Prieš metus iš naudotų automobilių eksporto į Rusiją mūsų šalies gyventojai ir bendrovės uždirbo beveik 790 mln. litų. Tuo tarpu per tris pirmuosius 2008 metų ketvirčius – tik 394 mln. litų. Manoma, kad naudotų automobilių verslu Lietuvoje iki šiol užsiėmė gerokai daugiau nei 100 tūkstančių žmonių, kuriuos skaudžiai palies pokyčiai kaimyninėje šalyje.
Į Rusiją iš Lietuvos pernai buvo išvežta apie 35 tūkstančius naudotų mašinų. Tokiu eksportu užsiėmė net 1341 bendrovė. Didesniuose Lietuvos miestuose prekeiviai pardavę vieną automobilį vidutiniškai uždirba 1000-1500 litų, mažesnių miestelių gyventojai tenkinasi keturis kartus mažesniu uždarbiu.
Rusijos valdžia oficialiai aiškina, kad muitais gina savo automobilių pramonę, su kuria konkuruoja naudotos užsieninės mašinos. Bet pažvelgus į skaičius matyti, kad taip nėra. Automobilių prekybos sąstingį labiausiai pajuto Marijampolės, Utenos ir kitų miestų gyventojai, kurių ištisos šeimos susijusios su šiuo verslu. Marijampolės namų savininkų siūloma nakvyne už 20-30 litų mielai naudojosi automobilių pirkliai iš Rusijos, Kazachstano ar Baltarusijos. Pagrindiniai šio miesto taksi keleiviai, nedidelių ir nebrangių kavinių, servisų bei atsarginių detalių parduotuvių klientai – irgi tie patys prekeiviai.
Kad dėl Rusijos muitų apmirė mašinų prekyba, pajuto ir automobilvežius turinčios įmonės, jų vairuotojai, muitinės dokumentų tvarkymu užsiimančios įmonės, naudotų detalių tiekėjai ir pardavėjai.
Prekeiviai iš Rytų iki šiol dažniausiai ne patys ieškojo mašinų Vakarų Europos valstybėse, o važiavo į Lietuvą, nes čia ir patogiau, ir kelionė, maistas, viešbučiai, benzinas, servisas pigiau. NVS šalių gyventojas, susiruošęs įsigyti mašiną Lietuvoje, kelionei išleidžia apie 500 eurų (apie 1700 litų), o norėdamas nukakti tuo pačiu tikslu, pavyzdžiui, į Vokietiją, jis sumokės maždaug triskart brangiau. Be to, rusakalbis Lietuvoje iki šiol lengvai susikalba rusiškai.
Kaip „Lietuvos rytui“ pasakojo žinomas Rusijos automobilių žurnalistas Viačeslavas Varionovas, pasklidusi žinia apie ketinimus didinti muitus naudotų automobilių prekeiviams gruodį pavertė juodžiausiu pastarųjų metų mėnesiu.
Baigiantis metams visi puolė vežti kuo daugiau mašinų į Rusiją. Tuo tarpu šios šalies muitininkai ėmė tyčia vilkinti muitinės įforminimo procedūras. Per pasienio punktą, per kurį iki tol per parą pervažiuodavo 200 automobilių, muitininkai praleisdavo tik 20. Pasienyje nutįso didžiulės automobilių su tranzitiniu registracijos numeriu eilės. Jose žmonės laukdavo po kelias paras. Kai kur netgi įvyko vairuotojų susistumdymai su milicininkais. Į Tolimuosiuose Rytuose esantį Vladivostoką iš centrinės Rusijos net buvo permestas specialiosios paskirties milicijos būrys.
Rusijos valdžia oficialiai aiškina, kad muitais gina savo automobilių pramonę, su kuria konkuruoja naudotos užsieninės mašinos. Bet pažvelgus į skaičius matyti, kad taip nėra. Didesniais muitais ginami Rusijoje investavusių Europos, Japonijos ir Pietų Korėjos automobilių gamintojų interesai.
Didžiausia grėsmė fiziškai ir morališkai pasenusioms rusiškoms mašinoms (VAZ, GAZ, UAZ) yra ne naudoti, bet būtent nauji vakarietiški arba japoniški automobiliai. Jiems muitas padidintas nebuvo. Taigi įvedus muitus siekiama dar labiau apginti naujų užsieninių automobilių pardavėjų interesus.
Kainos iki ir po muitų padidinimo
* Nauja „Toyota Corolla“ su 1,6 litro darbo tūrio varikliu Rusijoje kainuoja apie 50 tūkstančių litų.
* Lietuvoje 2006 metų „Corolla“ galima įsigyti už maždaug 27 tūkstančius litų. Dar apie 6000 litų iki šiol sudarė muitas įvežant į Rusiją.
* Apskaičiavus visas kitas išlaidas (vizos, kelionės, nenumatytos) ir pardavėjo pelną galutinė mašinos kaina Rusijoje siekdavo maždaug 36 tūkstančius litų.
* Padidinus muitus Rusijoje, dabar tokio automobilio kaina sieks apie 42 tūkstančius litų. Taigi pirkti naudotą automobilį ir jį pardavinėti tiesiog neapsimokės.
