Pamirškite naftą ar dujas – dabar rusai „kasa“ kriptovaliutas, juokauja apžvalgininkai. Graikiškas žodis „kripto“ lietuviškai reiškia „paslėptas“, todėl ir kriptovaliutas vadinti „paslėptomis“ būtų tiksliau, nes jų pagrindas – informacijos užšifravimas ir iššifravimas.
Pirmoji ir žymiausia paslėptoji valiuta – bitkoinas – lietuviškai vadintųsi „informacijos vieneto moneta“. Norint keistis tokiomis monetomis, reikia šifruoti – spręsti matematinius uždavinius. O tam reikia daug galingų kompiuterių, kuriems būtina elektra. Rusijoje ji kelis kartus pigesnė nei Vakaruose, o šalies gilumoje, pavyzdžiui, Irkutske, kaina dar mažesnė nei Maskvoje. Todėl dalis rusų prisipirko ir įdarbino kompiuterius, kad šie spręsdami uždavinius „kastų“ „paslėptą“ valiutą lyg auksą.
„Vienam bitkoinui per dieną sukurti reikia maždaug 300 kompiuterių. Grubiai skaičiuojant, tam tenka investuoti apie 800 tūkstančių dolerių, jei skaičiuosime rusiškomis kainomis“, – teigia bitkoinų „kasyklos“ savininkas Irkutske Jurijus Dromaška.
Dabar bitkoino vertė svyruoja apie 4000 dolerių, todėl minėta investicija pelną pradės nešti jau po pusmečio.
Tiesa, Rusijos valdžia į tokią valiutą žiūri kreivai. Prieš kelerius metus šalies centrinis bankas paskelbė, kad įprastų valiutų keitimas į „paslėptąsias“ bus laikomas abejotino pobūdžio veiksmu, galbūt net siejamu su terorizmu. Dabar valdžia svarsto įstatymą, rimčiau nustatysiantį, kaip galima kurti kriptovaliutas ir keistis jomis. Nerimo nemažai dėl kitų valstybių patirties.
Be to, tarptautinių sankcijų už branduolinės ginkluotės programą smaugiama Šiaurės Korėja taip pat naudoja kriptovaliutas.