„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

SADM: pajamų nelygybės mažinimas ir užimtumo skatinimas – valstybės prioritetai

Siekiant mažinti pajamų nelygybę ir skurdą šalyje, bus tobulinamos valstybinio socialinio draudimo ir piniginės socialinės paramos sistemos ir didinamas mokesčių sistemos progresyvumas. Taip pat bus tobulinama užimtumo rėmimo sistema, plečiama jos aprėptis, didinamas pažeidžiamų asmenų grupių užimtumas, žmonių verslumas, efektyviau kovojama su nelegaliu ir nedeklaruotu darbu, skatinama socialinio dialogo kokybė ir plėtra. Tai numatyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtose Pajamų nelygybės mažinimo ir Įtraukios darbo rinkos plėtros programose, atliepiančiose 2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano tikslus, rašoma ministerijos pranešime spaudai.
Mokesčiai
Mokesčiai / 123RF.com nuotr.

„Pajamų nelygybė, skurdas ir socialinė atskirtis, ypač tarp senjorų, neįgaliųjų, vienišų ar vaikus vienų auginančių tėvų išlieka opi problema, kurią siekiame spręsti kompleksinėmis priemonėmis. Tarp ministerijos jau nuveiktų darbų yra parengtas spartesnis pensijų indeksavimas, pradedama mokėti vienišo asmens išmoka, planuose – tvari užimtumo rėmimo sistema, pažeidžiamų asmenų integracija į darbo rinką“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Esama situacija šalyje

2020 m. penktadalio didžiausias ir penktadalio mažiausias pajamas gaunančių Lietuvos gyventojų vidutinės disponuojamos pajamos (atskaičius mokesčius ir pridėjus socialines išmokas) skyrėsi 6,1 karto. Palyginimui, 2019 m. Europos sąjungos valstybėse narėse turtingiausių ir skurdžiausių gyventojų pajamos vidutiniškai skyrėsi tik 5 kartus.

Pajamų nelygybės problema mūsų šalyje yra glaudžiai susijusi su skurdo ir atskirties problematika. Skurdo rizikos lygis 2020 m. šalyje siekė 20,9 proc. Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo tarp bedarbių (56,4 proc.), vienų gyvenančių asmenų (46,8 proc.), namų ūkių, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo su vienu ir daugiau vaikų (45,2 proc.), senatvės pensijos amžiaus gyventojų (39,5 proc.), neįgaliųjų (32 proc.).

Nepaisant darbo ieškantiems asmenims teikiamų paslaugų ir užimtumui remti taikomų priemonių, 2020 m. pabaigoje ketvirtadalį (72 tūkst.) registruotų bedarbių su darė ilgalaikiai bedarbiai, iš jų 6 proc. nėra dirbę, 27 proc. – nedirbę ilgiau nei 2 metus.

Bus didinamos pažeidžiamų asmenų pajamos

Lietuvoje, palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis, yra didelis pajamų atotrūkis tarp asmenų (namų ūkių), kurių pagrindinis pajamų šaltinis yra socialinės išmokos, ir likusių šalies gyventojų. Sprendžiant šią problemą, numatoma didinti nepasiturinčių, pensinio amžiaus asmenų, neįgaliųjų, tėvų, vienų auginančių vaikus ar neįgaliuosius pajamas. Bus tobulinama vienišų pensinio amžiaus asmenų ir vienišų neįgaliųjų pajamų apsaugos sistema, minimalių pajamų apsaugos sistema, socialinės paramos ir su ja susijusios pagalbos teikimo koordinavimas, užtikrintas valstybinio socialinio draudimo sistemos finansinis tvarumas.

Bus mažinama dirbančių asmenų pajamų nelygybė

Mūsų šalyje yra dideli pajamų atotrūkiai darbo rinkoje, ypač tarp nekvalifikuotų darbuotojų, žemesnio išsilavinimo asmenų ir likusių šalies gyventojų. 2020 m. dirbančiųjų skurdo rizikos lygis buvo 8 proc. Siekiant spręsti pajamų nelygybės problemą tarp dirbančiųjų, numatoma mažinti mokesčių naštą mažiausiai uždirbantiems asmenims, savarankiškai dirbančių asmenų ir likusių dirbančiųjų disponuojamų pajamų atotrūkį, tobulinti minimalios mėnesinės algos nustatymo sistemą, didinti gyventojų verslumą, stiprinti kovą su nelegaliu ir nedeklaruotu darbu, didinti darbo užmokesčio konkurencingumą viešajame sektoriuje.

Užimtumo skatinimo priemonės

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiruošusi sukurti tvarią ir veiksmingą aktyvios darbo rinkos priemonių finansavimo sistemą. Planuojama skatinti žmonių su negalia užimtumą atviroje darbo rinkoje, didinti vyresnio amžiaus gyventojų galimybes dalyvauti darbo rinkoje. Tikimasi ilgalaikio nedarbo lygį šalyje iki 2030 metų sumažinti nuo 2,5 iki 1,5 proc.

Dabartinė Užimtumo tarnybos veikla nepakankamai užtikrina, kad būtų efektyviai suteiktos į klientų poreikius orientuotos paslaugos. Numatoma pertvarkyti Užimtumo tarnybos veiklos procesus, jos valdomas informacines sistemas pakeisti į naują šiuolaikiniais IT sprendimais pagrįstą platformą.

Taip pat numatoma plėtoti savarankišką užimtumą ir sudaryti palankesnes galimybes steigti naujas darbo vietas, kad būtų kuo daugiau sėkmingai veikiančių paramą gavusių labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs