Nuo vasaros ši norma buvo padidinta jau penktą kartą.
Centrinis bankas grumiasi su ekonominiais invazijos į Ukrainą padariniais, o tai yra ir Vakarų sankcijos, ir padidėjusios vyriausybės karinės išlaidos, ir šimtų tūkstančių vyrų mobilizacija.
„Dabartinis infliacinis spaudimas tebėra didelis. Numatoma, kad 2023 metais metinė infliacija bus artima viršutinei prognozuojamo 7–7,5 proc. intervalo ribai“, – sakoma Rusijos banko pranešime, kuriame centrinis bankas paaiškino penktadienį priimtą sprendimą.
Didesnėmis palūkanų normomis siekiama slopinti paklausą, nes dėl jų tampa brangiau skolintis ir vartotojai bei įmonės skatinami taupyti, o ne leisti pinigus.
Analitikai numatė, kad palūkanų norma bus padidinta, nes centrinis bankas ne kartą pareiškė, kad jo prioritetas – kovoti su infliacija, kuri lapkričio mėnesį paspartėjo iki 7,5 procento.
Bankas teigė numatantis, kad „griežtos pinigų politikos sąlygos ekonomikoje bus išlaikomos ilgą laiką“.
Centrinio banko vadovė Elvira Nabiullina pareiškė, kad Rusijos ekonomika dirba „beveik visu pajėgumu“, ir įspėjo apie perkaitimo riziką.
„Skolinimas verslui rodo pirmuosius lėtėjimo požymius, tačiau vis dar auga rekordiniu tempu“, – perspėjo ji, centriniam bankui siekiant riboti subsidijuojamas paskolas, kurios, kaip manoma, skatina infliaciją.
Sprendimas padidinti bazinę palūkanų normą priimtas praėjus savaitei po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie planus 2024 metais dalyvauti griežtai kontroliuojamuose rinkimuose ir likti Kremliuje mažiausiai iki 2030 metų.
Ketvirtadienį per savo metų pabaigos spaudos konferenciją V. Putinas kalbėjo, be kita ko, apie 2,9 proc. nedarbo lygį, kuris, anot jo, yra rekordiškai žemas, ir kurį jis pavadino „labai geru ekonomikos būklės rodikliu“.
Tačiau analitikai teigia, kad žemas nedarbo lygis nėra sveikas ženklas, nes jis rodo darbuotojų trūkumą.
Šimtų tūkstančių vyrų mobilizacija pašalino juos iš darbo rinkos, o daugelį labiausiai išsilavinusių gyventojų paskatino bėgti iš šalies.
Darbo jėgos trūkumas skatina darbo užmokesčio augimą, nes darbdaviai, norėdami įdarbinti darbuotojus, yra priversti siūlyti patrauklesnius atlyginimus.
Nors dėl to susidarė darbo užmokesčio ir kainų augimo ciklas, sparčiai didėjančios karinės išlaidos įstūmė vyriausybę į deficitą.
