Premjeras S.Skvernelis akcentavo, kad tai ne tik jo darbų ataskaita, ir joje pateikiami faktai grįsti „ne metaforomis ar nudailintomis frazėmis“, o faktais ir skaičiais.
„Tai nėra ministro pirmininko darbų ataskaita, tai yra Vyriausybės darbai, kuriuos mes įgyvendiname kartu su Seimu, prie kurių įgyvendinimo prisidėjo mano kolegos ministrai, ministerijų tarnautojai, ministerijų pavaldžių įstaigų tarnautojai“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Anot jo, „nereikia būti dideliu politiniu orakulu“, norint įvertinti, kaip į ataskaitos pristatymą reaguos „mieli opozicijos atstovai – tokia yra priedermė, laukiu pagrįstos kritikos“.
Anot S.Skvernelio, pirmasis Vyriausybės prioritetas – atlikti darbai skurdo, socialinės atskirties, turtinės nelygybės mažinimui.
„Norėčiau keletą darbų išskirti: indeksuojamos socialinio draudimo pensijos, įvesti vaiko pinigai, įvestas minimalių vartojimo poreikių dydis, kuris įsigaliojo 2019 m. ir susietas su socialinėmis išmokomis, 20 proc. padidėjo valstybės remiamos pajamos“, – vardijo pasiekimus socialinėje srityje S.Skvernelis.
Esame iš nedaugelio valstybių, kuriose verslo sąlygos yra palankiausios, – kalbėjo S.Skvernelis.
Jis pažymėjo, kad demografinė šalies būklė vis dar sudėtinga, todėl Vyriausybė, pasak jo, pernai daug dėmesio skyrė šeimai palankios aplinkos kūrimui: tarp jų parama vaikų auginimui, būsto įsigijimui regionuose.
S.Skvernelis akcentavo augančius atlyginimus švietimo, sveikatos apsaugos srityse.
Visą ataskaitą sudaro 209 puslapiai.
Pernai įsteigtas Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras centralizuotai atlieka viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos, personalo atrankos funkcijas.
„Niekada nepavykdavo realiai pradėti konkrečių žingsnių, džiaugiuosi, kad jau praėjusių metų pabaigoje NBFC atliko 140 viešojo sektoriaus subjektų buhalterinės apskaitos ir personalo atrankos funkcijas“, – skaitė ataskaitą S.Skvernelis.
S.Skvernelis pažymėjo, kad Lietuva visiškai įgyvendino 48 procentus Europos Tarybos rekomendacijų, o likusias, išskyrus dvi, planuojama įgyvendinti šiemet.
„Kas toliau – darbų tęstinumas, švietimo, sveikatos apsaugos, pensijų mokesčių, šešėlinės ekonomikos mažinimo ir inovacijų srityje“, – žadėjo tęsti 6 struktūrines reformas S.Skvernelis.
Premjeras taip pat palygino, kad Lietuvoje laimės indekso augimas yra vienas sparčiausių pasaulyje.
Opozicija dūrė į švietimą
Opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen kritikavo, kad „žanras įpareigoja ieškoti pasiekimų ir ten, kur jų nelabai yra“, o labiausiai ją domino švietimo sritis.
„Etatinio mokytojų darbo apmokėjimo įvedimas, kuriam iš esmės buvo nepasiruošta, sukėlė neregėtą chaosą mokyklose, mokytojų streikus, sumaištį Vyriausybėje, pareikalavo trijų ministrų galvų. (…) Švietimo audito rezultatai apnuogino problemas“, – sako opozicijos lyderė ir teiravosi, ar trijų ministrų atstatydinimas yra sėkmės kriterijus.
S.Skvernelis pažymėjo, kad esama švietimo struktūra paveldėta iš senesnių laikų, o reformos pradėtos dar buvusios ministrės Jurgitos Petrauskienės.
„Taip, viena iš sričių, kurią jūs paminėjote, švietimo sritis, pokyčiai nebuvo lengvi, ir aš savo kalboje minėjau, kad kiekviena reforma iššaukia natūralų pasipriešinimą, neigimą, abejones. Jei kalbėtume apie etatinio apmokėjimo įvedimą praėjusiais metais, noriu priminti apie vykusias batalijas Seime“, – sakė premjeras ir pažymėjo, kad savivaldybėms neliko daug laiko pasiruošti.
„Nesakau, kad baigtas procesas, pradžia yra, ji nėra lengva, bet manau, kad mes susitvarkysime“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė kritikavo, kad EK išvadose prastai įvertinti kovos su skurdu rodikliai – skurdas ir pajamų nelygybė pernai didėjo.
„Man pasirodė, kad egzistuoja dvi paralelinės realybės: vienoje gyvena žmonės, kitoje gyvena Vyriausybė, kuri galvoja, kad jai sekasi taip, kaip planuota“, – kalbėjo G.Skaistė.
Liberalas Kęstutis Glaveckas vertino, kad premjero politinė galia silpnėja. Jis kritikavo, kad biurokratija sparčiai auga. S.Skvernelis teigia su tuo nesutinkantis. Anot jo, rezultatai pasimatys metų pabaigoje, kadangi pradėjo veikti naujas valstybės tarnybos įstatymas, leidžiantis mokėti konkurencingus atlyginimus mažesniam skaičiui darbuotojų.
Socialdemokratas Algirdas Sysas taip pat pasigedo dėmesio pajamų nelygybei, kritikavo, kad nevykdomos Europos Komisijos rekomendacijos. S.Skvernelis atsikirto, kad EK ataskaitose apskritai kalbama pirmąkart apie pažangą – esą anksčiau tokių įvertinimų nebūdavo. „Mes tikrai einame į priekį, ne judame atgal“, – kalbėjo premjeras.
Jaroslavo Narkevičiaus paklaustas, ar buvo galima labiau didinti vaiko pinigus, S.Skvernelis užsiminė, kad „visuomet norisi daugiau“, tačiau šiuo metu „išspausta“ viskas, kas buvo galima.
Siūlė keisti bausmių sistemą
Seimo narė Aušrinė Armonaitė pradžioje pagyrė Vyriausybę: „Iš tiesų labai dažnai kritikuoju Vyriausybę, premjere ir ministrai, yra dalykų kuriuos jums ir pavyko pasiekti ir komandose kai kur dirba ir profesionalių žmonių ir tą matome“.
Tačiau jos klausimas buvo susijęs su teisingumo politika: „Ar jums neatrodo, kad reikėtų keisti baudžiamosios politikos tikslą, nes jos tikslas – kad žmonės pasikeistų, kad pasikeistų jų elgesys, o ne pažeminimas“.
S.Skvernelis teigė palaikantis Teisingumo ministerijos iniciatyvas ieškoti alternatyvių bausmių, mažinti įkalintų asmenų skaičių, taip pat jis pažymėjo, kad bausmių tikslas – sulaikyti nuo pakartotinių nusižengimų. S.Skvernelis tikino, kad keičiama sistema ir požiūris.
„Pagrindinis principas turi būti įgyvendintas – tokie sprendimai, nuosprendžiai turi ne tik reikalauti pasitaisyti, bet ir kaip prevencinė priemonė sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo“, – sako S.Skvernelis.
Liberalas Eugenijus Gentvilas pasigedo ataskaitoje, klaidų, neatliktų darbų, iššūkių. S.Skvernelis atsakė, kad paminėjo ir klaidas, ir iššūkius, ir nepasiektus rezultatus. Jis paminėjo, kad Vyriausybei bus iššūkis užtikrinti tvarų viešojo sektoriaus finansavimą, teigiamas demografines tendencijas, kadangi Lietuva vis dar mažėjanti šalis, taip pat eksporto augimą, šešėlio mažinimą.
„Iššūkių yra daug, klaidų taip pat padaryta, aš tą paminėjau ataskaitoje“, – pripažino premjeras.
Prašė palyginti su Estija
Konservatorius Jurgis Razma premjero klaus, ką jis manantis apie tai, kad Lietuvos ir Estijos ekonomikos auga skirtingu greičiu. Parlamentaras turėjo omenyje „Luminor“ ekonomisto Žygimanto Maurico išvakarėse skelbtą palyginimą, kuris rodo, kad Lietuvoje BVP auga lėčiausiai Baltijos šalyse.
S.Skvernelis atšovė, kad atlyginimų augimu Lietuva lenkia Estiją, kainų prasme mūsų šalis esą irgi „atrodo geriau“.
To paties klausė ir konservatorė Irena Degutienė. Premjero manymu, skirtumas atsirado ne per dvejus metus, ir estai pasirinko kitą kelią jau seniai, kalėdamas apie verslo aplinką.
„Norisi, kad būtume geriausi, bet yra įvairūs skirtumai. Vienur esame geriau, kitur prasčiau“, – kartojo S.Skvernelis.
Seimo pirmininko pavaduotojas, „valstietis“ Arvydas Nekrošius kreipėsi į premjerą atsivertęs 15min „Pažadų metrą“, klausė, kokie darbai dar laukia šiais metais, taip leidęs S.Skverneliui toliau kalbėti apie Vyriausybės ateities planus.
„Sėkmingi metai“ sulaukė ekonomistų kritikos
Ataskaitoje S.Skvernelis teigia, kad „2018 m. Lietuvos ekonomikai buvo ypač sėkmingi, o kai kuriose srityse pasiekta istoriškai geriausių rezultatų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmenimis. Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimo tempas pernai siekė 3,4 proc., nedarbo lygis sumažėjo ir nukrito iki 6,2 proc., šalies darbo užmokestis padidėjo 9,6 proc., suvaldytas maisto kainų augimas.“
Tokius teiginius vakar sukritikavo „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, teigdamas, kad daugumai aplinkinių valstybių 2018-ieji buvo „dar sėkmingesni“.
Tarp atliktų darbų vardijami socialinių išmokų didėjimas, (valstybės remiamos pajamos didėjo 20 proc., nuo 102 iki 122 eurų, vidutinis socialinės pašalpos dydis išaugo 23,5 proc., nuo 65 iki 80 eurų per mėnesį, vidutinė senatvės pensija augo ketvirtadaliu, vaiko pinigai didėjo nuo 30 iki 50 eurų).
„Tiek darbuotojams, tiek darbdaviams pernai buvo priimti esminiai mokesčių reformos sprendimai, sujungtos darbdavio ir darbuotojų mokamos socialinio draudimo įmokos“, – kalbėjo S.Skvernelis ir teigė, kad šešėlinės ekonomikos dalis susitraukė 2 procentiniais punktais nuo BVP.
Tikinama, kad trumpėjo eilės pas gydytojus, sumažėjo priemokos už vaistus, gydytojų ir slaugių atlyginimai vidutiniškai augo 20 proc. Įgyvendinus mokytojų etatinio apmokėjimą, jų darbo užmokestis buvo vidutiniškai 136 eurais didesnis nei 2017 m.
„2018 m. toliau vyko smarkus proveržis investicijų pritraukimo srityje. Vien įgyvendinant naujus tarptautinių investicijų projektus, sudarytos galimybės sukurti beveik 5 tūkst. naujų darbo vietų. Lietuva tampa startuolių inkubatoriumi – dvigubai išaugęs startuolių skaičius pritraukė 183 mln. eurų ir tai yra 7 kartus daugiau nei 2017 m.“, – teigiama ataskaitoje.
Anot S.Skvernelio, Rusijos grėsmių akivaizdoje gynybos ir saugumo stiprinimas ir toliau turėtų būti vienas pagrindinių prioritetų.
„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) teigiamai vertina nuoseklų Vyriausybės darbą, palaiko siūlymus sparčiau vykdyti numatytas pertvarkas, efektyviau skirstyti ir naudoti numatytas valstybės lėšas“, – atsiųstame komentare teigia Seimo LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.
T.Povilauskas: nors augame lėčiau, nerimauti neverta
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas vertina, kad nors Latvijos ir Estijos ekonomika dvejus metus iš eilės augo greičiau, Lietuvos augimas tebėra dvigubai spartesnis už euro zonos šalių vidurkį, nedarbas toliau mažėja, sparčiai auga darbo užmokestis, todėl nerimauti neverta.
„Pernai ekonomikos augimu Baltijos šalims nusileidome – Latvijos ūkis pasistiebė 4,8 proc., Estijos 3,9 proc., tačiau kol kas nerimauti neverta. Istoriškai pagal augimo tempą šalys linkusios apsikeisti vietomis. Tai rodo faktas, kad Latvijos BVP tik 2017 metais sugrįžo į lygį, pasiektą prieš ekonomikos nuosmukį. Praėjusiais metais BVP Lietuvoje buvo 15 proc., Estijoje 12 proc., o Latvijoje – tik 6 proc. didesnis nuo prieš krizę pasiekto aukščiausio lygio, tad galima teigti, kad Latvijos ekonomika dabar tiesiog vėluodama vejasi kitas Baltijos šalis“, – atsiųstame komentare paaiškino T.Povilauskas.
