Kremlius, bijodamas galimų nemalonių politinių ir socialinių pasekmių, tikėtina, kad bandys sumažinti islamo finansinės sistemos įtaką šiuose regionuose ir silpnins jų santykius su Persijos įlankos šalimis, jeigu jie plėtosis apeinant Maskvą.
Toks musulmoniškų respublikų susvetimėjimas ir toliau išliks didžiuliu Maskvos rūpesčiu, kadangi islamiški Rusijos regionai laikomi didžiausia grėsme šalies vidaus saugumui.
Investicijų paieškų tema šiuo metu yra opi visuose 83 Rusijos regionuose. Štai Kalugos ir Kaliningrado sritys pasirašė investicijų susitarimus su Bavarija, o Kalugos gubernatorius jau anksčiau lankėsi Vietname, siekdamas finansavimą gauti ir iš ten.
Tuo tarpu keturios musulmoniškos Rusijos respublikos, Tatarstanas, Baškirija, Čečėnija ir Dagestanas, savo žvilgsnius nukreipė į islamo pasaulį – Artimuosius Rytus bei Pietryčių Aziją.
Musulmonų dalis Rusijoje sparčiai auga dėl aukšto gimstamumo lygio bei imigrantų iš islamiškosios Vidurio Azijos. Šiandien musulmonai sudaro beveik 13 proc. Rusijos gyventojų, o dauguma jų gyvena aštuoniose musulmoniškose respublikose – Tatarstane, Baškirijoje, Čečėnijoje, Kabarda Balkarijoje, Ingušijoje, Dagestane, Adygėjoje ir Karačiajų Čerkesijoje.
Musulmonų dalis Rusijoje sparčiai auga dėl aukšto gimstamumo lygio bei imigrantų iš islamiškosios Vidurio Azijos.
Jos turi savo oficialias kalbas, konstitucijas, prezidentus bei jėgos struktūras. Maskva šias laisves suteikė nenoriai, praūžus karui Šiaurės Kaukaze, tokiu būdu norėdama nuraminti separatistinius judėjimus.
Minėtųjų respublikų ekonomikos sandaros smarkiai skiriasi viena nuo kitos. Štai Tatarstanas ir Baškirija dėl naftos išteklių ir išvystyto žemės ūkio yra vieni iš labiausiai išsivysčiusių Rusijos regionų.
Respublikų vyriausybės valdo energetikos bendroves, kurios dažnai ir pildo šių regionų biudžetus. Maža to, Rusijos islamiškosios respublikos turi ir savo bankines sistemas. „Forbes“ žiniomis, du didžiausi Tatarstano bankai laikomi pačiais patikimiausiais Rusijos finansiniais institutais.
Tačiau Dagestanas ir Čečėnija bei kitos Šiaurės Kaukazo respublikos taip iki galo ir neatsigavo nuo beveik du dešimtmečius trukusio karo su Rusija. Ekonomikos augimas čia priklauso nuo subsidijų iš federalinio centro, o jos pastaraisiais metais smarkiai sumenko. Apie 80 – 90 proc. Čečėnijos ir Dagestano biudžeto įplaukų sudaro Maskvos subsidijos, be to, jos, skirtingai nei Baškirija ir Tatarstanas, neturi savo bankinių sistemų.
Nepaisant skirtumų, visos musulmoniškos Rusijos respublikos daugiau mažiau nukentėjo nuo pasaulinio naftos kainų kritimo. Pinigų srautams iš Maskvos mažėjant, šie Rusijos regionai pradeda savarankiškai medžioti investicijas ir ieškoti finansinės pagalbos užsienyje.
Kai kurie musulmoniški regionai šioje medžioklėje nėra naujokai. Tatarstanas laikomas geriausia vieta investicijoms visoje Rusijos Federacijoje, o Baškirija taip pat įeina į pirmąjį dešimtuką. Šios Pavolgio respublikos turi laisvąsias ekonomines zonas ir pačios dažnai sėkmingai derasi su užsienio investuotojais. Tačiau padėtis Šiaurės Kaukaze – visiškai priešinga.
Rusijos musulmoniškosios respublikos pastaruoju metu vis dažniau diskutuoja ir apie islamiškosios kreditavimo sistemos privalumus bei trūkumus. Islamiškoje kreditavimo sistemoje draudžiama imti palūkanas, čia kreditai labiau primena investicijas į konkretų projektą, o jų pelningumas priklauso nuo projekto sėkmės.
Islamiški finansavimo mechanizmai taip pat dažnai grindžiami materialiu turtu, ir dėl to nėra tokie rizikingi.
Vis dėlto, Rusijos įstatymai islamišką bankininkystę draudžia dėl to, kad čia nėra mokamos palūkanos. Tačiau realiai Kremlius nei palaiko, nei prieštarauja islamiškų finansinių instrumentų naudojimui Rusijos musulmoniškuose regionuose ir kai kada sutinka padaryti įvairias išimtis.
Tatarstanas ir kitos respublikos tikisi, kad pilnai veikianti islamiška bankininkystė lemtų investuotojų iš turtingų Persijos įlankos šalių pritraukimą.
