Į kaimą iš visos šalies ėmė plūsti aktyvistai, protestuojantys prieš hidraulinį skaidymą. Viskas baigėsi policijos ir protestuotojų susirėmimais.
Meras, vienas iš nedaugelio „Chevron“ palaikiusių kaimo gyventojų, buvo išvytas iš gyvenvietės, apkaltintas korupcija ir išvadintas parsidavėliu. Tuo tarpu aktyvistai savo veiklą vaizdavo kaip Dovydo ir Galioto, t. y. skurdžių ūkininkų ir Amerikos verslo, kovą, rašo leidinys.
„Buvau iš tikrųjų šokiruotas“, – prisimena meras, kuris vėl dirba savo biure pagrindinėje ir iš esmės vienintelėje Pungeščio gatvėje. „Čia niekada nebuvo protestuotojų ir staiga jų atsirado visur.“
Kalbėdami apie protesto kampaniją, kuri, anot jų, buvo paslaptingai gerai finansuota ir organizuota, Rumunijos pareigūnai, įskaitant premjerą, teigia, kad kovoje dėl hidraulinio skaidymo Europoje iš tikrųjų dalyvauja Galiotas, tačiau tai yra Rusijos „Gazprom“, o ne „Chevron“, rašo „The New York Times“.
Rumunijos politikų nuomone, „Gazprom“ yra aiškiai suinteresuota neleisti, kad nuo rusiškų gamtinių dujų priklausančios šalys plėtotų alternatyvius energijos tiekimo šaltinius. Jų teigimu, Rusijos dujų milžinė nori išlaikyti šią pelningą rinką, kuri taip pat gali būti panaudota kaip Kremliaus užsienio politikos įrankis.
Šiai nuomonei, kad protestus skatina Rusija, pritaria ir kai kurie pareigūnai Lietuvoje, kurioje „Chevron“ taip pat susidūrė su neįprastai aktyviu pasipriešinimu ir vėliau nusprendė pasitraukti iš šalies.
Nors iki šiol nerasta jokių aiškių įrodymų tokiems įtarimams patvirtinti, o „Gazprom“ savo ruožtu neigia papirkusi protestuotojus prieš hidraulinį skaidymą, susirūpinimas dėl slapto Rusijos kišimosi savo energetiniam viešpatavimui Europoje išsaugoti dar padidėjo, rašo JAV leidinys.
Prieš perimdamas NATO generalinio sekretoriaus pareigas Andersas Foghas Rasmussenas Londone pareiškė, kad „Rusija, vykdydama savo sudėtingas informavimo ir dezinformavimo operacijas, aktyviai bendradarbiavo su vadinamosiomis nevyriausybinėmis organizacijomis – prieš skalūnų dujas pasisakančiomis aplinkosaugos organizacijomis, siekdama išsaugoti šalių priklausomybę nuo importuojamų rusiškų dujų“.
Įrodymų jis nepateikė, tačiau pažymėjo, kad tokia nuomone pagrįsta NATO sąjungininkų perduodama informacija.
„Rusijai labai svarbu išsaugoti šią energetinę priklausomybę. Ji žaidžia nešvarų žaidimą“, – teigia Rumunijos parlamento pramonės komiteto pirmininkas Iulianas Iancu, kuris tvirtai tiki, kad Rusija prisidėjo prie priešinimosi skalūnų dujų žvalgymui kurstymo visoje Rytų Europoje.
Jis pripažįsta, kad tiesioginių įrodymų šiems įtarimams pagrįsti jis neturi ir taip pat negali patvirtinti įrodymais parlamente neseniai padaryto pareiškimo, kad aktyvistų kovai prieš hidraulinį skaidymą Europoje finansuoti „Gazprom“ išleido 82 mln. eurų, arba maždaug 100 mln. JAV dolerių.
„Turite suprasti, kokios gudrios yra jų slaptosios tarnybos. Jos niekada neveikia atvirai“, – teigia parlamentaras.
Energija šiandien yra veiksmingiausias Rusijos Federacijos ginklas – gerokai veiksmingesnis nei lėktuvai ar tankai, – teigia Rumunijos premjeras Victoras Ponta.
Protestai prieš hidraulinį skaidymą Rytų Europoje, kurios šalys labiausiai priklauso nuo rusiškų energijos išteklių, prasidėjo prieš trejus metus Bulgarijoje. Gatvėse prasidėjus masiniams protestams prieš šį skalūnų dujų gavybos metodą (nors daugelis protestuotojų anksčiau menkai domėjosi aplinkosauga), Bulgarijos vyriausybė 2012 metais uždraudė hidraulinį skaidymą ir panaikino „Chevron“ anksčiau išduotą skalūnų dujų gavybos licenciją.
George Epurescu, vadovaujantis organizacijai „Rumunija be jų“, kuri aktyviai prisidėjo suburiant protestuotojus Pungeščio kaime, įtarimus dėl Rusijos dalyvavimo vadina aiškiu bandymu diskredituoti judėjimą prieš hidraulinį skaidymą.
„Tai labai paprasta. Jeigu į lygtį galima įtraukti Rusiją, tu laimi ginčą“, – teigia jis.
Pasak G. Epurescu, kuris dirba Bukarešto mokslo institute, grupė negauna jokio Rusijos ar kitokio išorės finansavimo, o gauna tik nedideles aktyvistų aukojamas sumas.
Ši organizacija buvo įkurta 2011 metais kovai su korupcija, tačiau vėliau ėmė kovoti prieš hidraulinį skaidymą, kai „sužinojo apie šią problemą“ iš Bulgarijos aktyvistų.
Rumunija nuo rusiškos energijos priklauso gerokai mažiau nei Bulgarija ar kitos regiono šalys. Tačiau gerokai padidėjus vidaus gamybai, Rumunija galėtų eksportuoti energiją į kaimyninę Moldovą ir tokiu būdu sutrukdyti Rusijai pasiekti vieną iš svarbių užsienio politikos tikslų. Kaip ir Ukraina, Moldova krypsta toliau nuo Maskvos ir arčiau Europos Sąjungos, todėl patiria didelį Rusijos spaudimą, visų pirma per dujų kainas.
„Energija šiandien yra veiksmingiausias Rusijos Federacijos ginklas – gerokai veiksmingesnis nei lėktuvai ar tankai“, – teigia Rumunijos premjeras Victoras Ponta.
Aplinkosauga Rusijai paprastai rūpėdavo nedaug, be to, būta atvejų, kai protestuojantys ekologai šalyje net būdavo suimami, rašo „The New York Times“.
Tačiau hidraulinio skaidymo atveju Rusijos valdžia virto „entuziastingais žaliaisiais“, rašo leidinys. Pavyzdžiui, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pernai pareiškė, kad hidraulinis skaidymas yra „didelė ekologinė problema“.
„Gazprom“ eksporto padalinio vadovas Aleksandras Medvedevas europiečius įspėjo, kad Amerikos sėkmės skalūnų dujų gavybos srityje jiems nepakartoti, be kita ko, dėl kitokių geologinių savybių ir gyventojų tankio.
Tačiau pačiai „Gazprom“ tai netrukdo žvalgytis skalūnų dujų ir naftos, rašo JAV leidinys. Įmonės Serbijos padalinys „Nis“ šiuo metu nagrinėja gavybos Vakarų Rumunijoje netoli sienos su Serbija perspektyvas. Tačiau priešingai nei „Chevron“ projektas kitoje šalies dalyje, „Gazprom“ pastangos protestų nesukėlė.
Pasak Anca‘os Maria‘os Cernea, vadovaujančios Rumunijos konservatyviai politinei grupei, kuri atkreipė dėmesį į galimą Rusijos sąsają su protestais šalies rytuose, „tarp protestuotojų yra grupių, kurios paprastai niekaip tarpusavyje nesusijusios, pavyzdžiui, radikalių socialistų, kurių dalis turi ryšių kaimyninės Moldovos teisėsaugos organuose, kuriems daroma didelė Rusijos įtaka, ir konservatyvių stačiatikių dvasininkų“.
Rusijos žiniasklaida, anot jos, įtartinai aktyviai domėjosi protestais Pungeščyje. Tačiau tiesioginių Rusijos dalyvavimo įrodymų nėra, pripažįsta ji.
Šiuo metu „Chevron“ sklypas Pungeščyje yra tuščias, tačiau įmonė iki šiol nesako, ar ketina galutinai atsisakyti šio projekto.
Vis dėlto kaimo meras neabejoja, kad „Chevron“ pasitrauks iš Pungeščio. „Jie keliauja namo“, – pareiškė jis leidiniui.
