Dėl Lietuvoje tris mėnesius trukusio karantino labiau nei planuota išaugo išlaidos ligos socialiniam draudimui bei nedarbo socialiniam draudimui, tad Vyriausybė leido naudoti sukauptą „Sodros“ rezervo fondą. Jame iki karantino buvo 606 mln. eurų.
Jeigu nekils antroji koronaviruso banga, valstybė kompensuos „Sodros“ išlaidas, susijusias su epidemine situacija, ir jei smarkiai nemažės šalies darbuotojų darbo užmokesčio fondas, o nedarbas neviršys 9,5 proc, jos rezerve metų pabaigoje liks apie 100 mln. eurų, prognozuoja „Sodra“.
Tuo metu Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervas šių metų pradžioje siekė 341 mln. eurų. Ik šiol iš jo paskirstyta 165 mln. eurų, daugiausia – sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, 15min informavo Valstybinė ligonių kasa.
Senka ir šalies skolinimosi limitas. Ruošiantis kovai su koronavirusu, jis šiemet kovą buvo padidintas iki maždaug 5,4 mlrd. eurų.
Skolon valstybė iki šiol „paėmė“ jau daugiau nei 4,8 mlrd. eurų, todėl šiemet dar galėtų pasiskolinti apie 600 mln. eurų, nebent dar kartą padidintų skolinimosi limitą.
Finansų ministerija teigia, kad šiuo metu to daryti neplanuojama, bet pabrėžia, kad realus skolinimosi poreikis priklausys tiek nuo patvirtintų papildomų išlaidų, tiek nuo COVID-19 sukeltų neigiamų pasekmių valstybės finansams ir pinigų srautams.
Anot ministro Viliaus Šapokos, su pirmąja banga valstybei pavyko tvarkytis sėkmingai, o antrosios bangos atveju ekonomika tikriausiai nebūtų uždaroma, nes Lietuvos sveikatos apsaugos sistema jau prisitaikiusi dirbti pandemijos sąlygomis, priduria ministras.
„Sveikatos sistema yra prisitaikiusi prie šito režimo, ir nemanau, kad būtų tinkamas kelias vėlgi uždarinėti ekonomiką“, – praėjusią savaitę sakė V.Šapoka. Jis pridūrė, kad tokio požiūrio laikosi ir kiti ministrai.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga praėjusią savaitę pareiškė, kad antroji koronaviruso banga Lietuvoje gali kilti lapkričio – gruodžio mėnesiais. Jis irgi sakė, jog mažai tikėtina, kad šiuo laikotarpiu prireiks tokio pat griežto karantino, kaip pavasarį.
V.Šapoka sakė, kad norint pasiruošti geriau valdyti rizikas, kurios gali kilti rudenį, reikalinga atsargiai planuoti visas valstybės išlaidas, kadangi jos bus finansuojamos iš skolintų lėšų.
Teks lįsti į naujas skolas
Net ir neuždarius ekonomikos per antrąją bangą, jai įveikti tikriausiai teks skolintis papildomai. Dėl palankių sąlygų tai daryti tokia galimybė gali atrodyti itin patraukli, bet augsianti skolų našta gali suvaržyti šalies galimybes ateityje, perspėja ekspertai.
Šiuo metu Finansų ministerija pateikia pasenusius duomenis apie valstybės skolą, tačiau jie iš esmės rodo tendenciją, kad Lietuva, lyginant su Europos Sąjunga, išlieka fiskališkai drausminga.
2020 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje valdžios sektoriaus skola siekė 16,2 mlrd. eurų arba 33,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kai euro zonos šalims rekomenduojama, kad jų skolos neviršytų 60 proc. BVP.
Tiesa, į šią sumą neįskaičiuoti nuo kovo Lietuvos pasiskolinti apie 4,8 mlrd. eurų ir balandžio – liepos mėnesiais grąžintos skolos.
Kas bus po penkių – dešimties metų, kai reikės perfinansuoti šitas paskolas?
Net ir ši kupra, lyginant su kitomis ES šalimis, nėra labai didelė Lietuvai.
Tačiau visa tai nereiškia, kad skolinimasis praeis be pasekmių, nors valstybės iš esmės nėra linkusios grąžinti savo skolų, perspėja finansų analitikas Marius Dubnikovas.
„Turime eurą, esame Europos Sąjungoje ir į mus žiūrima kaip į tvarią ekonomiką, todėl finansų rinkos mums yra dosnios. Bet kas bus po penkių – dešimties metų, kai reikės perfinansuoti šitas paskolas? Kokios bus palūkanos tuo metu?
Dabar palūkanos iš esmės yra nulinės arba neigiamos, o jeigu jos bus, pavyzdžiui, penki ar septyni procentai, tada valstybės biudžetui teks našta mokėti palūkanas ir taip finansuoti mažiau viešųjų paslaugų.
Visa tai reiškia, kad naudosime ateities rezervus esamoms problemoms spręsti“, – 15min sakė M.Dubnikovas.
Svarbu nepravalgyti, sako ekspertai
Anot ekspertų, siekiant išvengti ženkliai išaugsiančios skolų naštos valstybei svarbu užtikrinti, kad krizės metu pasiskolintos lėšos būtų tinkamai investuotos ir ilgesniu laikotarpiu duotų grąžą per ekonomikos augimą.
Tam pasiekti Vyriausybė yra patvirtinusi vadinamąjį „Ateities ekonomikos DNR“ planą. Taip pavadintas ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui planas, kuriam planuojama skirti 6,3 mlrd. eurų, o įgyvendinti jį norima nuo šių metų liepos iki kitų metų gruodžio.
Tuo pačiu Vyriausybė iš skolintų lėšų ėmėsi dalinti ir išmokas, tarp jų – 257 eurų per mėnesį savarankiškai dirbantiesiems, liepos pabaigoje šeimas pasieksianti vienkartinė 120 ar 200 eurų „vaiko pinigų“ išmoka ar 200 eurų pensinink ams, kuriuos planuojama išmokėti rugpjūtį.
„Tai yra dviejų rūšių tikslai – trumpalaikiai čia ir dabar išspręsti situaciją, gesinti gaisrą, ir ilgalaikiai tikslai užtikrinti augimą ir konkurencingumą. Krizės metu jie turi būti derinami“, – 15min sakė viešųjų finansų ekspertas Tadas Šarapovas.
Vis dėlto, anot jo, visos išlaidos turi būti pagrįstos. Jis gyrė Finansų ministeriją, paskaičiavusią, jog vienas pagal „Ateities ekonomikos DNR“ planą investuotas euras ilgalaikėje perspektyvoje atneš 1,88 eurų grąžą ir generuos 11,8 mlrd. eurų vertės BVP nominalia išraiška.
Kita vertus, sukritikavo išmokų skyrimą pensininkams.
„Tėvus auginančios šeimos bent jau yra tas segmentas, kuriam tikslinga duoti pinigų, nes dalis to segmento ir patyrė pandemijos pasekmes – yra netekę darbų ar panašiai, o dėl to jiems sunkiau išlaikyti šeimas.
Tuo tarpu pensininkų situacija iš esmės nepasikeitė, trumpuoju laikotarpiu drastiško pokyčio jiems nėra. Todėl sudėtinga rasti kontrargumentų sakantiems, jog tai yra rinkiminis sprendimas“, – teigė T.Šarapovas.
M.Dubnikovas taip pat įžvelgė rinkimų foną tame, kaip Vyriausybė valdė šią krizę pavasarį.
Jis apgailestavo, kad iki šiol dauguma skolintų lėšų buvo nukreiptos ne „čia ir dabar“ padėti per pandemiją nukentėjusiam verslui, bet kompensuoti valstybės biudžeto praradimams, kai smunkant ekonomikai ženkliai susitraukė šalies iždo pajamos.
„Susidaro toks įspūdis, kad tais pinigais buvo perkamas laikas iki rinkimų, kad jokiu būdu nekiltų bruzdesių socialinėse grupėse, tokiose kaip pensininkai ar viešasis sektorius. Todėl tie pinigai yra pravalgomi“, – sakė ekspertas.
„Vietos vartojimas Lietuvoje sudaro iki trečdalio ekonomikos. Kiti du trečdaliai yra eksportas ir įmonės, kurios parduoda prekes užsienyje. Tai jos normalios paramos nesulaukė“, – pridūrė jis.
Kitų metų biudžetas
Vyriausybė jau rengia kitų metų valstybės biudžetą. Būsimą valstybės iždą finansų ministras vadina ypatingu dėl didelio neapibrėžtumo ir atsargaus išlaidų planavimo.
V.Šapoka net atsisakė įvardinti, ar ministrai pritars prezidento Gitano Nausėdos siūlymams biudžetui.
„Visus pasiūlymus atidžiai vertinsime ir rudenį pateiksime saugų biudžetą“, – teigė ministras.
„Nežinome, kiek laiko tęsis pandemija, nežinome, kiek laiko tęsis ekonomikos nuosmukis. Šiuo metu svarstomi įvairūs scenarijai, nereikėtų atmesti ir prastesnių scenarijų. Dėl to turėtume būti atsargūs“, – pridūrė jis.
Finansų ministerija prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika dėl su COVID-19 viruso krize susijusio šoko susitrauks 7 proc., o 2021 metais šalies BVP augs 5,9 procento. Vėliau BVP vidutiniškai galėtų augti po 2,6 proc. per metus.
Tai reiškia, kad iki prieškrizinio lygio Lietuvos ekonomika grįš tik 2022 metais.
Lietuvoje iš viso buvo patvirtinti 1908 koronaviruso atvejai, nuo ligos mirė 79 žmonės.
