Prezidentės raštu klausiama apie tai, kaip ji vertina Lietuvos banko valdybos veiklą iki 2008 metų, ar ji bendravo su Lietuvoje veikusių Skandinavijos valstybių motininių bankų vadovais.
S.Jakeliūnas klausia D.Grybauskaitės, ar ji bendravo su 2009–2010 m. Lietuvoje veikusių Skandinavijos bankų vadovais, kaip prezidentė vertina Švedijos parlamente vykusį tyrimą dėl bankų veiklos.
Komiteto pirmininkui įdomūs ir valstybės vadovės vertinimai apie bankų veiksmus tuomet bei jų sprendimų įtaką Lietuvos ekonomikai 2005–2007 m. ir nuosmukio metu.
„Snoro“ uždarymo tema taip pat nebuvo aplenkta. S.Jakeliūnas teiraujasi prezidentės, ar ji žinojo apie šio banko nemokumą 2009 m., kai tų metų rugpjūtį du tuomečiai Lietuvos banko valdybos nariai pateikė tokią informaciją Vyriausybei. Taip pat klausiama, kokių veiksmų buvo imtasi, jei tokia informacija buvo gauta. Bankas „Snoras“ buvo uždarytas 2011 m. lapkritį.
Be to, S.Jakeliūnui rūpi ir prezidentės nuomonė apie buvusį Lietuvos banko valdybos narį Audrių Misevičių, kuris 2004–2013 m. kuravo komercinių bankų priežiūrą. Parlamentaras klausia prezidentės, ar jis šiuo metu gali tinkamai eiti valstybės kontrolieriaus pavaduotojo pareigas.
Sprendimas skolintis iš komercinių bankų krizės metu taip pat pateko į klausimyną, todėl Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas prašo pagrįsti prezidentės nuomonę, kad „Tarptautinio valiutos fondo pagalbos prašančios šalys demonstruoja politinę impotenciją“. Todėl prezidentės prašoma įvertinti Vyriausybės sprendimus brangiai skolintis iš bankų.
Taip pat klausiama, ar Vyriausybė 2009–2012 m. tinkamai elgėsi neskirdama asignavimų, o skolindama „Sodrai“ valstybės biudžeto lėšas už palūkanas, siekusias 8 proc. komerciniams bankams tuomet, pasak S.Jakeliūno, buvo išmokėta 1 mlrd. eurų palūkanų, o senatvės pensijos nebuvo didinamos.
S.Jakeliūnas kalba apie prezidentės įtaką Vyriausybės sprendimams
Anot S.Jakeliūno, prezidentė „dar pradėdama eiti pareigas 2009 metais, aktyviai dalyvavo, kiek matėme, viešoje erdvėje, komentuodama tiek ankstesnės Vyriausybės, dar Gedimino Kirkilo Vyriausybės sprendimus, taip pat ir krizės pradžią“.
„Vyriausybės sprendimai, susidarėme nuomonę, taip pat ir A.Kubiliaus Vyriausybės metu, tikėtina, buvo derinami su prezidente vienokia ar kitokia forma, vienokiu ar kitokiu mastu. Ir jos pareiškimai vieši, ypač dėl skolinimosi iš TVF, pats premjeras A.Kubilius patvirtino, kad turėjo įtaką priimant sprendimus, ar ieškoti finansavimo galimybių finansų rinkose, ar vis tik kreiptis į tas tarptautines institucijas“, – 15min teigia S.Jakeliūnas.
S.Jakeliūnas tvirtina, kad dar pats dirbdamas buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus patarėju susidarė įspūdį, kad būta prezidentės įtakos: „prezidentūros ir pačios prezidentės pozicija finansinių sprendimų atveju, ar tai būtų mokestiniai sprendimai, ar pensijų sprendimai, ar skolinimas „Sodrai“, matyt, prezidentės įtaka buvo išlikusi ir tuomet“.
A.Jakeliūnas tikino, kad komitetą domina prezidentės nuomonė, vertinimai „žvelgiant iš tuometinių pozicijų“, taip pat, kaip tuos pačius įvykius prezidentė vertina praėjus dešimtmečiui.
„Teko girdėti, kad ji buvo susitikusi su motininių bankų vadovais. Tai mes klausiame, ar taip. O jeigu taip, tai kas buvo aptarinėjama, kaip ji vertina Lietuvos banko (LB) tuometinės valdybos, vadovautos Reinoldijaus Šarkino, veiklą. Nes teko skaityti, kad ji teigiamai ją buvo įvertinusi. Tai, turint omenyje dabartines dabartines LB pozicijas dėl atsakingo skolinimo nustatymo gairių, vėlgi, ar ta patirtis ir matymas keitėsi, ar nesikeitė. Todėl tie klausimai ir suformuluoti“, – sako S.Jakeliūnas.
Anot jo, komitete net nesvarstyta prezidentės kviesti liudyti, buvo nuspręsta klausimus siųsti raštu.
„Prezidentūra patvirtino šiandien, kad gavo klausimus ir atsakys raštu. Tai toks bendravimo būdas, kad iš anksto buvo signalizuotas, nėra nepriimtinas ir mes jo laikomės“, – sako S.Jakeliūnas.
Klausimus nusiuntė R.Šarkinui ir A.Šemetai
Be prezidentės, komitetas klausimus nusiuntė ir R.Šarkinui bei buvusiam finansų ministrui Algirdui Šemetai, kuris finansų ministru dirbo iki 2009 m. birželio 29 d. Tyrimo terminą, kurį numatoma baigti balandžio 15 d., taip pat gali tekti pratęsti.
„Be prezidentei nusiųstų klausimų, mes taip pat nutarime suformuluotus klausimus nusiuntėme tam pačiam LB buvusiam valdybos vadovui R.Šarkinui, kadangi diskusijos komitete buvo neseniai prieš kelias savaites pasiūlymas suformuluotas ir mes, kaip komitetas, į tai sureagavome. Taip pat ir buvusiam finansų ministrui, anksčiau pradėjusiam dirbti tą darbą nei I.Šimonytė, tai A.Šemeta – taip pat nusiuntėme nutarimo klausimus, gal jie irgi pateiks savo vertinimus ir pastebėjimus“, – sako S.Jakeliūnas.
Anot jo, gauti atsakymai bus apibendrinti kartu su visa surinkta medžiaga.
„Dabar jau prasidės išvadų, rekomendacijų formulavimas, ir, tikiuosi, kad per kovo mėnesį mes tai apsvarstę komitete, jei suspėsime, suprantama, parengti tas išvadas, jei neiškils kokių naujų klausimų ar neatsiras naujų aplinkybių, pateiksime išvadų ir rekomendacijų projektą Seimui, pagal numatytą terminą, tačiau ar bus pratęsimas ar nebus, kol kas sunkoka pasakyti“, – sako S.Jakeliūnas.
Išvadas rašys pats
15min S.Jakeliūno pasiteiravo, ar paprasta bus itin daug informacijos apdoroti ir pateikti aiškias rekomendacijas ir išvadas per trumpą laiką.
„Na aš asmeniškai su šios krizės tematika dirbu jau gal 12 metų, tai yra ir publikacijų buvę ir vertinimų – visa tai gulasi į tam tikrą kontekstą. Suprantama, yra naujos informacijos, naujų aplinkybių, vertinimų ir nuomonių, tačiau visa tai jau yra man žinoma, sakykim taip. Kadangi aš didžiąja dalimi ir rašysiu tas išvadas, aptarę komitete mes jas pateiksime Seimui. Jei tai būtų visiškai nauja informacija, tai suprantama, tai būtų sudėtinga, galbūt ir neįmanoma, o dabar yra kitaip“, – sako S.Jakeliūnas.
Seimo biudžeto ir finansų komitetą Seimas pavasarį įpareigojo ištirti, kaip ankstesnės vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo 2005 metų. Komitetas analizuoja dešiniųjų ir kairiųjų politinių jėgų, buvusių valdžioje nuo 2005 metų, veiklą valdant šalies finansus. Tyrimą ketinama baigti iki 2019 metų balandžio 15 dienos.
Atliekant tyrimą komitete apklausta daug politikų ir pareigūnų: buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, buvęs premjeras Andrius Kubilius, SEB, „Swedbank“ bankų atstovai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas bei kiti.
