Projektas skelbia, jog bauda už tai fiziniam asmeniui gali siekti nuo 30 tūkst. iki 50 tūkst. rublių (350-580 eurų), o įmonėms – nuo 700 tūkst. iki 1 mln. rublių (8,1 tūkst. – 11,6 tūkst. eurų).
Atsiskaitymų kriptovaliutomis draudimo išsaugojimas ir galimas baudų įvedimas – vienintelis punktas, dėl kurio Finansų ministerijai ir Centriniam bankui kol kas pavyko susitarti dėl kriptovaliutų rinkos Rusijoje reguliavimo.
Centrinis bankas, besiruošiantis skaitmenio rublio įvedimui ir pasisakantis už griežtus privačių skaitmeninių valiutų rinkos suvaržymus, inicijuoja kriptovaliutų emisijų bei apyvartos Rusijoje draudimą, kuris būtų taikomas tiek fiziniams, tiek ir juridiniams asmenims, taip pat šalyje būtų draudžiama tuo užsiiimančių nerezidentų veikla. Be to, Rusijos finansų organizacijoms (ne tik kreditavimo), nacionalinės mokėjimų sistemos subjektams, būtų draudžiama turėti privačių skaimeninių valiutų, o bankai ir ryšių operatoriai privalėtų atsisakyti aptarnauti atsiskaitymus, jei turi duomenų, kad lėšos bus nukreiptos kriptovaliutų emisijomis užsiimančioms įmonėms ar asmenims.
Tokių reikalavimų ignoravimas užtrauktų aukščiau įvardintas baudas.
Dabar galiojantis įstatymas skelbia, kad tiek įmonės, tiek fiziniai asmenys, esantys mokesčių mokėtojais Rusijoje, neturi teisės priimti kriptovaliutų kaip mokėjimo priemonės.
Liberalesnės pozicijos besilaikanti Rusijos finansų ministerija šią savaitę savajame teisės aktų portale paskelbė kriptovaliutų rinkos reglamentavimo bazės kūrimo pradžią, pasiūlymų lauks iki kovo 18 dienos.
