Rusijos blokada tęsiasi: iš SWIFT pašalinti septyni Rusijos bankai, Kinija nesijungs prie Vakarų sankcijų

Daliai Lietuvos verslo atsisakant ryšių su Rusija dėl jos pradėto karo Ukrainoje, konkrečių sprendimų jis nekomentavo, tačiau tvirtino, jog grupė imasi kardinalių pokyčių ir koncenruojasi į verslo dalies Vakaruose išsaugojimą.

„Situacija kasdien sparčiai blogėja, prieitas kritinis taškas“, – trečiadienį išplatintame pranešime sakė Š.Matijošaitis.

„Pilnai suprantame esamą padėtį dėl verslo Rusijoje ir  priimame būtinus, neatidėliotinus sprendimus. Šių dienų akivaizdoje imamės kardinalių pokyčių ir koncentruojamės į verslo dalies Vakaruose išsaugojimą“, – teigė „Vičiūnų grupės“ vadovas. 

„Turime išlaikyti 5000 darbo vietų mūsų šalyje. Jaučiame atsakomybę ir prieš mūsų darbuotojus Ukrainoje bei visoje Europoje“, – pridūrė jis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Šarūnas Matijošaitis

Pirmadienį Š.Matijošaitis teigė, kad grupės veikla Rusijoje yra apsunkinta ir kai kuriose sferose sustabdyta. 

Dalis „Vičiūnų grupės“ produkcijos gaminama Kaliningrado srityje ir yra parduodama Rusijoje, kitose Rytų rinkose.

Anksčiau žiniasklaida skelbė, jog jų produkcija parduodama ir Rusijos aneksuotame Kryme. Tada grupė teigė negalinti kontroliuoti tai darančių prekybininkų.

„Vičiūnų grupė“ taip pat valdo įmonę Ukrainoje, jos filialai veikia Kijeve, Charkove, Dnepropetrovske, Odesoje ir Ivano Frankivske.

Grupe teigia produkciją teikianti į daugiau nei 60 pasaulio rinkų.

JAV gyvenantis Rusijos verslininkas milijardierius Alexas Konanykhinas pasiūlė 1 mln. dolerių premiją už prezidento Vladimiro Putino sulaikymą.

„Pažadu sumokėti 1 mln. JAV dolerių pareigūnui, kuris, vykdydamas savo konstitucinę pareigą, suims Putiną kaip karo nusikaltėlį pagal Rusijos ir tarptautinius įstatymus“, – tokia žinute A.Konanykhinas pasidalijo socialiniuose tinkluose „Facebook“ bei „LinkedIn.“

Pasak verslininko, V.Putinas nėra Rusijos prezidentas, nes „atėjo į valdžią po specialios daugiabučių namų sprogdinimo Rusijoje operacijos, vėliau pažeidė Konstituciją, panaikindamas laisvus rinkimus ir žudydamas savo oponentus.“

„Kaip etninis rusas ir Rusijos pilietis laikau savo moraline pareiga palengvinti Rusijos denacifikaciją. Ir toliau padėsiu Ukrainai, didvyriškai besistengiančiai atlaikyti Putino ordos puolimą“, – rašė verslininkas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė trečiadienį neeilinėje ECOFIN videokonferencijoje pažymėjo, jog Europai ir Vakarų partneriams demonstruojant paramą Ukrainai, būtina toliau plėsti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai.

„Per keletą pastarųjų dienų Europos Sąjunga, koordinuojantis su Vakarų partneriais, priėmė keturis finansinių ir ekonominių sankcijų Rusijai paketus. Tai yra aiškus ir stiprus mūsų susitelkimo ir paramos Ukrainai ženklas. Sankcijos turės ženklų neigiamą poveikį Rusijos finansų sektoriaus stabilumui ir ekonomikai – pirmuosius to ženklus jau matome. Nors padaryta nemažai, turime ir toliau plėsti sankcijų apimtis tiek Rusijai, tiek ir Baltarusijai – siekiant kuo labiau sumažinti agresorių galimybes finansuoti karo veiksmus“, – teigė G.Skaistė.

Anot G.Skaistės, dalies Rusijos bankų atkirtimas nuo tarptautinių mokėjimų sistemos SWIFT yra svarbus pirmas žingsnis, tačiau siekiant sisteminio efekto būtina plėsti sankcionuojamų Rusijos bankų sąrašą, įtraukiant visus pagrindinius šalies bankus, ir į jį įtraukti Baltarusijos finansines įstaigas.

Be to, turime būti vieningi ir parodyti, kad tarptautinėje bendruomenėje nėra vietos agresoriams. Lietuva laikosi pozicijos, kad Rusijos ir Baltarusijos narystė tarptautinėse finansų institucijose, tokiose kaip Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas, turi būti suspenduota neribotam laikui, taip užkertant prieigą prie šių institucijų finansinių resursų.

Pasak G.Skaistės, nors finansinės sankcijos yra veiksmingos, vien jų nepakanka. ES, kartu su Vakarų partneriais, turi ruošti sektorines ekonomines sankcijas, apimančias svarbiausius Rusijos ekonominius sektorius, įskaitant žaliavų ir energijos eksportą.

Ministrė taip pat akcentavo, jog tarptautinė bendruomenė privalo visais būdais remti Ukrainą – tiek sutelkiant finansinę pagalbą, tiek tiekiant šaliai karinę įrangą ir humanitarinę pagalbą. Šiuo atžvilgiu svarbų vaidmenį vaidina tarptautinės finansų institucijos ir plėtros bankai, šiuo metu rengiantys reikšmingą finansinės pagalbos Ukrainai paketą.

Europos Centrinis Bankas (ECB) nuo trečiadienio iki atskiro pranešimo nebeskelbs euro ir Rusijos rublio santykio. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad dėl situacijos finansų rinkose ECB nebegali nustatyti objektyvaus šių valiutų rinkos santykio.

Rublio ir euro santykio taip pat nebeskelbs Lietuvos bankas.

Lietuvos bankas įmonėms, kurioms aktualus euro ir rublio santykis dėl buhalterinės apskaitos, rekomenduoja naudoti paskutinį paskelbtą Rusijos rublio ir euro santykį, kol situacija taps aiškesnė ar bus pateiktos kitokios už apskaitos politiką atsakingų institucijų rekomendacijos. 

Paskutinis ECB euro ir Rusijos rublio santykis paskelbtas kovo 1 dieną, kai euras buvo įvertintas 117 rublių.

Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė, JAV ir Kanada pirmadienį paskelbė apie naujas sankcijas, nukreiptas prieš Rusijos centrinį banką ir nacionalinį turto fondą. Netgi Šveicarija ir Kinija paskelbė apie sankcijas, paralyžiuojančias agresoriaus finansų sistemą. JAV Iždo departamento teigimu, tai apribojo V.Putino režimo galimybes panaudoti 630 mlrd. dolerių Rusijos užsienio atsargų.

Šis sprendimas buvo priimtas praėjus vos dienai po to, kai JAV, ES ir jos sąjungininkės nusprendė atjungti kai kuriuos Rusijos bankus nuo SWIFT – visame pasaulyje naudojamos saugių finansinių pranešimų sistemos. Tačiau dabar pasigirsta nuomonių ir spėliojimų, jog Rusija gali palengvinti sankcijų naštą naudodama kriptovaliutas.

Žemas virtualiųjų valiutų įsisavinimo lygis

„Sankcijų vykdymui reikia turėti galimybę sekti transakcijas – paprastai tai vykdoma per bankų sistemą. Taip, yra keletas pavyzdžių, kai tokios šalys kaip Iranas ir Šiaurės Korėja naudojo kriptovaliutas, kad išvengtų sankcijų. Tačiau Rusijos atvejis kitoks, nes šalis beveik neturi vietos manevruoti dėl ekonominio poveikio masto šalies finansiniam stabilumui bei žemo virtualiųjų valiutų įsisavinimo lygio šalyje“, – sako Andrius Bartminas, vienas iš „Blockchain Lithuania Competence Center“ steigėjų bei įmonės „SUPER HOW?“ vadovas. Jo teigimu, šiuo metu net Ukraina turi pranašumą kriptovaliutų naudojimo atžvilgiu prieš Rusiją.

André François McKenzie nuotr./ Unsplash nuotr./Kriptovaliuta

Skirtingai nei Šiaurės Korėja ir Iranas, Rusija jau dešimtmečius buvo aktyviai įsitraukusi į pasaulinę finansų sistemą: 80 proc. jos kasdienių užsienio valiutos operacijų ir pusė tarptautinės prekybos vykdoma doleriais. Dėl šių priežasčių peršokti į kitą alternatyvią sistemą nėra taip paprasta.

Rusijos finansų ministerija vasario 18 d. parlamente pristatė kriptovaliutų įstatymo projektą, kuriuo pastūmėjo planą reguliuoti šį skaitmeninį turtą, tačiau viduje vyksta daug nesutarimų – centrinis bankas siūlo už prekybą kriptovaliutomis ar kriptoturtu ir jų išleidimą individualius asmenis bausti baudomis iki pusės milijono rublių (6 360 JAV dolerių), o įmones ir iki milijono rublių, skelbė Rusijos naujienų agentūra TASS.

Kai kurių ekspertų teigimu, kriptovaliutos gali būti naudojamos siekiant išvengti sankcijų ir paslėpti turtą, tačiau tokių veiksmų sėkmė – minimali. PLAČIAU SKAITYKITE ČIA.

Latvijos susisiekimo ministras Talis Linkaitis paragino uosto atstovus ir verslininkus kritiškai įvertinti, su kokiomis įmonėmis bendradarbiauti ir kokius laivus aptarnauti, ir aiškiai pareikšti, kad su Rusija susiję laivai Latvijos uostuose yra nepageidaujami.

Latvija kartu su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis svarsto galimybę apriboti Rusijos laivų naudojimąsi ES šalių teritoriniais vandenimis.

T.Linkaitis trečiadienį susitiko su Latvijos jūrų krovos kompanijų, didžiųjų uostų asociacijos ir geležinkelių operatorės „Latvijas dzelzcelš“ vadovais, kad aptartų Rusijos karo Ukrainoje poveikį bei sankcijas Rusijai sankcijas tranzito ir logistikos srityje.

Maskvos birža lieka uždaryta jau trečia diena – po savaitgalį paskelbtų ES ir kitų Vakarų šalių sankcijų nutarta prekybos laikinai neatnaujinti.

Tai laikinai išgelbėjo dalį Rusijos įmonių akcijų nuvertėjimo, kadangi rezultatai užsienio biržose atrodo labai dramatiški.

Kaip skelbia „Bloomberg“, „Dow Jones Russia GDR“ indeksas, pagal kurį vertinamos didžiausios Londone kotiruojamos Rusijos bendrovės, per dvi savaites smuko 98 proc. Remiantis „Bloomberg“ skaičiavimais, dėl šio nuosmukio įmonių, įskaitant „Gazprom“, „Sberbank“ ir „Rosneft“, vertė sumažėjo 572 mlrd. dolerių.

Trečiadienį akcijų išpardavimas tęsėsi toliau. Per keturias prekybos valandas bent 15 kartų buvo trumpam sustabdyta prekyba „Sberbank“, dujų milžinu „Gazprom“ ir mažmeninės prekybos įmone „Magnit“.

Trečiadienį „Dow Jones Russia GDR“ indeksas, pagal kurį vertinama 11 didžiausių Londone kotiruojamų Rusijos bendrovių, nukrito net 81 proc.

Konflikto Ukrainoje poveikis JAV ekonomikai yra „labai neapibrėžtas“, o centrinis bankas turės greitai prisitaikyti, kad užtikrintų, jog atsigavimas po pandemijos nesustos, trečiadienį kalbėjo Federalinio rezervo sistemos (FRS) vadovas Jerome‘as Powellas.

Kainoms kylant sparčiausiai per keturis dešimtmečius, o naftos kainoms dėl karo pasiekus 110 JAV dolerių už barelį lygį, centrinio banko vadovas pakartojo, kad pinigų politikos formuotojai yra pasirengę didinti palūkanų normas, mėgindami sumažinti infliaciją.

Visgi „invazijos į Ukrainą, vykstančio karo, sankcijų ir būsimų įvykių poveikis JAV ekonomikai artimiausiu laikotarpiu išlieka labai neapibrėžtas, kalbėjo J.Powellas savo kalboje Kongresui, sakomoje kas pusmetį. „Mes atidžiai stebėsime padėtį.“

FRS pareigūnai pastarosiomis dienomis leido suprasti, kad gali laikytis atsargesnio požiūrio į bazinės palūkanų normos didinimą siekdami atvėsinti ekonomiką atsinaujinus neapibrėžtumui. Nors kylančios naftos kainos gali paskatinti spartesnę infliaciją, sankcijos Rusijai ir kiti padariniai gali sulėtinti ekonomikos atsigavimą.

Nustatant pinigų politikos kursą dabartinėje aplinkoje „tenka pripažinti, kad ekonomika vystosi netikėtai“, pažymėjo J.Powellas ir pridūrė: „Turėsime būti budrūs reaguodami į gaunamus duomenis ir besikeičiančias perspektyvas“.

„Ilgalaikė plėtra“

J.Powellas, kuris trečiadienį pristatys ataskaitą Atstovų Rūmų Finansinių paslaugų komitetui, teigė,  jog centrinio banko tikslas yra „skatinti ilgalaikę plėtrą“, užtikrinančią, kad visi visuomenės segmentai gautų naudos iš augančios ekonomikos.

Visgi „didelė infliacija sukelia didelių sunkumų“ amerikiečiams, todėl FRS yra pasirengusi panaudoti visas prieinamas priemones, kad neleistų didesnėms kainoms įsitvirtinti.

Infliacijos bangą daugiausia lėmė tiekimo grandinių kliūtys, kurios „buvo didesnės ir užtruko ilgiau nei tikėtasi“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jerome'as Powellas

Nors, pasak J.Powello, centrinis bankas tikisi, kad infliacija „šiais metais sumažės, nes sumenks pasiūlos apribojimai, <...> atidžiai vertiname galimo tolesnio kainų spaudimo rizikas“.

Be kylančių naftos kainų, karas gali išauginti ir kitų žaliavų, įskaitant kviečius, kainas.

Pandemijos pradžioje FRS sumažino bazinę skolinimo palūkanų normą iki nulio ir užtvindė finansų sistemą grynaisiais, siekdama išvengti didelio ekonomikos nuosmukio.

Kartu su didžiulėmis federalinėmis išlaidų programomis šios pastangos buvo iš esmės sėkmingos: ekonomika greitai atsigavo ir 2021 metais išaugo 5,7 procento.

Visgi dėl didelės paklausos, tiekimo grandinių trikdžių ir darbo jėgos trūkumo FRS atidžiai stebimas infliacijos indeksas per 12 mėnesių laikotarpį, pasibaigusį sausio mėnesį, siekė 6,1 procento.

Tai gerokai viršija 2 procentų tikslinį lygį.

Be tiekimo problemų, įmonės praneša apie sunkumus randant pakankamai darbuotojų, kurie galėtų padidinti gamybos apimtis ir leistų patenkinti didelę paklausą.

„Darbo rinka yra labai įtempta“, – kalbėjo J.Powellas, o nedarbas siekia 4 procentus.

„Beprecedentinis skaičius darbuotojų išeina iš darbo, ieškodami naujų darbų, o atlyginimai auga sparčiausiu tempu per daugelį metų,“ – pridūrė J.Powellas.

Trečiadienį Malta pranešė, kad dėl Rusijos invazijos į Ukrainą laikinai nutraukia pilietybės suteikimą ir leidimą gyventi šioje šalyje gyvenamosios Rusijos bei Baltarusijos piliečiams, taip pat stabdo vadinamųjų „auksinių pasų“ sistemoso veikimą.

Maltos parlamento sekretoriatas, atsakingas už pilietybės klausimus, pareiškime nurodė, kad „iki atskiro pranešimo standomas prašymų iš Rusijos ir Baltarusijos piliečių nagrinėjimą“.

Malta yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, siūlančių programas, pagal kurias dideliu turtu disponuojantys ir Maltoje dideles pinigų sumas investavę užsieniečiai gali gauti leidimą gyventi šalyje ir galbūt pilietybę.

Šeštadienį Europos Komisijos išplatintame bendrame Vakarų lyderių pareiškime teigiama, kad jie stengsis apriboti „auksinius pasus“, pagal kuriuos „su Rusijos vyriausybe susiję turtingi rusai tampa mūsų šalių piliečiais ir įgyja prieigą prie mūsų finansinių sistemų“.

Maskvos vertybinių popierių birža trečiadienį nedirba trečią dieną iš eilės, Rusijos institucijoms pradėjus taikyti papildomas priemones, skirtas apriboti ekonominį Vakarų sankcijų poveikį.

Biržą valdantis Rusijos centrinis bankas pranešė nusprendęs, kad prekyba kol kas nebus atnaujinta, išskyrus rublių pirkimo operacijas.

Akcijų rinka išlieka uždaryta nuo pirmadienio, kai Rusijos centrinis bankas paskelbė, kad kai kurios prekybos operacijos apribotos iki šeštadienio, kovo 5 dienos.

Vakarų šalims patvirtinus didelės apimties ekonomines sankcijas Rusijai dėl praėjusią savaitę prasidėjusios invazijos į provakarietišką kaimynę Ukrainą, rublio kursas smuko.

123RF.com nuotr./Rublis

Trečiadienį artėjant popietei rublio ir JAV dolerio kursas siekė maždaug 109 rublius už vieną JAV dolerį ir 119 rublių už eurą.

„Rusijos ekonomika patyrė rimtą smūgį“, – pripažino Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, bet tvirtino, kad „mes vis dar stovime“.

Rusijos naujienų agentūros pranešė, kad tarp papildomų priemonių ekonomikai ir valiutos kursui skatinti yra draudimas užsienio investuotojams parduoti Rusijos akcijas arba atsiimti lėšas iš finansų rinkų.

O dieną prieš tai buvo įvestas draudimas keliautojams iš šalies išsivežti daugiau nei 10 tūkst. JAV dolerių grynųjų.

Rusijos finansų ministerija pareiškė svarstanti pardavimų arba pridėtinės vertės mokesčio, taikomo privačių asmenų perkamam auksui, panaikinimą.

Tuo metu Rusijos metalų ir kasybos bendrovė „Severstal“ pranešė stabdanti tiekimą į Europą.

Vokietijos logistikos milžinė DHL stabdo siuntų pristatymą į Ukrainą ir iš jos, taip pat į Rusiją.