Toks susitarimas numatytas deklaracijoje, pasirašytoje ketvirtadienį Vilniuje vykusiame Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų valstybes jungiančio formato viršūnių susitikime.
Pasak Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos, dabartinėje geopolitinėje situacijoje regionui svarbu turėti atsparią ir kariniam mobilumui pritaikytą infrastruktūrą, gerus transporto ir energetikos ryšius, užtikrinti kibernetinį saugumą.
„Tarp pagrindinių Lietuvos prioritetų (...) buvo junglumo energetikos, transporto ir skaitmenizacijos srityse gerinimas, siekiant didesnės ES valstybių narių konvergencijos“, – ketvirtadienį Vilniuje po Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimo žurnalistams kalbėjo G. Nausėda.
„Priimta bendra deklaracija, kuri, tikiuosi taps postūmiu judėti į priekį visose prioritetinėse srityse“, – teigė prezidentas.
Dokumente teigiama, kad iniciatyvos valstybės turėtų spartinti pastangas sukurti „atsparią infrastruktūrą ir geresnį susisiekimą“ su Europos Sąjunga (ES), plėtoti atsinaujinančią energetiką ir skaitmenines inovacijas.
„Atkreipėme dėmesį, kad iniciatyva turi šiuo metu jau 143 prioritetinius transporto, energetikos ir skaitmenizacijos projektus“, – sakė šalies vadovas.
„Vienu svarbiausių iniciatyvos tikslų išlieka dvigubos paskirties infrastruktūros stiprinimas regione išilgai Šiaurės-Pietų ašies. Todėl sveikiname karinio mobilumo planų rengimą regione, kuris padės stiprinti rytinį NATO flangą. Dar daugiau dėmesio artimiausiu metu skirsime regiono kibernetiniam atsparumui“, – kalbėjo G. Nausėda.
Dokumente šalių lyderiai ragina skatinti bendradarbiavimą tarp Trijų jūrų iniciatyvos valstybių viešųjų ir privačių plėtros bankų ir kitų veikiančių tarptautinių finansų institucijų, siekiant pritraukti trūkstamus finansus infrastruktūros projektams.
„Iniciatyvos sėkmei būtinas ir verslo įsitraukimas“, – teigė G. Nausėda.
Deklaracijoje taip pat pabrėžiama geopolitinė Trijų šalių iniciatyvos svarba tebesitęsiant karui Ukrainoje, sutarta stiprinti formato „vaidmenį ir matomumą“ bei bendradarbiavimą su iniciatyvos strateginiais partneriais – JAV, Europos Komisija, Vokietija ir naująja partnere Japonija.
„Deklaracijoje išreiškėme tvirtą įsipareigojimą pamatiniam Trijų jūrų iniciatyvos tikslui – stiprinti regioninį bendradarbiavimą siekiant atsparesnės Europos ir stipresnės transatlantinės partnerystės“, – teigė G. Nausėda.
Dokumente griežtai pasmerkta Rusijos invazija į Ukrainą, įsipareigota toliau stiprinti sankcijas Kremliui.
Be to, iniciatyvos narės sutarė dėl bendros pozicijos prisidėti prie Ukrainos atstatymo.
Trijų jūrų iniciatyva jungia trylika tarp Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų esančių ES valstybių narių: Austriją, Bulgariją, Kroatiją, Čekiją, Estiją, Vengriją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją, Slovėniją ir Graikiją.
Į Lietuvoje viršūnių susitikimą ketvirtadienį taip pat atvyko Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.