„Matome, kad ir licencijuotos finansų įstaigos gali aktyviai veikti Lietuvoje, didinti konkurencija finansų sektoriuje bei plėstis į Europos Sąjungos valstybes. Tam, be abejo, reikia, kad mūsų finansų sektoriaus įstaigos būtų brandžios, stiprios, finansiškai patikimos, bet investuotų ne tik į plėtrą, bet ir į rizikų valdymą“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė S.Krėpšta.
Jis teigė, jog pinigų plovimo prevencija ir rizikų valdymas yra vis svarbesnė tema ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje, tuo metu reguliavimo vis daugėja, jis sudėtingėja.
„Yra vienintelis būdas įmonėms, kurios turi licenciją, žiūrėti į riziką rimtai ir investuoti į jos valdymą. Turėti pakankamai ir pakankamos kompetencijos darbuotojų, kurie dirba su pinigų plovimo rizikos valdymu, reikia turėti sistemą“, – sakė S.Krėpšta.
„Požiūris visų pirma yra svarbiausia ir tada, be abejo, investicijos atitinkamai tą riziką suvaldyti“, – pridūrė jis.
Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas teigė, jog siekiant išlaikyti ir sustiprinti Lietuvos kaip regioninio fintech centro pozicijas, turi bendradarbiauti valstybės institucijos, vykti dialogas su rinkos dalyviais.
„Finansų ministerija subūrė ekspertų grupę, kuri atliks analizę ir parengs rekomendacijas naujo laikotarpio Lietuvos fintech gairėms ir veiksmų planui, kurį vėliau tvirtins Vyriausybė, taip užtvirtindama politinę ambiciją šitoje srityje“, – sakė jis.
„Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis pabrėžė, jog fintech sektorius yra bene vienintelis lietuviškas produktas, kurio nereikia pardavinėti, o investuotojai ateina patys.
Daugiausiai fintech įstaigų veikia mokėjimų srityje. S.Krėpšta sako, kad globaliu mastu atsiranda vis daugiau bendrovių, kurios teikia inovatyvias draudimo paslaugas, be to, neišnaudotas potencialas ir investicijų technologijų srityje, tarpusavio skolinime ir smulkaus verslo kreditavime.
M.Liutvinskas teigė, jog vis dar yra daug erdvės progresui fintech sprendimams, padedantiems investuoti ir valdyti asmeninius finansus.