Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Lietuva daugiausiai alkoholio suvartojančių šalių sąraše užima trečiąją vietą. Tačiau lietuvių verslininkų užsakytas tyrimas rodo, kad situacija nėra tokia bloga kaip oficialiai pristatoma.
„Naujausias tyrimas rodo, jog vienam vyresniam nei 15 metų Lietuvos gyventojui 2015 m. teko tik 13,14 litrų suvartojamo grynojo alkoholio. Tai 2,26 litrų mažiau, nei rodo paskutiniai PSO duomenys.
Nesame abstinentai, bet nesame ir alkoholio vartojimo lyderiai – remiantis šiuo tyrimu, alkoholio suvartojame panašiai kaip Čekija, Vengrija, Portugalija ar Slovakija, ir tikrai mažiau nei Rusija, Moldova, Baltarusija, Rumunija, Ukraina ir kai kurios kitos valstybės“, – skelbiama Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos pranešime. Ši asociacija yra viena iš tyrimo užsakovų.
Pasak asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės, mūsų valstybės pateikimas, kaip daugiausiai geriančios Europoje ir pasaulyje, smarkiai kenkia tarptautiniam Lietuvos įvaizdžiui.
Tarpusavyje nesutampantys ir su oficialiais Valstybinės mokesčių inspekcijos skaičiais prasilenkiantys tarptautinių organizacijų duomenys dėl alkoholio suvartojimo verslininkus privertė suabejoti jų patikimumu. Dėl šios priežasties tarptautiniu Lietuvos įvaizdžiu besirūpinančios verslo organizacijos nusprendė atlikti išsamesnę šios problemos analizę.
„PSO rėmėsi mūsų Statistikos departamento pateiktas duomenimis, kurie apskaičiuoti paprasčiausiai šalyje parduoto alkoholio kiekį padalinus iš gyventojų skaičiaus. Toks skaičiavimas turėtų būti patikslintas atsižvelgiant į papildomus faktorius – šešėlį, turistų suvartojamą ar emigrantų išsivežamą alkoholį“, – sako Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos užsakymu tyrimą atlikusios bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ (EKT) partneris Darius Dulskis.
EKT atlikto tyrimo metu buvo įvertintas ir turistų suvartoto bei išsivežto, emigrantų į kitas šalis išvežto bei šešėlinėje rinkoje įsigyto alkoholio kiekiai.
„Jei didelėje valstybėje, kur gyvena keliasdešimt milijonų žmonių, turizmas šalies statistikai daro ne itin didelį poveikį, mažose šalyse jis iš esmės gali pakeisti skaičius. Lietuvoje pernai apsilankė virš 2 mln. turistų, o gyventojų turime nepilnai 3 mln. Ne paslaptis, kad atostogų metu alkoholio paprastai vartojama daugiau, nei dirbant, ir tai būtina įvertinti“, – sako D.Dulskis.
Pavyzdžiui, Estijoje apskaičiuojant alkoholio suvartojimą nuo matematinio vidurkio atimama 6,8 litrų grynojo alkoholio įvertinus, kad būtent tiek suvartoja turistai. Tai, kad alkoholio suvartojimo rodikliams didelę įtaką daro turizmas sutinka ir šios ūkio srities specialistai.
„Ne paslaptis, kad tokios šalys kaip Lietuva traukia užsienio piliečius ne tik lankytinomis vietomis, bet ir kokybišku bei nebrangiu maistu. Tuo pačiu suvartojama ir nemažai alkoholinių gėrimų. Rinkos tyrimų agentūros „Spinter“ atliktas tyrimas patvirtino, kad turistai labai dažnai lauktuvėms įsigyja alkoholio, o vakarus dažniausiai praleidžia baruose ir restoranuose. Ir, žinoma, kad tai daro įtaką rodikliams“, – tikina Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė E.Šiškauskienė.
Tyrime taip pat atsižvelgta ir į daugiau nei 200 tūkst. lietuvių emigrantų, gyvenančių ir dirbančių didžiausių akcizų valstybėse – Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Norvegijoje ir Švedijoje – statistikai daromą įtaką.
„Tiek patys emigrantai, tiek nuolat į šias valstybes kursuojantys siuntų autobusiukai atveža pigesnių prekių. Tikėtina, kad nemažai alkoholio išgabenama ir organizuotai. Štai 2015-ųjų pabaigoje į Švediją vykęs lietuvis krovininiu automobiliu nelegaliai mėgino išvežti 11 tūkst. litrų degtinės“, – primena tyrimo autoriai.
Pasak E.Šiškauskienės, alkoholio vartojimas yra ganėtinai jautri tema šalies įvaizdžiui, tad duomenis reikėtų teikti atsakingiau ir įvertinus visas aplinkybes.
„Neapsižiūrėjimas ne tik iškraipo statistiką, bet ir kenkia. Kas norės vykti į šalį, kur pagal statistiką visi daug geria? Nors turistų atsiliepimai apie saugumą ir tvarką mūsų šalyje yra teigiami, atvykstantieji iš rytų šalių net atkreipia dėmesį, kad pas mus viešose vietose stebėtinai mažai neblaivių žmonių“, – sako E.Šiškauskienė.
