„Viskas yra realu, visos šalys aktyviai derasi. (…) Pats derybų įkarštis ir sprendimai bus priimami per keletą artimiausių mėnesių. Tikrai tikimės postūmio“, – LRT radijui sakė Simonas Krėpšta.
Pasak jo, dabartinis siūlymas netenkina Lietuvos. Tiesa, anot patarėjo, nors sumažėjimas pagal dabartinį siūlymą siektų palyginti daug – po kelis šimtus milijonų eurų per metus, bet „labai gąsdintis dėl to nereiktų“.
„Bendra suma, pagal dabartinį pasiūlymą, lėšų mažėjimas yra apie 15 proc. Be abejo, mes nesutinkame su tokiu pasiūlymu ir tikrai aktyviai derėsimės, kad ta situacija būtų geresnė“, – sakė patarėjas.
Jis pridūrė, kad daugiau pastangų vertėjo įdėti dar 2018 metais sulaukus pirminio naujosios finansinės perspektyvos siūlymo.
S.Krėpštos teigimu, dabartinė situacija iš dalies susiklostė dėl pačios Lietuvos netolygaus ūkio augimo: Lietuvos ekonomika augo, bet tik žvelgiant visos šalies, o ne visų regionų požiūriu.
„Vilniaus regionas gyvena panašiai kaip Suomija, na, deja, likusi Lietuva atsilieka ir būtent tie regioniniai skirtumai, socialiniai netolygumai, depopuliacija, mes tikrai praradome daug žmonių per pastarąjį dešimtmetį. Visus tuos argumentus Europos Sąjungai mes tikrai aktyviai teiksime“, – sakė S.Krėpšta.
Jis pridūrė, kad daugiau pastangų vertėjo įdėti dar 2018 metais sulaukus pirminio naujosios finansinės perspektyvos siūlymo.
„Akivaizdu, kad ne visi „namų darbai“ buvo padaryti, buvo galima aktyviau derėtis būtent dėl pačio pirminio pasiūlymo, nuo kurio ir prasideda derybos, jis tikrai nėra palankus – nėra šalies, kur Sanglaudos lėšos daugiau mažėtų negu Lietuvai“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
Europos Komisija siūlo Sanglaudos politikos lėšas Lietuvai 2021-2027 metais mažinti 24 proc., o Suomija – 27 proc. Finansų ministerija teigia, kad tokie pasiūlymai, Lietuvos manymu, yra „neteisingi ir nepriimtini“, pirmiausia atsižvelgiant į regionų išsivystymo skirtumus šalyje.
