu punktu.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklio didėjimą kaime lėmė pagerėjusios bedarbių skaičiaus kitimo prognozės ir optimistiškesnis savo galimybių sutaupyti vertinimas. Kaimo gyventojų, besitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn., dalis padidėjo nuo 24 iki 29 procentų, o manančių, kad bedarbių skaičius per artimiausius 12 mėn. augs – sumažėjo nuo 54 iki 45 procentų. Tačiau šalies ekonominės padėties perspektyvas kaimo gyventojai vertino pesimistiškiau nei liepos mėn.: gyventojų, manančiųjų, kad šalies ekonominė padėtis pablogės, dalis padidėjo nuo 27 iki 32 procentų.
Miesto gyventojai rugpjūčio mėn. optimistiškiau vertino savo galimybes nors kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėn., tačiau pesimistiškiau vertino bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvas.
Per metus (2012 m. rugpjūčio mėn., palyginti su 2011 m. rugpjūčio mėn.) vartotojų pasitikėjimo rodiklis nepasikeitė. Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai truputį geriau vertino savo namų ūkio finansinės padėties tikėtinus pokyčius ir galimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn., blogiau – šalies ekonomikos perspektyvas. Manančiųjų, kad šalies ekonominė padėtis gėrės, per metus sumažėjo nuo 25 iki 20 procentų, prognozuojančiųjų bedarbių skaičiaus mažėjimą – nuo 20 iki 15 procentų.
Vartotojų nuomonių tyrimas atliekamas kiekvieno mėn. 1–15 dieną apklausiant 1200 atsitiktinai iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro atrinktų respondentų. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis – tai teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties, šalies ekonominės padėties, bedarbių skaičiaus kitimą (su priešingu ženklu) ir tikimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėn.) balansų aritmetinis vidurkis.
