Iš to, kaip šiuo metu elgiasi Rusijos vyriausybė, gali pasirodyti, jog jai visiškai nerūpi šalies ekonomika. Vadinamoji antikrizinė Kremliaus programa, sudaryta iš kelių tarpusavyje nesusijusių priemonių, verta vos 0,2 proc. šalies BVP.
Tuo tarpu Kremliaus išlaidos ginkluotei ir vidaus reikalų ministerijai per šį laikotarpį išaugo iki rekordinių sumų, didžiausių per visą posovietinį periodą.
V.Inozemcevo teigimu, Rusijos valdžia šiuo metu stiprina savo vaidmenį ekonomikoje, pratęsė atsakomąsias sankcijas Vakarams bei riboja užsieniečių dalyvavimą planuojamoje valstybės įmonių privatizacijoje.
Šiuo metu pagrindinis Rusijos finansinio elito rūpestis – ne verslo palaikymas, bet siekis prisijungti prie politinės valdančiosios klasės. Tai nestebina, žinant, kad šiuo metu efektyviausias praturtėjimo būdas yra valstybinių užsakymų vykdymas.
Tuo tarpu Kazachstane ekonomika paėmė viršų prieš politiką. Praėjusiais metais 39 proc. šios šalies biudžeto išlaidų buvo skirta ūkio stimuliavimui, o šiemet ši dalis išaugo iki 55 proc.
Astana nusprendė skirti antikrizinio plano įgyvendinimui dvigubai daugiau lėšų nei kariuomenei. Išlaidos šalies karinėms reikmėms praėjusiais metais buvo sumažintos 17 proc. Maža to, Kazachstanas šiuo metu nesvarsto ir naujų mokesčių įvedimo.
Be to, šioje Vidurio Azijos šalyje pastebima dar viena nauja tendencija.
Aukštas pareigas užimantys vyriausybės pareigūnai išeina iš darbo valstybiniame sektoriuje norėdami vystyti savo verslą, tačiau ne tam, kad pasipelnytų iš valstybinių užsakymų, bet norėdami pritraukti užsienio investicijas į šalį.
Tuo metu, kai Rusijos valdžia visaip stengiasi užtikrinti politinį dominavimą Eurazijoje, į šoną stumdama ekonominius poreikius, Kazachstanas pasirinko visiškai kitą raidos kelią, dažnai paaukodamas elito grupių interesus vardan ūkio augimo.