Kaip pirmadienį žurnalistams sakė M.Šiurkus, pakeitimai siūlomi aptarus juos su Lietuvos banku ir „Sodra“.
„Analizavome skirtingų šalių patirtis. Modeliai daug kur yra skirtingi ir mūsų tikslas, kad žmonės, sulaukę vyresnio amžiaus, galėtų gyventi oriai ir antra pakopa galėtų būti kaip papildomos pajamos, kurios prisideda prie žmogau pensijos“, – sakė M.Šiurkus.
Per 20 metų, anot jo, pensijų sistema buvo kaitaliojama ne kartą ir ne du, o tai pasitikėjimo mechanizmui nesuteikia.
„Sutarėme, kad pati sistema yra gera, ji turi tokia būti. Bet kad ji būtų patrauklesnė ir žmonės labiau norėtų dalyvauti antroje pakopoje, priėjome prie kelių pakeitimų, kuriuos teiksime Seimui“, – teigė jis.
Pirmas pakeitimas apimtų pakartotinį įtraukimą į kaupimą.
„Nauji dalyviai būtų kviečiami kaupti vieną kartą. Vieną kartą pakvietėme ir jei žmogus atsisakė, po 3 ar 5 metų dar kartą pakviečiame. Atsisakius, pakartotinai kviečiami jie nebūtų“, – teigė M.Šiurkus.
Terminas – įtraukti kas 3 ar 5 metus – šiuo metu, pasak viceministro, yra diskusijos klausimas.
Kaip nurodo SADM, 2019 m. įtraukti ir atsisakę dalyvauti kaupime asmenys pakartotinai paskutinį kartą buvo įtraukti pernai. 2020 metais įtrauktiems ir dalyvauti atsisakiusiems asmenims šiemet įtraukimas kartojamas paskutinį kartą.
Dalyviai, kurių sutartys sudarytos iki 2018 m., susistabdę kaupimą, automatiškai į sistemą pakartotinai nebebūtų įtraukiami.
Įtraukimą į antros pakopos pensijų kaupimo sistemą numatoma taikyti tik Lietuvoje nuolat gyvenantiems asmenims.
Taip pat naujai įtrauktiems dalyviams būtų suteikta galimybė pasitraukti iš kaupimo.
„Naujai įtrauktiems dalyviams numatysime papildomą laikotarpį, tarkime, liepos-spalio mėnesiais, kai žmogus mato, kad gauna sumažėjusį darbo užmokestį ir gali kreiptis dėl atsisakymo ir įmokų sugrąžinimo“, – nurodė socialinės apsaugos ir darbo viceministras.
Laukiama KT išvados
Kai kurie pakeitimai būtų taikomi tik naujai įtrauktiems kaupiantiesiems. Paklausus, kodėl tai neapimtų dabartinių kaupiančiųjų, M.Šiurkus sakė, kad laukiama Konstitucinio teismo išvados.
„Keli Seimo yra kreipęsi, kodėl nėra galimybės dabar kaupiantiesiems pasitraukti. Dėl šito klausimo bus galima padiskutuoti, kai sulauksime KT išaiškinimo. Dabar kalbame apie tuos pakeitimus, kurie nėra susiję su kreipimusi į KT“, – aiškino jis.
Paklausus, ar neketinama ilginti termino, kuriam laikui jau kaupiantys gali sustabdyti įmokų mokėjimą (dabar galima sustabdyti metams), viceministras teigė, kad tai yra KT išvados objektas.
Svarbu ir tai, kad žmonės, sukaupę iki anuiteto ribos (t. y. 10 807 eurų), galėtų pasirinkti, ar atsiimti visą sumą vienu ypu, ar ją gauti periodinėmis išmokomis.
Sukaupusiems 5,4–10,8 tūkst. eurus, nebeliktų privalomų periodinių išmokų.
Periodinių išmokų gavėjams pageidaujant, likusi dar neišmokėta suma galėtų būti išmokėta kaip vienkartinė išmoka (išskyrus tuos atvejus, kai asmenys įsigijo anuitetą, kai jiems buvo neprivaloma įsigyti).
Taip pat ketinama skirti daugiau dėmesio komunikacijai – supažindinti kaupiančiuosius su rizikomis, aktyviau teikti informaciją žmonėms, kuriems iki pensinio amžiaus liko nedaug laiko.
Jei Seimas pakeitimams pritartų, planuojama, kad jie įsigaliotų nuo kitų metų.
I.Ruginienė: pakeitimai kosmetiniai
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė siūlomus pakeitimus įvertino kaip kosmetinius. Pasak jos, žmonės „kaip ir buvo dabartinėje padėtyje, taip joje ir liks.“
Maža to, ji turėjo ir priekaištų dėl to, kaip ministerija derino siūlymus.
„Aš esu šokiruota, kad ministerija konsultavosi su Lietuvos banku, kitomis institucijomis, o nerado laiko pasikonsultuoti su socialiniais partneriais. Trišalėje taryboje šitas klausimas nebuvo svarstytas, tad šita konferencija yra kaip perkūnas iš giedro dangaus. Ką šiandien išgirdome – kad automatinis įtraukimas lieka. Nelabai suprantu, kodėl reikia laukti KT sprendimo. Čia visiškai nesusiję ir skirtingi dalykai, nes kalbame apie sąžiningumo klausimą – ar sistema sąžininga, ar ne“, – kalbėjo I.Ruginienė.
Finansų rinkų svyravimai pastaruoju metu visuomenėje įplieskė aštrias diskusijas dėl pensijų kaupimo. Dalis kaupiančiųjų piktinasi, kad yra pakartotinai įtraukiami bei kad visą sumą šiuo metu gali atsiimti tik tie žmonės, kurie yra sukaupę iki 5400 eurų.
„Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė interviu 15min anksčiau teigė, kad nors sistema nėra tobula, ji veikia.
„Pati sistema buvo kuriama turint mintyje, kad svyravimų gali būti. Neišaiškėjo kažkokia informacija, kuri anksčiau buvo nežinoma, ir dabar dėl to reikėtų viską keisti. Manau, kad tie žmonės, kurie dalyvauja, kurių yra daug, tikrai išloš, nes kalbame apie sistemos tikslą turėti dar vieną arba papildomą finansavimo šaltinį senatvėje”, - anksčiau nurodė J.Varanauskienė.
Seimo nariai yra įregistravę ne vieną siūlymą, kaip reikėtų keisti antros pakopos sistemą. Pavyzdžiui, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija yra parengusi pataisas, kuriomis siūloma leisti kaupiantiesiems savarankiškai nuspręsti, kaip ir kada gauti sukauptą sumą
Tuo metu Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Linas Jonauskas siūlo gyventojams pasitraukti iš kaupimo, jei jie grąžintų valstybės sumokėtą paskatą.
Primename, kad šiuo metu žmonės nuo savo atlyginimo pensijų kaupimui skiria 3 proc., o dar 1,2 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio prideda valstybė.