Nors po 2015–2016 metų recesijos padėtis stabilizavosi, prognozuojamas augimo tempas neviršija 1–2 proc. ir nesiekia Kremliaus užsibrėžtų tikslų. Štai penki pagrindiniai iššūkiai, su kuriais teks susidurti V.Putinui:
Kvalifikuotos darbo jėgos stoka
Per savo kampaniją V.Putinas buvo ne kartą paminėjęs ypač svarbų šeimos politikos klausimą.
Rusija, kurioje šiuo metu gyvena apie 146,9 mln. žmonių, dėl didelės demografinės krizės, kuri prasidėjo po Sovietų Sąjungos žlugimo, nuo 1991 metų neteko daugiau kaip 5 mln. gyventojų.
Pirmoji karta, gimusi posovietiniais metais, kuriais buvo stebimas gimstamumo mažėjimas, dabar žengia į darbo rinką, kuri greičiausiai pritrūks kvalifikuotos darbo jėgos, o tai savo ruožtu varžys ekonomikos augimą.
Ši nauja ir mažesnė karta taip pat pasiekia amžių, kai jau gali turėti vaikų. Dėl to 2017 metais dar sumažėjo mirtingumas.
„Po 10–15 metų turėsime mažiau jaunų žmonių, taigi jaunas specialistas, turintis naujų įgūdžių – bendravimo ir techninių, įskaitant programavimą, – bus vertas aukso“, – neseniai pareiškė buvęs finansų ministras Aleksejus Kudrinas.
Pensinis amžius
Pensinis amžius Rusijoje – 55 metų moterims ir 60 metų vyrams – yra vienas mažiausių pasaulyje.
Nors valstybinės pensijos yra labai nedidelės, demografinio nuosmukio sąlygomis federaliniam biudžetui dėl šios sistemos tenka vis didesnė našta.
V.Putinas kelis kartus yra sakęs, jos reikės reformų, tačiau iki šiol visada nuspręsdavo, kad joms tinkamas laikas dar neatėjo.
Liberalai, tokie kaip A.Kudrinas, ragina laipsniškai padidinti pensinį amžių iki 63 metų, tačiau šios iš sovietinės eros paveldėtos socialinės privilegijos keitimas vargu ar sulauks populiarumo, nors menkas pensijas gaunantiems pensininkams dažnai sunkiai sekasi sudurti galą su galu.
Siekdamas įsiteikti šiai grupei, kuri ypač nukentėjo nuo pastaraisiais metais stebėto kainų kilimo, Kremlius penktadienį pareiškė, jog parengs priemones, pagal kurias pensijos galės didėti sparčiau negu vartotojų kainos.
Investicijų pritraukimas
Įvairiose ekonominėse konferencijose V.Putinas reguliariai „flirtuoja“ su užsienio investuotojais, žadėdamas gerinti verslo aplinką, kurią slegia biurokratija ir taip pat, jo paties žodžiais, kartais nepagrįsti ieškiniai.
„Rusijai reikia pritraukti daugiau užsienio investicijų, jai reikia sukurti palankią konkurencinę aplinką (tam reikia silpno rublio, mažesnių mokesčių pramonei ir investicijų paskatų) ir mažinti biurokratinę naštą“, – sako konsultacijų įmonės „Macro Advisory“ įkūrėjas Chrisas Weaferis.
„Užsienio investicijų poreikis taip pat paaiškina, kodėl Kremlius neatkeršijo Jungtinėms Valstijoms už neseniai sugriežtintas sankcijas – jis nenori, kad užsienio investuotojams būtų dar sunkiau ateiti į Rusiją“, – pažymi ekspertas.
Kremlius penktadienį pareiškė, jog premjerui Dmitrijui Medvedevui ir centrinio banko vadovei Elvyrai Nabiulinai buvo pavesta iki liepos 15 dienos parengti „veiksmų planą“, pagal kurį nuo angliavandenilių vis dar priklausomoje ekonomikoje būtų gerokai padidintas investicijų vaidmuo.
Nors, kaip rodo statistikos tarnybos „Rosstat“ duomenys, investicijos 2017 metais padidėjo 4,4 proc., šį prieaugį daugiausia lėmė stambūs vienkartiniai projektai, įskaitant tilto į Krymą ir pasaulio futbolo čempionatui reikalingos infrastruktūros statybą.
Diversifikavimas
Ekonominis modelis, kurį taikant didelės energijos išteklių kainos per pirmąsias dvi V.Putino kadencijas 2000–2008 metais skatino spartų ekonomikos augimą, jau išsisėmė.
Ekonomika yra labai neveiksminga. Iš dalies tai lemia sovietinės sistemos palikimas, o iš dalies ir tai, kad 2000–2013 metais augimą be didesnių pastangų užtikrindavo nafta, – pareiškė Ch.Weaferis.
Kaip parodė 2015–2016 metų krizė, angliavandenilių turtinga Rusija yra itin priklausoma nuo šių išteklių kainų svyravimų.
„Ekonomika struktūriškai tebėra priklausoma nuo žaliavų sektoriaus, o tai yra aiškiai nepalanku augimo perspektyvoms“, – pažymėjo bankas „Alfa Bank“.
Kad būtų galima atsikratyti šios priklausomybės, Ch.Weaferis Rusijai siūlo investuoti į įmonininkus ir smulkųjį verslą, „užtikrinant didesnį pinigų investicijoms ir vartojimui prieinamumą“.
Jis taip pat mano, kad Rusija turėtų skatinti investicijas į „robotų techniką, išmaniąsias technologijas ir dirbtinį intelektą“.
Kaip pavyzdį, kas gali būti pasiekta, Levas Jakobsonas, Maskvos aukštosios ekonomikos mokyklos pirmasis rektoriaus pavaduotojas, mini „gana įspūdingą našumo augimą žemės ūkio sektoriuje“, kuris pastaraisiais metais pasiekė ne vieną derliaus ir eksporto rekordą.
Našumo didinimas
„Ekonomika yra labai neveiksminga. Iš dalies tai lemia sovietinės sistemos palikimas, o iš dalies ir tai, kad 2000–2013 metais augimą be didesnių pastangų užtikrindavo nafta“, – pareiškė Ch.Weaferis.
„Sistemoje yra daug efektyvumo trūkumų, kuriuos pašalinus galėtų būti pasiektas spartus augimo tempas“, – pažymėjo jis.
Kaip pavyzdį ekspertas mini naftos sektorių, kuris, kol jam buvo taikytos 2014 metų rugpjūtį dėl Ukrainos nustatytos sankcijos ir net kai kainos krito, padidino gavybą 740 tūkst. barelių per dieną.
„Sektorius buvo priverstas didinti veiksmingumą ir diegti daugiau inovacijų“, – pareiškė jis.
Siekdama modernizuoti stambias įmones, vyriausybė pradėjo įgyvendinti kelis privatizavimo planus, tačiau valstybei tenkanti ekonomikos dalis pastaraisiais metais faktiškai dar padidėjo.
