Pastarosios sutartys buvo pasirašytos per Rusijos premjero Vladimiro Putino vizitą, kuris turėjo padėti sustiprinti abiejų šalių energetikos, politinius ir karinius ryšius.
Rusijos vicepremjeras Aleksandras Žukovas sakė žurnalistams, kad tas sutartis pasirašė jo šalies ir Kinijos verslininkai bei pareigūnai.
Be kita ko, buvo susitarta dėl dviejų paskolų po 500 mln. dolerių: Kinijos vystymosi bankas paskolins atitinkamas funkcijas atliekančiam Rusijos „Vnešekonombank“, o Kinijos žemės ūkio bankas – Rusijos valstybiniam bankui VTB.
Pinigų pristigusioms Rusijos energetikos bendrovėms reikalingos lėšos iš Kinijos, o Pekinas sveikina galimybę diversifikuoti energijos išteklių šaltinius, maitinančius sparčiai augančią šalies ekonomiką.Pasak A.Žukovo, Kinijos kompanijos taip pat investuos į pramonės objektų statybas Rusijoje.
„Savaime suprantama, kad kinai domisi galimybe įsigyti (nuosavybės) teisių“, – nurodė pareigūnas, tačiau plačiau šio klausimo nekomentavo.
Tačiau A.Žukovas pridūrė, kad sutartis dėl bendradarbiavimo energetikos srityje kol kas nesuderinta. „Derybos tęsiasi“, – sakė jis.
Pasak Kinijos žiniasklaidos pranešimų ir apžvalgininkų, Maskva ir Pekinas gali susitarti dėl dujų tiekimo už paskolas. Anksčiau šiais metais buvo sudaryta panaši dvišalė 25 mlrd. vertės sutartis dėl paskolų mainais į naftą.
Pinigų pristigusioms Rusijos energetikos bendrovėms reikalingos lėšos iš Kinijos, o Pekinas sveikina galimybę diversifikuoti energijos išteklių šaltinius, maitinančius sparčiai augančią šalies ekonomiką.
Pasaulinė ekonomikos krizė ir permainos rinkose dar labiau paskatino abiejų šalių bendradarbiavimą, mat sumažėjus paklausai Europos šalyse Rusija buvo priversta diversifikuoti savo naftos ir dujų eksporto rinkas.
A.Žukovas sakė, kad Maskva ir Pekinas pasirašė sutartį dėl išankstinio perspėjimo apie abiejose šalyse planuojamus balistinių raketų paleidimus. Šio susitarimo detalių pareigūnas taip pat neatskleidė.
Gegužę Rusijos premjeru tapęs V.Putinas pirmą kartą lankosi Kinijoje eidamas šias pareigas. Jis dalyvaus derybose su Kinijos premjeru Wen Jiabao, prezidentu Hu Jintao ir kitais lyderiais.
Anksčiau Rusija pasirašė sutartį dėl 25 mlrd. dolerių paskolos, kurią Kinijos bankai suteiks naujo naftotiekio statybai. Šiuo vamzdynu tikimasi tiekti stambių Sibiro telkinių naftą Kinijai, kuri yra antroji didžiausia pasaulyje naftos ir dujų vartotoja.
Maskva savo ruožtu įsipareigojo 20 metų aprūpinti Kiniją nafta.
Iki šių metų Kinija ir Rusija yra pasirašiusi energetikos kontraktų iš viso už maždaug 100 mlrd. dolerių.
Ankstesnės Maskvos ir Pekino derybos dažnai strigdavo kilus nesutarimams dėl kainų, paskolų terminų ir kitų klausimų, ypač Kinijos noro tapti Rusijos išteklių dalininke. Tačiau Maskva vengia suteikti kitoms šalims galimybę kontroliuoti jos strateginius išteklius. Panašios politikos laikosi ir Kinijos valstybinės kompanijos.
Kad ir kokių kiltų nesutarimų, akivaizdu, jog tokius dvišalio bendradarbiavimo projektus skatina Maskvos poreikis užsitikrinti daugiau lėšų ir rinkų, taip pat nepasotinamas Kinijos išteklių poreikis.
