Kainos sparčiai kyla nuo tada, kai Rusija pradėjo karinį puolimą Ukrainoje – toks yra neigiamas milžiniškų sumų, kurias Maskva išleidžia šiai kampanijai, poveikis vidaus ekonomikai.
Spalį metinė infliacija siekė 8,5 proc. ir daugiau nei dukart viršijo oficialų valstybės nustatytą tikslinį 4 proc. lygį.
Centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina įstatymų leidėjams pareiškė, kad spartus kainų augimas „verčia mus veikti ryžtingai, kad ši liga netaptų lėtinė“.
Siekdamas pažaboti kainų augimo tempą, bankas padidino palūkanų normas iki 21 proc. – aukščiausio per daugiau kaip du dešimtmečius lygio.
E. Nabiulina atmetė įstatymų leidėjų raginimus laikytis švelnesnio požiūrio ir paaiškino, kad tai turėtų neigiamos įtakos ir kad reikia „laiku vykdyti pinigų politiką“, kad būtų pašalinta stagfliacijos – scenarijus, kai ekonomikos augimas nedidelis, bet infliacija didelė – rizika.
Ji teigė, kad jei ekonomikoje nebus daugiau sukrėtimų, palūkanų normos galėtų būti pradėtos mažinti jau kitąmet.
Dėl palūkanų normų didinimo kilo susirūpinimas dėl galimos tokių sprendimų žalos privačioms įmonėms ir vartotojams, ypač atsižvelgiant į pastaraisiais metais padidėjusias trumpalaikių paskolų ir kreditinių kortelių skolų apimtis.
E. Nabiulina anksčiau yra pripažinusi, kad dėl didelių vyriausybės išlaidų puolimui Ukrainoje jos galimybės pažaboti infliaciją yra ribotos.