„Tą galima padaryti dviem būdais – užtikrinti, kad vienkartinės išlaidos, kurios numatytos kitais metais, nepersikeltų į 2022 metus ir netaptų nuolatinėmis. Dar svarbiau yra nuosekliai didinti valstybės pajamas ir tai galima padaryti mažinant šešėlį, taikant įvairius skaitmeninius sprendimus, kurie pasiteisino kitose valstybėse, taip pat didinti mokestinės sistemos teisingumą, mažinti nepagrįstų išimčių skaičių“, – antradienį žurnalistams sakė Simonas Krėpšta.
Jis pabrėžė, kad tai būtina siekiant prezidento užbrėžto strateginio tikslo, kad viešųjų finansų apimtis ir mokestinės pajamos augtų ir pasiektų 35 proc. šalies BVP.
„Tam tikslui pasiekti kitais metais teks imtis šešėlio mažinimo priemonių ir mokesčio teisingumo didinimo (...) Vienas iš pavyzdžių, kuris šiuo metu jau yra svarstomas Seime, įstatymų pakeitimai jau yra pateikti ir, prezidento nuomone, neturėtų būti delsiama juos priimti, yra vadinamoji statybininko ID sistema, kuri padėtų skaitmenizuoti statybų verslą ir taip jį smarkiai skaidrinti, nes šiame sektoriuje vis dar turime nemenką šešėlio dalį“, – aiškino S.Krėpšta.
Jo teigimu, pastaruosius kelerius metus buvęs viešųjų finansų perteklius iš esmės leido kitiems metas suformuoti didelį pagalbos paketą, skirtą trims pagrindinėms sritims – sveikatos sistemai, paremti gyventojus bei verslą ir mažinti senjorų skurdą.
Čia yra pagrindinis tikslas, išsaugoti žmonių pajamas, išsaugoti darbo vietas, išsaugoti verslo ir ekonomikos gyvybingumą, – tvirtino S.Krėpšta.
Jis pabrėžė, kad vien tik sveikatos apsaugai kitąmet skiriama beveik 400 mln. eurų daugiau nei šiemet, pensijų finansavimas auga 350 mln. eurų ir tai leis vidutinę pensiją padidinti apie 40 eurų.
„Šiuolaikinė fiskalinė politika numato, kad krizės akivaizdoje yra būtina didinti valstybės išlaidas, būtina siekti, kad ekonomikos augimas, žmonių pajamos nekristų ir atsistatytų kaip galima greičiau į prieškrizinį lygį. Čia yra pagrindinis tikslas, išsaugoti žmonių pajamas, išsaugoti darbo vietas, išsaugoti verslo ir ekonomikos gyvybingumą“, – tvirtino S.Krėpšta.
Pasak jo, skolos augimas ir deficitas yra šalutiniai efektai, su jais ateityje reikės tvarkytis.
„Tačiau negalima koncentruotis į skolos ar deficito dydį, visų pirma reikia koncentruotis į ekonomikos gyvybingumą ir žmonių pajamas. Tai yra teisingas kelias, tai daro iš esmės visos valstybės ir tai efektyviausias būdas tvarkytis su ekonomikos sunkmečiu“, sakė S.Krėpšta.
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pasirašė Seimo priimtą 2021 metų biudžetą. Šalies vadovas pabrėžė, kad biudžete numatytos papildomos išlaidos padės sveikatos sistemai, gyventojams ir verslams atlaikyti pandemijos iššūkius, tačiau ateityje bus būtina mažinti deficitą.
Tačiau negalima koncentruotis į skolos ar deficito dydį, visų pirma reikia koncentruotis į ekonomikos gyvybingumą ir žmonių pajamas, – sakė S.Krėpšta.
Seimas 2021 metų valstybės biudžetą priėmė prieš savaitę. Valdžios sektoriaus deficitas – skirtumas tarp išlaidų ir pajamų – kitąmet sudarys 7 proc. BVP, jį daugiausia lėmė papildomos išlaidos koronaviruso pandemijai suvaldyti.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad pakoreguotas biudžeto projektas skaidriau atspindi tikrąją situaciją, biudžeto skylės didinimas yra trumpalaikis ir neišvengiamas. Opozicija sako, kad deficitas didinamas nepagrįstai, spartus skolos augimas ilgainiui gali branginti valstybės skolinimąsi, o planai peržiūrėti ekonomikos skatinimo priemonių planą gali sukliudyti pasinaudoti ES investicijų fondu.
