Premjeras S.Skvernelis po posėdžio, kuriame dalyvavo V.Vasiliauskas ir S.Jakeliūnas, žadėjo greitus sprendimus, tačiau kokius – nekomentavo.
Vasiliauskas atskleidė, kad S.Jakeliūnas jį spaudė dėl „Snoro“
V.Vasiliauskas atskleidė dar aštresnių detalių įsiplieskusiame konflikte su S.Jakeliūnu.
„Aš tikrai nenoriu komentuoti darbinimosi atvejų. Aš tik galiu pakomentuoti aplinkybes, kuriomis tas darbinimasis vyko, ir jos mane šokiravo. Aš puikiai prisimenu, ir aš tą esu rašęs dar 2014 m. savo žinutėse su tuometiniu premjero patarėju S.Jakeliūnu. Mūsų pokalbyje 2013 m. rudenį, kuriame mes kalbėjome apie finansinių paslaugų priežiūrą, taip pat jis užsiminė, kad jis turi kompetencijos ir galėtų prisijungti prie Lietuvos banko kolektyvo. Jeigu ne, tada jis turi pasiūlymą iš su „Snoru“ susijusių asmenų, ir tada jis parašytų knygą, ir kažkaip dalyvautų teisminiuose procesuose, susijusiuose su „Snoru“, kaip ekspertizės turintis asmuo“, – teigia V.Vasiliauskas.
„Į tai mano atsakymas buvo labai paprastas: pone Stasy, pamirštam šitą pokalbį, nes jūs iš principo vaikštote ties Baudžiamojo kodekso riba, ir jūs turėtumėte suprasti, ką „Snoro“ byla reiškia Lietuvos bankui, na ir toks pokalbis mažų mažiausiai yra neetiškas, ir aš tą jam labai aiškiai pasakiau“, – tęsė V.Vasiliauskas.
„Mane labai šokiravo aplinkybės, kuriomis esant įvyko tas pokalbis, o pačio įdarbinimo, neįdarbinimo fakto aš negaliu komentuoti, nes aš ir savo karjeroje esu darbinęsis, neįsidarbinęs“, – sakė V.Vasiliauskas.
Jo teigimu, vyko ir gyvas pokalbis.
„Tai ne darbo pokalbis, tai pokalbis Gedimino 9, ten buvo knygynas ir knygyne buvo kavinukė. Tai buvo pokalbis prie kavos puodelio. Kontekstas, apie kurį aš papasakojau ir tuometiniams valdybos nariams ir kai kuriems banko darbuotojams, tai buvo susiję su „Snoru“. Aš nuoširdžiai buvau šoke, kaip galima taip šnekėti“, – pridūrė V.Vasiliauskas.
Anot jo, jis paprašęs S.Jakeliūno išbraukti jo kontaktinį telefoną iš adresatų sąrašo, ir patikino, kad nenorėjo „su juo turėti nieko bendro“.
Negali kęsti šmeižto
Pasak V.Vasiliausko, tai viena iš aplinkybių, kodėl Lietuvos bankas pradėjo kalbėti viešai.
„Aš negaliu kęsti, kai Lietuvos bankas, kaip institucija, kuri aš manau yra viena iš šauniausių ekspertinių institucijų, kai Lietuvos banko vadovybė viešai, labai protingai ir gudriai formuluojant teiginius, kad jie nebūtų teiginiai, o nuomonės reiškimas ir klausimai, yra viešai šmeižiami. Tai mano galva yra problema, ir dėl to mes į tai galime atsakyti tik viešumu, kito kelio mes neturime“, – sako V.Vasiliauskas.
Vyriausybės posėdžio nekomentavo
Prieš tai V.Vasiliauskas patikino neturįs informacijos, kokie Vyriausybės sprendimai galimi pirmadienį.
„Man būtų sunku komentuoti pirmadienį. Suprantu, sprendimas bus priiminėjamas. Kadangi posėdis buvo uždaras, nebūtų iš mano pusės išmintinga pateikti posėdžio turinį, skirtingai nuo mano kolegos S.Jakeliūno, kuris kartais pakomentuoja netgi, ką aš galvoju ar Lietuvos bankas mano. Aš galiu atsakyti tik už save“, – sako V.Vasiliauskas.
Jis teigė, kad išklausiusi BFK ir Lietuvos banko pozicijas, Vyriausybė pirmadienį priims sprendimą „kaip aš supratau, visuomenės intereso kontekste“.
„Tai noriu priminti, kad Lietuvos bankas finansinių paslaugų priežiūros mandatą įgijo tik 2012 m., o su kredito politika susijusį mandatą mes įgijome tik 2014 m., tai aš suprantu, kad eina kalba apie daugelio institucijų veiksmų vertinimą“, – sako V.Vasiliauskas.
Jis patikino, kad posėdyje nieko naujo iš S.Jakeliūno nėra išgirdęs „nuo tada, kai prasidėjo bendravimas spaudos konferencijose praėjusią savaitę ir nuo tos medžiagos, tų tyrimų, kuriuos mes esame padarę“.
„Man labai gaila, kad formatas yra pasirinktas spaudos konferencijų, dalyvavimų televizijos laidose, vietoj to, kad atsisėsti, išsidiskutuoti. Nuomonės, be abejo, gali išsiskirti, ir jau komisijos valia, kaip suformuluos galutinius sprendimus, tai, kas dabar vyksta, yra mažų mažiausiai keista“, – sako V.Vasiliauskas.
V.Vasiliauskas patikino, kad Lietuvos bankui jau reikia aiškintis tarptautinėje erdvėje, „kas čia pas jus vyksta“. Jis patikino, kad jau gavo klausimų ir į juos atsakė.
Vadina atsakymu „tuo pačiu“
„Mes atsakėme tuo pačiu, kas buvo padaryta prieš mus. Patikėkit, tai nėra pati maloniausia bendravimo forma. Institucijos, komitetas ir Lietuvos bankas turi gerbti vienas kitą, nes taip sustatyta konstitucinė valstybės sąranga“, – sako V.Vasiliauskas.
Jis pabrėžė, kad Lietuvos bankas yra autonomiška ir nepriklausoma institucija, ir jos nepriklausomumas labai aiškiai įtvirtintas nacionalinėje ir ES teisėje.
„Už nepriklausomumą centrinio banko aš kovojau, kovoju ir kovosiu“, – sakė V.Vasiliauskas ir pakartojo, kad Lietuvos bankas bendradarbiaus su visais, kas gilinsis į su finansų rinka susijusius klausimus.
S.Jakeliūnas pakišo tyrimo idėją
15min primena, kad anksčiau valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad reikia dar vieno tyrimo, kuris atsakytų į klausimą, ar sprendimai dėl „Snoro“ ir Ūkio bankų bankrotų aplinkybių buvo tik ekonominiai ir kieno tai buvo interesas, jei buvo.
Pasak Valstiečių ir žaliųjų lyderio, tokia mintis jam kilo pakalbėjus su savo partijos deleguotu BFK pirmininku S.Jakeliūnu, kuris sako, kad naujasis tyrimas aiškintųsi Lietuvos banko ir tuomet dirbusių valstybės vadovų veiksmus.
„Yra neatsakytų klausimų tiek dėl „Snoro“ ir ypač dėl Ūkio banko. Jeigu dėl „Snoro“, tai čia Seime buvo tam tikra komisija, yra tam tikros išvados, kurias reikia detaliau įvertinti ir apibendrinti, pažiūrėti, ar procesas pakankamai užbaigtas, įvertinti, kas vyko su „Snoru“, pradedant nuo 2002-ųjų“, – pernai rugsėjį teigė S.Jakeliūnas.
15min susisiekė su S.Jakeliūnu, bet jis teigė dar nesusipažinęs su V.Vasiliausko teiginiais, todėl komentuoti negalįs.
S.Skvernelis žada sprendimą pirmadienį
„Uždaras klausimas ir mes išklausėme tiek komiteto pirmininką, tiek ir Lietuvos banko atstovus, o pirmadienį Vyriausybės pasitarime priims sprendimą, ir mes nevardijame jokios konkrečios institucijos“, – po posėdžio sakė S.Skvernelis.
Anot jo, sprendimas bus susijęs su „su vieninteliu dalyku – mūsų žmonių, mūsų vartotojų teisių ir interesų apsauga ir institucijų, kurios tuo metu turėjo užtikrinti, ar tai buvo padaryta“.
Paklaustas, ar pritaria trečiadienį išsakytiems valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio teiginiams, esą teismai galėtų priteisti kompensacijas litais paskolas paėmusiems bankų klientams, S.Skvernelis teigė, kad taip vertinti per anksti.
„Gerokai per anksti apie tai kalbėti, mes kalbame, kaip minėjau, apie priežastis, institucijų veikimą, o apie galimą žalą, jei tokia būtų, jau būtų ne politiniai sprendimai, o atlyginimo klausimai – jau irgi ne politiniai sprendimai, o teisiniai klausimai“, – sakė S.Skvernelis.
Premjeras kelis kartus patikino, kad nekalbama apie Lietuvos banką ir pasitikėjimą šia institucija, nors praėjusią savaitę dar garsiai svarstė dėl galimybės kreiptis į Generalinę prokuratūrą.
„Mes kalbame labai konkrečiai apie institucijas, kurios tuo metu turėjo užtikrinti mūsų vartotojų, kurie buvo paėmę kreditus būstui litais, jų teisių, interesų, tuo metu ir valstybės apsaugą. Mes nekalbame apie pasitikėjimą Lietuvos banku“, – sako S.Skvernelis.
Jis patikino, kad Vyriausybė nesvarstė ir nesvarstys ekonominės krizės priežasčių ir pasekmių, nes jas tiria Seimo komitetas.
„Mes kalbėjome – šiandienos interesas buvo labai aiškūs klausimai dėl paimtų paskolų litais ir taip vadinamo VILIBOR istorijos. (…) Kai bus sprendimas – apie ką, jūs pamatysite. Mes nekalbame apie Lietuvos banką“, – teigė S.Skvernelis.
S.Jakeliūnas pristatė turimą informaciją Vyriausybei
S.Jakeliūnas teigė, kad uždarame posėdyje pristatyti su krizės tyrimu susiję dalykai, o vėliau diskutuota apie VILIBOR.
„Iš esmės mūsų pozicija skiriasi, kas yra krizės veiksniai“, – teigė S.Jakeliūnas.
Jis paaiškino, kad Lietuvos bankas laikosi pozicijos, kad pagrindinis krizės veiksnys – tarptautiniai neramumai, prasidėję „Lehman Brothers“ bankrotu.
„Mano įsitikinimu ir Švedijos tie tyrimai, apie kuriuos jau minėjau, tiek parlamentinis tyrimas, tiek Valstybės auditas (…) rodo, kad pagrindiniai krizės veiksniai buvo vietiniai Baltijos regione ir Švedijoje šiuo atveju“, – sakė S.Jakeliūnas ir tikino, kad Baltijos šalys buvo itin pažeidžiamos.
Jis lygino, kad Lenkija dėl tarptautinės krizės nepatyrė tokių padarinių, tai parodo, kad krizės priežastys – vidinės.
Paklaustas, ar turi kokių kitokių įrodymų dėl galimo bankų manipuliavimo VILIBOR, S.Jakeliūnas nuo tiesaus atsakymo išsisuko.
„Jei aš tokią informaciją turiu, aš ją visą pateikiu visą viešai arba atskirais atvejais komisijos rėmuose, širyt posėdis buvo uždaras. Rodyti manipuliavimą, ko norėtų Lietuvos bankas, yra atskira diskusija. Galima diskutuoti, ar buvo manipuliacijos, ar nebuvo manipuliacijos, bet žymiai svarbesnis klausimas, ar dėl VILIBOR pokyčių, radikalių padidėjusių dydžių, pagrįstai buvo maržos didinamos“, – sako S.Jakeliūnas.
S.Jakeliūnas ne kartą išsakė kaltinimus Lietuvos bankui už „nebendradarbiavimą“ ar „tyrimo diskreditavimą“, svarbios informacijos neatskleidimą, o praėjusią savaitę metė kaltinimus dėl tarpbankinių palūkanų normų VILIBOR – esą palūkanomis bankai galėjo manipuliuoti per krizę.
Trečiadienį BFK vadovas pranešė, kad iš Lietuvos banko gavo prieštaringą informaciją dėl tarpbankinių palūkanų normos VILIBOR pokyčių 2008-2009 metais, todėl komitetas dar kartą centrinio banko prašo oficialiai pateikti visų tyrimų dėl VILIBOR medžiagą, rašo BNS.
Seimo opozicija vertina, kad S.Jakeliūnui kyla interesų konfliktas dėl bandymų darbintis Lietuvos banke, dėl to jis turėtų nusišalinti nuo tyrimą atliekančios komisijos pirmininko pareigų. Tačiau BFK trečiadienį patvirtino, kad pirmininkas nesikeis, o tyrimą siūloma pratęsti iki spalio 31 d.
Pastaruoju metu S.Jakeliūno išsakomi kaltinimai yra priešingi pernai rugsėjį pradedant tyrimą išsakytiems teiginiams. Tuomet S.Jakeliūnas tikino, kad atliekamas tyrimas nėra skirtas kerštui ar konkrečioms pavardėms: „tikslas nėra rasti ir nubausti kokius nors kaltuosius“.
„Tikslas yra suprasti, kodėl Lietuva patyrė tokį gilų ekonomikos nuosmukį, kuris lėmė šimto tūkstančių bedarbių, tūkstančio bankrotų, šimto tūkstančių emigravusių žmonių, didžiulio skolos prieaugio atsiradimą“, – pernai teigė S.Jakeliūnas.
