Trečiadienį pranešta, kad Rusijos centrinis bankas nusprendė taupyti lėšas ir rublio gelbėjimo atsisako. Kitaip tariant, rublio vertę nustatys tik rinkos mechanizmai, o tai žada dar didesnį Rusijos valiutos smigimą žemyn, praneša gazeta.ru.
Priemonių nebeturi
Centrinis bankas aiškiai parodė, kad neturi jokių efektyvių priemonių rublio kursui stiprinti, – teigė A.Dejevas.
Trečiadienį rublis eilinį kartą krito žemiau savo istorinio minimumo – doleris kainavo 44, o euras 56 rublius. Nei Rusijos centrinio banko bazinių palūkanų kėlimas, nei intensyvus dalyvavimas valiutų rinkoje superkant rublius kritimo nesustabdė. Tai matydamas Rusijos centrinis bankas nuleido rankas ir nutarė saugoti valiutos rezervą ir rublio gelbėjimui daugiau finansinių resursų neskirti.
Iki trečiadienio galėjo atrodyti, kad rublį išgelbėti pavyks. Praėjusią savaitę rublio kursas kelis kartus staigiai šoktelėjo, o savaitgalį doleris kainavo kiek mažiau nei 42 rublius, o euras – 55,6 rublio.
„Centrinis bankas aiškiai parodė, kad neturi jokių efektyvių priemonių rublio kursui stiprinti. Kritimą lėmė ir žymiai pablogėjusios kreditavimo sąlygos, nors rublis niekada ir nepretendavo perimti lyderio pozicijos iš dolerio“, – situaciją komentavo „AForex“ analitinio departamento vadovas Artiomas Dejevas.
Sudeginti milijardai
Gelbėdamas rublį kovo 4 d. Rusijos centrinis bankas savo nustatytu kursu pardavė net 11,3 mlrd. dolerių. Dabar ši riba sumenko beveik 30 kartų iki 350 mln. dolerių per dieną.
Rublio kursą smukdo ir krentanti naftos kaina. Jis ne tik mažina visos Rusijos ekonomikos patrauklumą, bet ir valiutos spekuliantus verčia atsisakyti ateities sandorių naftos rinkoje. Tradiciškai tokiais atvejais pinigai investuojami į „prieglobsčio valiutą“ – dolerį.
Neigiamai rinkas veikia ir Europos centrinio banko sumažinta ES ekonomikos augimo prognozė. Vis dėlto didžiausias sukrėtimas rubliui buvo Rusijos centrinio banko vadovų sprendimas riboti valiutų intervencijas. Kad ir kas atsitiktų valiutų rinkoje, Rusijos centrinis bankas parduos ne daugiau nei 350 mln. dolerių per dieną.
Iki šiol kiekvienas sandoris, kai 350 mln. dolerių buvo parduodama oficialiu Rusijos centrinio banko kursu, keldavo rublio kainą 5 kapeikomis. Spalį Rusijos centrinis bankas išleisdavo po 2-3 milijardus dolerių per dieną. Iki tol tokie valiutos kiekiai į rinką buvo metami kovo pradžioje prasidėjus karinei intervencijai Ukrainoje. Gelbėdamas rublį kovo 4 d. Rusijos centrinis bankas savo nustatytu kursu pardavė net 11,3 mlrd. dolerių.
Tirpsta užsienio valiutos rezervas
Šiuo metu Rusijos užsienio valiutos atsargos siekia 465 milijardus dolerių, tačiau iki krizės 2008 m. jos viršijo 600 milijardų dolerių.
Tokie valiutos švaistymai ėmė kelti ekonomistų nerimą, jie nurodė, kad taip Rusija gali paleisti pavėjui visas savo užsienio valiutos atsargas, nes dabar jos sparčiai mažėja. Šiuo metu Rusijos užsienio valiutos atsargos siekia 465 milijardus dolerių, tačiau iki krizės 2008 m. jos viršijo 600 milijardų dolerių.
Kol kas rublio perspektyvos itin niūrios. Energetinių resursų kainos mažėja, iš Rusijos bėga kapitalas, skolintis tampa beveik neįmanoma, įsibėgėjant infliacija jau dabar siekia 8,5 proc. Rubliui smūgį suduos ir rinkimų farsas Donecke bei Luhanske.
„Vakarai ir Ukraina nepripažino balsavimo rezultatų, o pats referendumo faktas gali sugriauti taikos derybų procesą“, – kalbėjo A.Dejevas.
JAV Rusijai pagrasino visiška izoliacija, jei ji pripažins pseudoreferendumo rezultatus. Paprašytas atsakyti, kas gi rublio laukia ateityje, A.Dejevas atsakė trumpai: „Kas bus su nafta, tas bus ir su rubliu.“
