Rusijai aneksavus Krymą, Baltieji Rūmai ir Europos Sąjunga užšaldė 21 su tuo susijusio asmens sąskaitas (V.Putino tame sąraše nėra). Sankcijos pritaikytos individų, bet ne bendrovių pinigams. Aktyvus – akcijas, obligacijas ir kitą turtą – rasti nėra sunku.
Rusija užsienyje yra investavusi pusę trilijono dolerių. Maždaug du trečdaliai investicijų yra susikoncentravusios trijose valstybėse – Kipre, Nyderlanduose ir britų Mergelių salose. Tokius duomenis pateikia Rusijos bankas. Šios užsienio teritorijos yra tarp rusų populiarūs mokesčių rojai nuo 2000 metų, kai prasidėjo labiau pastebimas kapitalo plaukimas iš valstybės.
Rusija užsienyje yra investavusi pusę trilijono dolerių. Maždaug du trečdaliai investicijų yra susikoncentravusios trijose valstybėse – Kipre, Nyderlanduose ir britų Mergelių salose. Tokius duomenis pateikia Rusijos bankas.
Be to, kad tai yra mokesčių rojai, Rusijos oligarchai ir kiti turtingi žmonės jas vadina ir „saugiais lizdais“ užsienyje, nes Rusijos valstybės parama mažam ir vidutiniam verslui esanti menka.
Šie investuotojai prieš metus patyrė šoką, kai su finansų krize susidūręs Kipras prispaudė savo bankus ir daug Rusijos investuotojų negalėjo išsigryninti savo pinigų.
Daug jų nukreipė savo pinigus į Mergelių salas – per tris 2013 metų ketvirčius ten atplaukė 61 mlrd. dolerių rusų pinigų.
Nepaisant Kipre dabar taikomų kapitalo apribojimų, per devynis 2013 metų mėnesius Rusijos aktyvai ten augo 7,5 mlrd. dolerių. Per tą patį laikotarpį žymesnė dalis pinigų nutūpė ir Austrijoje (5,1 mlrd. dolerių).
JAV prezidentas Barackas Obama pagrasino Rusijai griežtesnėmis sankcijomis, jei Rusija didins karių skaičių Ukrainoje. Tačiau, nepaisant skambių žodžių, kuriuos atliepia ir Europos Sąjunga, neseniai pritaikytos sankcijos bus neskausmingos rusams, kuriems tos sankcijos netaikomos. O Rusijos valdžia apskritai nieko nepajus.
„Šios sankcijos – lyg pliaukštelėjimas per riešą. Tikros sankcijos kirstų užsienio valiutos į Rusiją įplaukoms“, – sakė Carlas Weinbergas, „High Frequency Economics“ vyriausiasis ekonomistas.
Tokias sankcijas sėkmingai įgyvendinti būtų kur kas sunkiau. JAV ir Europa turėtų kirsti rusiškos naftos ir gamtinių dujų eksportui, kuris sudaro apie pusę Rusijos eksporto.
Sėkmingiausias modelis turėtų būti panašus į sankcijas Iranui – JAV ir Europa ant Irano aktyvų užsienyje užmetė tankų tinklą ir įvedė griežtus apribojimus finansiniams sandoriams, kuriuose dalyvauja už Irano naftą gauti pinigai.
Rusija yra linkusi priminti, iš kur Europa gauna dujas. 2006 ir 2009 metais Rusija tą padarė atjungdama dujų tiekimą Ukrainai, kuri yra ir svarbi gamtinių dujų tranzito šalis.
Tokios sankcijos patrauktų Rusijos prezidento Vladimiro Putino dėmesį. Rusijos energetikos sektorius atneša daugiau nei pusę valdžios pajamų. Be to, maždaug trys ketvirtadaliai Rusijos gamtinių dujų keliauja į Vakarų Europą.
Problema yra ta, kad Europa sunkiai ras, kuo pakeisti rusiškas dujas. Rusija tiekia apie 30 proc. Europai reikalingos naftos ir dujų, reikalingų benzinų bakams užpildyti, miestams apšildyti ir namams apšviesti. Todėl tokios sankcijos Europai būtų ne mažiau skausmingos nei Rusijai.
Be to, Rusija yra linkusi priminti, iš kur Europa gauna dujas. 2006 ir 2009 metais Rusija tą padarė atjungdama dujų tiekimą Ukrainai, kuri yra ir svarbi gamtinių dujų tranzito šalis.
Krymo aneksija dar labiau apsunkina diskusijas dėl naujo dujotiekio, kuris turėtų eiti per Ukrainą. Projektas, žinomas „South Stream“ (Pietų srautas) vardu, buvo pasiūlytas „Gazprom“ ir atmestas Europos reguliatorių 2013 metų gruodį. Tikėtina, kad po Krymo aneksijos kalbos bus dar šaltesnės.
Europos lyderiai tuo metu ieško, kaip sumažinti priklausomybę nuo Rusijos gamtinių išteklių. Viena išeičių galėtų būti JAV produkcijos pirkimas. Tačiau, net ir skubant kurti reikalingą infrastruktūrą, vis tiek turėtų praeiti daug laiko, kol JAV galėtų tiekti reikšmingą energijos išteklių kiekį Europai.
Europai esant itin priklausomai nuo Rusijos energijos išteklių, JAV ir Europos sankcijos Rusijai gali apsiriboti tik Rusijos aktyvų užsienyje įšaldymu.
