S.Krėpšta pabrėžė, kad Lietuva jau yra fintech šalis ir todėl būtina didinti fintech sektoriaus brandą. Šiai sričiai žadama skirti dar daugiau Lietuvos banko resursų. „Sektoriaus branda – sektoriuje veikia patikimos, technologiškai stiprios bendrovės, kuriančios pridėtinę vertę, o jų modelis turi aiškią idėją“, – apibūdino jis.
S.Krėpšta teigė, kad didelė dalis fintech įmonių kuria pridėtinę vertę. Vis dėlto maždaug penktadalis įmonių nėra suformavusios personalo, kuris valdytų rizikas. Toks rodiklis – pačių įmonių įvertinimas.
Apie dešimtadalis Lietuvoje registruotų fintech įmonių neturi nė vieno kliento ES, nors tai buvo jų veiklos planuose. „Mes kontaktuojame su tokiomis įmonėmis, žiūrime, kodėl taip atsitiko. Veikimas už ES ribų kelia tam tikras pinigų plovimo rizikas“, – teigė Lietuvos banko valdybos narys.
Kitas aspektas – sąsajos su Lietuva. Teisės aktai nurodo, kad rinkos dalyvis, įgavęs licenciją Lietuvoje, turi vykdyti realią, proporcingą veiklą, tačiau, kaip minėta, dalis įmonių didelę dalį veiklos vykdo kitose ES šalyse ar net išskirtinai už ES ribų.
„Yra daugybė priežiūros veiksmų – nuo konsultacijų, lūkesčių išsakymų. Esame įpareigoti, jei yra pažeidimų, taikyti priemones. Bet mes esame partneris, pradedame kontaktą, diskusijas, nuo partneriškų veiksmų. Visada galvojame, ar galime imtis ir naujų veiksmų. Mes su tomis įmonėmis dirbsime, eisime į kontaktą, kad minimizuotume įvairias rizikas“, – sakė valdybos narys.
S.Krėpšta pridūrė, kad įmonėms, kurios pilnai nesuformavo personalo dėl rizikų, jau išsiųsti laiškai. „Yra įmonių, kurios yra brandžios, bet yra tokių, kurioms branda nėra aktuali“, – sakė jis.
