Rusijai įsiveržus į Ukrainą, iš Rusijos masiškai pasitraukė tarptautinės bendrovės, o tarptautinės sankcijos agresorei vis griežtėja. Tuo tarpu Rusijos universitetuose vyksta pokyčiai, dėl kurių šalies studentams bus sunku siekti aukštojo išsilavinimo kitur, rašo „Business Insider“.
Leidinio kalbinti ekspertai sakė, kad, praėjus tik keliems mėnesiams po karo, neįmanoma kiekybiškai įvertinti karo poveikio Rusijos jaunimui, tačiau akivaizdu, kad karta, užaugusi 2012 m. prasidėjusio Vladimiro Putino prezidentavimo laikotarpiu, dabar susidurs su visai kitokia Rusija nei ta, kurioje gyveno iki šiol.
„Putino karta“ vadinami 17–25 metų amžiaus rusų jaunuoliai, kurie užaugo pažindami tik vieną prezidentą, teigia Vilsono centras. Jie augo valgydami „McDonald's“, žiūrėdami naujausius Holivudo filmus ir rašydami „Instagram“ žinutes – visa tai po Rusijos invazijos į Ukrainą vasario pabaigoje jiems užsivėrė.
Karjeros siekti bus sunkiau
Tačiau amerikietiški filmai ar greitas maistas ne vieninteliai praradimai, su kuriais susidurs Rusijos jaunuoliai. Tarptautinės įmonės masiškai traukiasi iš Rusijos rinkos, o tai apriboja ir karjeros galimybes.
Kaip ir daugelyje šalių, geras išsilavinimas Rusijoje vertingas tuo, kad atveria duris ne tik pas vietinius darbdavius, bet ir į tarptautines bendroves, kurios suteikia darbuotojams galimybę laisvai patekti į Europos darbo rinką. Šie langai šiuo metu greitai užsidarinėja.
-
„McDonald's“ restoranai Rusijoje pervadinti „Skanu ir taškas“
-
„Avia Solutions Group“ vadovas: verslus Rusijoje pardavėme „bet kam“, patyrėme milijoninių nuostolių
-
„Coca-Cola“ nutraukia gamybą Rusijoje, parduos produkciją ir pasitrauks
-
„Google“ antrinė įmonė Rusijoje pateikė teismui bankroto pareiškimą
„Daugelis tarptautinių korporacijų žadėjo gerą karjerą, kur, priklausomai nuo nuopelnų galima tobulėti pagal tradicinį vakarietišką kapitalistinį modelį, – leidiniui sakė Strateginių ir tarptautinių studijų centro Europos, Rusijos ir Eurazijos programos bendradarbis Andrew Lohsenas. – Šios galimybės senka, nes įmonės palieka Rusiją, o kai kuriuos dideliais atlyginimai pasižymėjusius sektorius pradeda varžyti sankcijos.“
A.Lohsenas paminėjo naftos, dujų ir IT sektorius, iš kurių masiškai pasitraukia tarptautinės įmonės, todėl norintiems dirbti šiuose sektoriuose gali kilti keblumų. Šio mėnesio pradžioje JAV technologijų milžinės IBM ir „Microsoft“ Rusijoje atleido šimtus darbuotojų, nes tarptautinės bendrovės toliau traukiasi iš šios rinkos.
Tokie pasitraukimai susiję ne tik su darbo rinka. Jie taip pat apribos Rusijos specialistų mokymus ir profesinius tinklus, sakė Bostono investicijų valdymo konsultacinės bendrovės „Loomis Sayles“ vyresnysis nepriklausomybės analitikas Hassanas Malikas.
Reaguodami į tai, daugelis Rusijos technologijų srities darbuotojų išvyksta, balandžio mėn. pranešė „Insider“ žurnalistai. Nors daugelis išvyko dėl baimės būti pašauktiems į karą, kai kurie teigė, kad juos paskatino sankcijų poveikis jų darbui.
Balandį Pasaulio bankas pranešė, kad 2022 m. Rusijos ekonomika turėtų susitraukti 11,2 proc., o tai būtų didžiausias ekonomikos nuosmukis per tris dešimtmečius nuo Sovietų Sąjungos žlugimo.
Pokyčiai ir Rusijos universitetuose
Nieko gero nežadantys pokyčiai vyksta ir Rusijos universitetuose. „Business Insider“ kalbinti ekspertai išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos akademinės sistemos ateities, nes šalis ketina pasitraukti iš Bolonijos proceso, pagal kurį Europos vyriausybės derina švietimo standartus ir kvalifikacijas.
„Tai reiškia, kad rusams, ketinantiems įgyti aukštąjį išsilavinimą Europoje, ypač daktaro laipsnį, dabar bus daug sunkiau bandyti patekti į Europos universitetus“, – sakė A.Lohsenas. Jis pridūrė, kad Rusija planuoja grįžti prie sovietinio standarto, todėl bet kokiam Europos universitetui bus labai sunku patikrinti studentų akademinius pasiekimus.
Europos akademinė bendruomenė ypač susirūpinusi dėl atvirų diskusijų laisvės Rusijoje po to, kai 700 Rusijos universitetų rektorių po devynių Rusijos invazijos į Ukrainą dienų pasirašė laišką, kuriame pritarė Kremliaus pateiktai įvykių versijai – būtent, kad Maskva siekia Ukrainos „demilitarizacijos ir denacifikacijos“, pranešė žurnalas „Times Higher Education“, cituodamas laišką.
„Mes matome švietimo sistemos politizavimą, ir tai vyksta nuo viršaus į apačią“, – sakė A.Lohsenas.
Be to, kovo mėnesį Rusija priėmė įstatymą, pagal kurį asmenys, pasisakantys apie invaziją į Ukrainą, gali būti įkalinti iki 15 metų.
Politinis perversmas mažai tikėtinas, net jei rusai bus nepatenkinti, sako ekspertai
Nors padėtis atrodo niūri, Maskva pastaraisiais metais stiprina savo propagandą. Kartu su žiniasklaida, kurią daugiausia kontroliuoja valstybė arba kuri yra susijusi su Kremliumi, tokie pranešimai gali atitraukti gyventojų dėmesį nuo artėjančių ekonominių sunkumų, teigia „Business Insider“ kalbinti ekspertai.
Nors kai kurie jauni rusai, nepatenkinti Putino valdymu, prasidėjus karui pabėgo iš šalies, Rusijos viduje karas vis dar palaikomas. Gegužės pabaigoje Rusijos apklausų agentūra „Levados centras“ atliko 1634 Rusijos gyventojų apklausą ir nustatė, kad 60 proc. 18–24 metų amžiaus rusų palaiko karą.
Tad H.Maliko nuomone, mažai ženklų, kad kas nors pasikeis Rusijoje, net jei ir ne visi pritaria V.Putinui.
„Revoliucija labiau tikėtina demokratinėje valstybėje nei autokratinėje, nes demokratinėje valstybėje galima tiesiog surengti rinkimus“, – sakė jis. Juk ekonominės sąlygos buvusioje Sovietų Sąjungoje buvo prastesnės nei dabar Rusijoje, tačiau dešimtmečius niekas nesikeitė, pridūrė ekspertas.
