Ekspertai vieningai sutaria, kad ši JAV sankcijų dozė Rusijos rinką palietė skaudžiausiai. Jei iki šiol daugiausia sankcijos buvo taikomos sektoriams, konkretiems asmenims, tai dabar atėjo laikas didžiausioms šalies kompanijoms ir jų savininkams oligarchams, kurie vienu ar kitu atveju turi bendrų taškų su partneriais Vakaruose.
Kol šalies valdžia ieško būdų, kaip padėti stambiosioms įmonėms, per dieną rublio kursas dolerio atžvilgiu nučiuožė 10 procentų.
Darbo ministras Maksimas Topilinas antradienį pripažino, kad rublio kurso pokyčiai gali turėti neigiamą poveikį Rusijos kompanijoms ir visai darbo rinkai, rašo „Kommersant“.
„Visko gali būti, bet, žinoma, nereikia panikuoti, reikia tik analizuoti situaciją ir reaguoti regioniniu aspektu“, – dėstė ministras.
Tuo metu, kai ministras bandė raminti investuotojus, rublis pradėjo visą dieną trukusį šuolį žemyn euro ir dolerio atžvilgiu.
Pasakyta švelniai, nes po nauja sankcijų bangos papuolusios Rusijos kompanijos praranda verslo partnerius ir kontraktus Vakaruose. Pavyzdžiui, taip nutiko „Rusal“. Vertybinių popierių biržose ties stambiosiomis Rusijos kompanijomis dominavo raudona spalva.
„Amerikietiškus kalnelius savo kailiu pajuto didžiausios Rusijos kompanijos“, – rašo Gazeta.ru. Maskvos biržoje „Samara“ grupės akcijos nučiuožė 26 proc., „Rusal“ – 20,35, „Mechel“ – 19,26 proc., „Polius“ – 18,31 proc.
Ir tai jau buvo antras smūgis po penktadienį prasidėjusio košmaro, kuris skaudžiausiai užklupo Olego Deripaskos gigantę „Rusal“. Antradienis – dar viena juoda diena šiam gigantui, nes tarptautinis žaliavų koncernas „Glencore“ atsisakė įsigyti aliuminio karaliaus akcijų, be to, „Glencore“ vadovas Ivanas Glasenbergas paliko stebėtojų tarybą Rusijos bendrovėje.
Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai „Rusal“ pateko į JAV naujų sankcijų sąrašą, o tai paveikė verslo santykius su Vakarų kompanijomis, kurios vengia dirbti kartu su sankcijų kilpą pajutusiomis Rusijos bendrovėmis.
O antradienio rytą rublio kursas dolerio ir euro atžvilgiu keitėsi greičiau nei grėsmingos antraštės ekonomikos naujienas atspindinčioje Rusijos žiniasklaidoje. Tačiau Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina ėmė raminti visuomenę sakydama, kad Rusijos ekonomika „adaptuojasi prie naujų sąlygų“. Tiesa, grėsmių finansų rinkai ji teigė nematanti. „Investuotojams reikia laiko prisitaikymui“, – sakė ji, pabrėžusi, kad akcijų krytis biržose yra reakcija į patirtą šoką.
O Rusijos rublis po jos žodžių smuktelėjo dar labiau – 63,55 už dolerį. Už eurą jau reikalavo 77,8 rublių.
„Vedomosti“ skelbia, kad po kritusio rublio kurso Europos buitinės technikos gamintojai jau pranešė tarpininkams, kad brangins savo produkciją Rusijos rinkai 5–10 proc.
Kodėl šis dar vienas sankcijų smūgis taip skaudžiai buvo sugertas šalies finansų rinkoje? Balandžio 6 dieną JAV paskelbė sankcijas 24 rusams – stambiems verslininkams ir valdininkams, ir tai paveikė 15 kompanijų. O.Deripaskai teko didžiausias išbandymas – į sąrašą pateko 8 jo kompanijos, En+, „Ruskije mashiny“, GAZ, agroholdingas „Kuban“.
Antradienio popietę Rusijos banko vadovės pirmasis pavaduotojas Sergejus Švecovas jau pareiškė, kad bankas pradės valiutų rezervo išpardavimą tam, kad būtų išlaikytas finansų rinkos stabilumas šalyje.
„Instrumentai yra, ir jie bus panaudoti priklausomai nuo situacijos“, – pridūrė jis. Instrumentų Rusijos valdžiai dabar reikės tikrai daug.