Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 05 18 /10:54

S.Skvernelis valstybės skolos augimą vadina nepadoriu, finansų ministrė ragina jį pasižiūrėti į veidrodį

Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis antradienį nepadoriu pavadino numatytą valstybės skolos augimą Vyriausybės pateiktame atnaujintame 2021 metų valstybės biudžete. Pasak jo, Ministrų kabinetas galėjo paieškoti kitų šaltinių kovai su koronaviruso pandemija finansuoti. O finansų ministrė Gintarė Skaistė buvusiam premjerui priminė, kad skolą didino ir jo vadovaujama Vyriausybė.
Saulius Skvernelis
Saulius Skvernelis / Luko Balandžio / 15min nuotr.

„Matome iš pateiktų biudžetų, kad vėlgi toliau einama paprasčiausiu keliu, tai yra skolinamasi“, – žurnalistams Seime sakė S.Skvernelis.

„Valstybės skola auginama nepadoriai daug“, – pridūrė jis.

Opozicijos lyderis pabrėžė, kad pagal skolos santykį su Bendruoju vidaus produktu Lietuva artėja prie Mastrichto kriterijų.

Euro zonos šalims pagal Mastrichto kriterijus rekomenduojama, kad jų skolos lygis būtų ne didesnis kaip 60 proc. Bendrojo vidaus produkto.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Biudžetas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Biudžetas

O šiemet valstybės skola turėtų pasiekti 52,3 proc. Bendrojo vidaus produkto, prognozuoja Finansų ministerija.

S.Skvernelis sakė, kad Vyriausybė iki šiol nėra pateikusi tvaraus skolos valdymo plano.

„Vietoje to, kad būtų ieškoma kitų finansinių šaltinių arba dengiamos kitos biudžeto išlaidos iš europinių pinigų, (...) einama paprasčiausiu keliu, tiesiog vieninteliu būdu skolinantis ir tikrai nesimato, kad būtų kažkokia alternatyva“, – kalbėjo opozicijos lyderis.

„Tikrai neramina ir tokį biudžetą mums sunku bus palaikyti“, – teigė jis.

Patikslintame šalies ižde numatytas daugiau nei 700 mln. eurų išlaidų augimas, daugiausia susijęs su koronaviruso pandemijos valdymu.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kaukė ir pinigai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kaukė ir pinigai

Augančios išlaidos didins valdžios sektoriaus deficitą iki 8,4 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto.

Ragina pasižiūrėti į veidrodį

Atsakydama į kritiką Finansų ministrė Gintarė Skaistė pabrėžė, kad Vyriausybės pareiga pirmiausia yra išsaugoti darbo vietas ir padėti verslams ir gyventojams ne tik karantino laikotarpiu, bet ir po jo, padedant sugrįžti į normalų gyvenimą.

„Natūralu, kad visos priemonės turi savo kainą ir biudžeto deficitas išties yra didelis“, – teigė ministrė.

Vis dėlto ji tvirtino, kad ne visos biudžeto pajamas viršijančios išlaidos yra susijusios su koronaviruso pandemija.

„Aš tik priminsiu S.Skverneliui, kad jis taip pat skolinosi nevaržomai ir neieškojo papildomų šaltinių savo priemonėms įgyvendinti ir finansuoti tai, kas su pandemija kartais turi mažai ką bendro“, – tvirtino G.Skaistė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gintarė Skaistė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gintarė Skaistė

Pavyzdžiui, ji teigė, kad iš ekonomikai skatinti skirtų lėšų finansavimą gavo projektas, skirtas Plungės pirties rekonstrukcijai.

„Nežinau, kiek tai susiję su pandemija, bet tokių projektų yra ganėtinai nemažai iš praėjusios kadencijos“, – kalbėjo ministrė.

Didžioji dalis naujų išlaidų atnaujintame valstybės biudžete atitektų sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos sritims – atitinkamai daugiau nei 265 mln. ir 238,5 mln. eurų.

Šiame straipsnyje galite paskaityti daugiau, kokius pokyčius jūsų piniginėse atneš biudžeto pokyčiai.

Dėl didesnio NDP – skepsis

Tiek valdantieji, tiek opozicijos lyderis skeptiškai vertina prezidento siūlymą nuo liepos 1 dienos keisti darbo mokesčius, didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį nuo 400 iki 450 eurų.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Gitanas Nausėda
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Gitanas Nausėda

Anot G.Skaistės, šį siūlymą reikėtų svarstyti vėliau, nes dabar valstybės biudžeto atnaujinimai susiję su pandemijos valdymu.

„Prezidento siūlymas susijęs su struktūrinėmis problemomis, kurios turi būti sprendžiamos nuosekliai drauge kartu su kitais mokesčių keitimais, žiūrint į bendrą pajamų ir išlaidų struktūrą“, – sakė finansų ministrė.

Mokesčių lengvatos šiuo metu peržiūrimos Finansų ministerijos suburtoje darbo grupėje.

S.Skvernelis irgi teigė, kad NPD didinimas turėtų būti svarstomas šioje grupėje.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Saulius Skvernelis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Saulius Skvernelis

Jis pridūrė, kad šalies vadovas nepasiūlė aiškaus šaltinio pagrįsti savo iniciatyvai.

„Vėlgi, tai daroma skolos sąskaita“, – tvirtino ekspremjeras.

Pasak jo, Lietuvos ekonomika jau ir taip kaista, o NPD didinimas prie to prisidėtų: „Ekonomikos perkaitimas garantuoja ir infliacijos, ir kainų augimą“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs