Ministerijos tikslinės pagalbos grupės vadovė Daiva Zabarauskienė sako, kad asmeniniams neįgaliųjų asistentams kitų metų biudžete numatyta 9 mln. eurų, nors reikia 11 mln. eurų.
„Asmeninio asistento pagalbai teikti yra numatyti 9 milijonai, poreikį turėjome susirinkę 11 milijonų, tačiau šiai dienai turime 9 milijonus“, – trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje sakė D. Zabarauskienė.
Komiteto narė „laisvietė“ Monika Ošmianskienė sako, jog toks finansavimas prieštarauja Vyriausybės tikslams.
„Žiūrint į visą bendrą biudžetą, kai aš matau įvairias kitas išmokas didėjančias, o čia labai svarbią sritį kaip ir apleidžiame, o tai tikrai prieštarauja ir Vyriausybės politikos krypčiai – iš pradžių socialinės priežiūros valandos apkarpomos, dabar asmeninis asistentas, paprašoma neskirti daugiau“, – posėdyje sakė M.Ošmianskienė.
Individuali pagalba neįgaliesiems skiriama vieneriems metams, į ją pretenduoja visi neįgalieji, kuriems nustatomas toks poreikis, neatsižvelgiant į amžių, negalios sunkumą ar pobūdį. Prioritetas teikiamas besimokantiems, dirbantiems ar darbo ieškantiems žmonėms.
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) patarėja socialiniais klausimais Audronė Vareikytė sako, kad šiemet ši pagalba buvo teikiama ribotai – Neįgaliųjų departamentui rekomendavus naujų prašymų nepriimta.
„Mes žinome, kad šiemet poreikis buvo labai didelis, čia savivaldybės vadovavosi rekomendacija Neįgaliųjų departamento, kad naujų prašymų nepriimti ir tik teikti pagalbą tiems, kam pradėta teikti, todėl poreikis tikrai išaugęs“, – komiteto posėdyje sakė A.Vareikytė.
Anot jos, neskyrus papildomų lėšų dalis žmonių liks be būtinos pagalbos, nors jos laukia jau kurį laiką.
„Mums neramu, kad jeigu bus nepadidintos lėšos arba nedaug padidintos, gali neįgalieji negauti asmeninės pagalbos, kurios laukia jau nuo šių metų vidurio, kai kur yra eilės arba pareiškimai nepriimami, bet žinome, kad jiems tos pagalbos reikia“, – teigė A.Vareikytė.
M.Ošmianskienės teigimu, kad ši pagalba padeda neįgaliesiems tapti savarankiškesniais: „Bet čia labai liūdna žinia šiaip, čia yra pagrindinė priemonė savarankiškumo link žmonėms su sunkia negalia“.
Komiteto narė siūlė kolegoms teikti konkretesnes pastabas dėl šios pagalbos finansavimo.
„Tokie neraminantys ženklai ateina, ką aš girdžiu ir aš norėčiau šitoje vietoje aiškumo prieš, galų gale, balsuojant už šį biudžetą ir siūlymus tam tikrus“, – posėdyje sakė M.Ošmianskienė.
SADM Finansų departamento direktorė Jūratė Dringelienė teigia, kad formuojant kitų metų biudžetą atsižvelgta į neįgaliųjų teisių apsaugą ir paslaugų jiems plėtrą.
„Formuojant 2024 metų biudžetą mes prisilaikėme tų pačių prioritetų, kaip ir 2023 metų strateginiame plane, tai būtų individualizuotos socialinės paslaugos ir socialinės srities darbuotojų įgalinimas, neįgaliųjų teisių apsauga ir paslaugų plėtra, socialinės apsaugos išmokų adekvatumas ir tvarumas ir efektyvi užimtumo politika“, – komiteto posėdyje sakė J.Dringelienė.
Anot jos, 2024 metų asignavimai SADM siekia 5,771 mlrd. eurų – 13 proc. daugiau nei šiais metais. Finansavimas socialinėms išmokoms, palyginti su šiais metais, didėja 548,6 mln. eurų, socialinės sutelkties priemonėms – 93,6 mln. eurų, šeimos politikos programai – auga 9 mln. eurų, užimtumo programai – apie 6,4 mln. eurų, tuo metu neįgaliesiems tinkamos aplinkos programa mažėjo 5,2 mln. eurų, o finansavimas SADM valdymo programai mažėja 2 mln. eurų.
Komitetas nurodė siūlymus įvertinti ir dėl jų sprendimus priimti pagrindiniame – Biudžeto ir finansų komitete.
