Kitąmet algos į rankas turėjo didėti daugeliui gyventojų, tačiau S.Jakeliūno ir dar 6 valstiečių užregistruota mokesčių pataisa nuo daugumos darbuotojų algų kitąmet nurėžtų po 10 eurų per mėnesį. Taip siekiama papildyti biudžetą.
Jei pataisa būtų priimta nepakeista, dabar uždirbantys 1100–1500 eurų į rankas kitąmet vietoje algų padidėjimo keliais eurais, sulauks iki 6 Eur mažesnių algų. Mažesnes algas gautų apie 150 tūkst. darbuotojų.
Algų augimas visiems buvo pažadėtas pernai Seime priimant mokesčių reformą – kitąmet labiausiai turėjo augti mažiausi atlyginimai.
Pavyzdžiui, pagal esamą GPM įstatymą, minimumą uždirbantys darbuotojai (607 eurai popieriuje) kitąmet jau galėtų tikėtis 447 eurų į rankas – 22 eurais daugiau dėl mažesnių mokesčių.
Jei bus įgyvendinta S.Jakeliūno pataisa – minimali alga sieks 437 eurus į rankas arba 12 eurų daugiau, nei skaičiuojant šiemetiniais mokesčiais.
Vidutinį atlyginimą gaunantys asmenys, priėmus S.Jakeliūno pataisą, galėtų tikėtis algos padidėjimo 4 eurais, vietoje 14 eurų.
O atlyginimai nuo 1100 eurų į rankas kitąmet pradėtų mažėti. Tie, kurie šiemet uždirba apie 1400 eurų į rankas, kitąmet netektų daugiausia – maždaug 6 eurų.
Tokie skirtumai susidarytų dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) pasiūlytų korekcijų.
Papildomai itin dideles algas kitąmet sumažintų siūlymas nuo 27 iki 32 proc. tarifo padidintas gyventojų pajamų mokestis (GPM).
S.Jakeliūnas po publikacijos feisbuke pasidalino įrašu: „Kai kurių nepamatuotų mokesčių mažinimo sprendimų (pvz., NPD taikymo plėtros iki 2,5 VDU) pernai buvo atsisakyta, tačiau kiti vis tik buvo priimti. Įskaitant neproporcingą NPD didėjimą po 100 eurų kasmet ir mokestinės naštos mažinimą gaunantiems dideles pajamas. Ir šiuos sprendimus reikia koreguoti, nes priešingu atveju valstybės biudžetas taip ir liks amžiams su skylėmis, kurias ir toliau lopys perteklių kaupianti „Sodra“. Ar tai socialiai teisinga – tesprendžia senjorai. Pajamos, be abejo, niekam neturi mažėti ir visi reikalingi tikslinimai bus atlikti projekto derinimo metu“.
Mažesnės algos – dėl vaiko pinigų
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovų S.Jakeliūno, Valiaus Ąžuolo ir Juozo Varžgalio pateiktoje pataisoje siūloma kitąmet mokesčių lengvatą – NPD – didinti ne iki 400 eurų, bet 350 eurų. Tačiau neatsižvelgta į tai, kad kitąmet keičiasi ir pati NPD formulė. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl, nepaisant NPD didėjimo, kai kam algos sumažėtų.
„Teikiamu projektu siūloma apsiriboti NPD didinimu kasmet po 50 eurų, t. y. 2020 m. siūlyti taikyti 350 eurų NPD, o 2021 metais – 400 eurų. Atitinkamas korekcijas siūloma taikyti ir dėl individualaus NPD taikymo. Priėmus tokius Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, valstybės ir savivaldybių biudžetai gautų papildomai 70 mln. eurų 2020 metais ir 100 mln. eurų 2021 metais“, – savo pataisą argumentuoja valstiečiai.
Aiškinamajame rašte rašoma, kad siūlomi pakeitimai užtikrintų didesnį socialinį teisingumą, padidintų pagrindinės pensijos dalies ir „vaiko pinigų“ finansavimo galimybes bei užtikrintų proporcingą mokestinės naštos pasiskirstymą tarp vidutines ir dideles pajamas gaunančių gyventojų.
Valstiečiai toje pačioje pataisoje siūlo ir padidinti GPM turtingiesiems – pajamos, viršijančios „Sodros“ lubas, būtų apmokestinamos nebe 27 procentais, o 32 procentais. Dėl šio pokyčio valstybės ir savivaldybės biudžetai galėtų gauti 2020 metais apie 8 mln. eurų ir 2021 metais – 15 mln. eurų pajamų iš GPM, skaičiuoja parlamentarai.
Šiuo metu nėra aišku, kokie vaiko pinigai galimi kitąmet – nors koalicinėje sutartyje pasiektas susitarimas dėl 70 eurų, neseniai valdantiesiems priklausantis „socialdarbietis“ Gediminas Kirkilas pasiūlo nuo kitų metų vaiko pinigus padidinti iki 122 eurų.
Ekonomistai jau dalijasi įspėjimais, kad kitąmet vyksiantys Seimo rinkimai gali tapti pagunda parlamentarams „paišlaidauti“, o tai gali pakirsti ekonomikos tvarumą.
Finansų ministras: vertinsime su visu biudžetu
Finansų ministras Viliaus Šapoka įspėja, kad ką tik priimtų taisyklių kaitaliojimas turi neigiamą poveikį investicinei aplinkai, o nauji pakeitimai labiausiai paveiktų tuos, kurie uždirba mažiausiai.
„Kalbant apie siūlomus pakeitimus, labai svarbu akcentuoti mokestinio reguliavimo stabilumo svarbą, būtent dėl to Vyriausybė ir pasiūlė trimetį esminių mokesčių pasikeitimų planą. Tik ką priimtų taisyklių kaitaliojimas turi neigiamą poveikį investicinei aplinkai, be to, svarbu tai, kad NPD didinimas mažesniu tempu nei buvo sutarta priimant trimetį planą, labiausiai paveiks tuos, kurie uždirba mažiausiai. Šiame kontekste primintina tai, kad būtent NPD didinimas yra efektyviausia priemonė mažinti dirbančiųjų skurdą.“
Tačiau Vyriausybė kol kas nerengė išvados pataisai – GPM įstatymo projektas Seime dar tik įregistruotas ir Vyriausybės išvados nėra paprašyta.
„Vyriausybė įstatymo projekte pateiktus pasiūlymus vertins kompleksiškai 2020 metų valstybės biudžeto rengimo kontekste“, – sako V.Šapoka.
Finansų ministerija patvirtino, kad atlyginimai „į rankas“ dėl siūlymo sumažinti planuojamą NPD padidinimą būtų mažesni apie 10 eurų per mėnesį.
Seimo Teisės departamentas savo išvadoje įspėjo, kad nauja pataisa prieštarautų taisyklei, kad mokesčių pakeitimai įsigaliotų ne anksčiau nei po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos.
T.Povilauskas: jei geri tikslai, NPD didinimas gali būti lėtesnis
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas vertina situaciją dvejopai. Iš vienos pusės, mokesčių stabilumas svarbus ir reikėtų jo siekti. Iš kitos pusės – spartus NPD didinimas neprisideda prie atskirties mažinimo problemos, kadangi didžiausios skurdo problemos yra tarp nedirbančių asmenų, o NPD paveikia tik dirbančiuosius.
„Aš į šį dalyką žiūriu labai praktiškai. Galima visko prifantazuoti, bet tai jau kitų metų biudžetas ir mes iš pradžių turime įvertinti visus poreikius ir tikslus – ar mes kitąmet išlaikome fiskalinę drausmę, ar atitinkame visus reikalavimus“, – ekonominės drausmės siūlytų laikytis T.Povilauskas.
Jis teigia, kad dabar valdantieji viešumai žarsto „kosminius planus“ ir pažadus, ir viskam biudžete lėšų tikrai gali pristigti.
„Kas jau žinoma, ir vaiko pinigai, ir algų didinimas viešojo sektoriaus darbuotojams, tad dabar jau Finansų ministerija turėtų pasakyti – ar viskam užtenka pinigų pagal pernai metais patvirtintą NPD didinimo planą ir prognozuojamą ekonomikos augimą. Ar užtenka pajamų norint įgyvendinti tai, kas pažadėta koalicijos sutartyje, imant praktiškus pasiūlymus. Čia politiniai dalykai, kam teikti pirmenybę“, – sako T.Povilauskas.
Jis teigia visiškai sutinkantis su Finansų ministerijos pozicija siekti mokesčių sistemos stabilumo ir laikytis 3 metų plano, kuris buvo patvirtintas vos pernai birželį.
„Bet kur yra problema – pas mus socialinė atskirtis ir socialinės problemos formuojasi tarp žmonių, kurie negauna darbo pajamų. NPD taikomas tik darbuotojams, o jei žmogus iškritęs iš darbo rinkos, jei turi neįgalumą, laikinai nedirba, nes augina vaikus – tas NPD jo pajamų nepadidina. Didesnė pajamų nelygybė atsiranda dėl to, kad nedirbantieji yra labiau nuskriausti“, – vertina T.Povilauskas.
Čia pat jis atsidūsta, kad ir socialinių išmokų sistema primena „bardaką“, trūksta efektyvumo, kadangi jai skiriami pinigai „nepasiekia tų, kuriuos turi pasiekti“ – apie tai kalbėta antradienį paskelbtoje Valstybės kontrolės išvadoje.
„Aš pats esu už tai, kad perskirstymą per biudžetą reikėtų bent šiek tiek padidinti, kadangi dabartiniai 30 proc. BVP yra per maži ir tai kuria problemas. Didindami NPD mes perskirstymo nedidiname. Bet reikia vertinti atsargiai ir Finansų ministerija turėtų pasakyti – jei NPD bus didinamas 100 eurų, ar užteks pinigų kitoms reikmėms, įskaitant vaiko pinigų padidinimui iki 70 eurų, algų kėlimui“, – vertina T.Povilauskas.
Anot jo, svarbiausia – konkrečios priemonės ir konkretūs tikslai, kad lėšos būtų tikslingai naudojamos žmonių gerovei didinti.
„Ekonomikai, vidaus vartojimui NPD didinimas yra labai gerai, nes tai yra gyventojų pajamų padidinimas, didesnis vartojimas, didesnės galimybės. Bet čia pat mes turime ir socialinės atskirties problemą, o tam reikia pinigų. Jei didinsime sparčiai NPD, tų pinigų biudžete sumažės, vadinasi nespręsime nelygybės problemos per didesnį perskirstymą, o priešingai“, – sako T.Povilauskas.
Siūlomas didesnis NPD riboto darbingumo asmenims
Valdantieji lygiagrečiai S.Jakeliūno pataisai užregistravo ir dar vieną pataisą, kuria siūloma koreguoti NPD – didinti lengvatą asmenims, kuriems nustatytas žemesnis darbingumo lygis, neįgaliems asmenims.
Pagal pataisą, siūloma 0–25 proc. darbingumo lygį turintiems asmenims taikyti ne 453, o 645 eurų NPD, o asmenims, kurių darbingumas – 30–55 proc. NPD padidinti iki 600 eurų, vietoje 408 eurų.
Finansų ministras V.Šapoka teigia, kad tokį siūlymą palaiko.
„Šiuo metu yra rengiama Vyriausybės išvada dėl šio įstatymo projekto. Finansų ministerija iš esmės palaiko priemones, skirtas paskatinant riboto darbingumo asmenų integraciją į darbo rinką“ , – teigia V.Šapoka.
