JAV centrinis bankas jau siurbia pinigus iš rinkos – moka vis didesnes palūkanas, stabdydamas sparčiai įsibėgėjančią ekonomiką. Tą matydami viso pasaulio investuotojai elgiasi atvirkščiai – išparduoda vietinių valstybių valiutas ir pumpuoja savus pinigus į JAV, kad gautų didesnių uždarbių. Tai stiprina JAV dolerį, o visų kitų valiutų kursai važiuoja žemyn.
Tai ne tik kenkia besivystančio pasaulio ekonomikoms, bet tempia ir spyruoklę, kuri, tendencijoms pasikeitus, smogs dvigubu vėzdu atgal – jei ateitų neramūs laikai, euro kursas gali šauti į viršų, ir tai krizės akivaizdoje pablogintų regiono perspektyvas.
Turkijos lira vien nuo metų pradžios nuvertėjo 20 procentų, o per dvejus metus – kone perpus, valiuta yra silpniausia per kelerius metus. Brazilijos realas nuvertėjo 12,4 proc. šiemet, o per dvejus metus – 18 proc. Silpnėja visų besivystančių rinkų valiutos.
Panašios tendencijos ir aplinkinėse valstybėse, turinčiose nuosavas valiutas. Lenkijos zlotas šiuos metus pradėjo stiprėjimu, bet tendencija pasikeitė – zlotas ištrynė prieaugius ir šiuo metu jo kursas mažiausias nuo metų pradžios. Pigiau tapo ir Skandinavijoje, ir Vidurio Europoje.
Ž.Mauricas: dėl JAV investuotojai palieka besivystančias valstybes
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Ž.Mauricas pastebi, kad valiutų kare Lietuva yra pralaiminčiųjų pusėje.
„Mums kaip valstybei tai nėra labai paranku – euro atžvilgiu tos valiutos silpnėja, todėl eksportuotojams tampa sunkiau eksportuoti savo produkciją. Taip pat, aišku, ir patys vartotojai pradeda lygintis kainas, ypač Lenkijos ir Lietuvos – ir pamato, kad ten dar pigiau tampa, lyginant su mūsų šalimi. Tai čia nėra gera žinia“, – sako Ž.Mauricas.
O visa „kaltė“ tenka JAV centriniam bankui, kuris pradėjo kelti palūkanų normas ir, panašu, nežada sustoti.
„Pagrindinė tendencija yra ta, kad JAV centrinis bankas toliau didina palūkanų normas ir palūkanų normų didinimas dažniausiai nebūna naudingas besivystančioms rinkoms ar valstybėms, kurių valiutos linkusios nuvertėti per krizes. Mes taip pat turime daug kaimyninių šalių, kurios patenka į tą kategoriją. Tai besivystančios rinkos – Rusijos rublis, Turkijos lira, Lenkijos zlotas, Vengrijos forintas. Patenka ir Švedijos krona bei Norvegijos krona, nors galbūt tai ir paradoksas finansų pasaulyje“, – vardija Ž.Mauricas.
Jis aiškina, kad taip susiklostė istoriškai – Skandinavijos centriniai bankai būna labai agresyvūs ir neleidžia valiutoms stiprėti krizės sąlygomis.
Ž.Mauricas įspėja, kad aplinkinių valiutų silpnėjimo tendencija tęsis ir toliau.
„JAV centrinis bankas, panašu, kad nesiruošia sustoti – yra prognozių, kad kitais metais JAV bazinės palūkanos turėtų perkopti 3 procentus. Tad perspektyva kitoms valiutos sustiprėti nėra didelė“, – sako Ž.Mauricas.
Tvenkiasi debesų
Ž.Mauricas įspėja, kad tokia JAV pinigų politika gali pakirsti besivystančias rinkas, o tuomet neramumai gali nuvilnyti ir per kitas pasaulio rinkas.
„Neapibrėžtumas pasaulio ekonomikoje auga dėl įsisiūbuojančio prekybos karo. Kinijos ekonominis augimas kažkada turėtų sulėtėti. Valiutų kursų silpnumas yra kaip pasekmė – pinigai iš tų valstybių atitraukiami. JAV indėliai anksčiau buvo už 0 procentų, o dabar jau 2 procentai, kitąmet bus ir 3 proc. Amerikos ekonomika sparčiai auga, tai ir investicijų srautas iš besivystančių rinkų krypsta į JAV. Tai ekonomiškai gali paveikti silpnesnes valstybes, ir taip užsisuka užburtas ratas“, – grėsmę įžvelgia Ž.Mauricas.
Jis primena, kad taip kilo Pietryčių Azijos krizė 1998-aisiais.
„Prisiminus Pietryčių Azijos krizę, lyg deja vu – kuomet išvažiavo pinigai, tos šalys nebeturėjo finansų nei investuoti, nei palaikyti savo valiutų kursų, ir mes turėjome krizę, kuri atsirito iki Rusijos ir Rusija galų gale subankrutavo 1998 metais. Jei ta tendencija tęsis, ir bus taip, kaip ir būdavo ankstesniais laikotarpiais, tai mes matysime didėjančią takoskyrą tarp JAV ir besivystančių rinkų“, – aiškina Ž.Mauricas.
O kol JAV trauks pinigus iš besivystančių rinkų, augs ir pajamų nelygybė pasaulyje, konvergencija gali sulėtėti ar apskritai pranykti.
„Kai žiūri ilgesnį laikotarpį, JAV turtingėja lyginant su kitomis pasaulio valstybėmis. Statistikoje išsiskiria Kinija, Pietryčių Azija, tai išimtis. Bet visos kitos valstybės tolsta – pavyzdžiui, Brazilija, Argentina, Rusija, Pietų Afrikos Respublika, netgi Indija. Vieno gyventojo BVP beveik nesiveja JAV. O dabar skirtumai dar didės“, – sako Ž.Mauricas.
Laikas taupyti eurus?
Ž.Mauricas įspėja, kad Lietuvai bus sudėtingiau konkuruoti su nuosavas valiutas turinčiomis valstybėmis.
„Lietuvai yra minusas, kad mes esame apsuptyje tų šalių, kurių valiutos linkusios susilpnėti krizės sąlygomis, todėl mums bus sunkiau konkuruoti turint eurą. Todėl, aišku, reikia neperlenkti lazdos su atlyginimų augimu ir visais kitais dalykais“, – pastebi Ž.Mauricas.
Per krizes aktuali taisyklė – „karalius tas, kuris turi grynųjų“.
Tiesa, euro zona – pagrindinė Lietuvos eksporto rinka – kol kas laikosi gana stipriai, prognozuojamas 2,1 proc. BVP augimas šiemet. Europos Komisija prieaugio prognozę sumažino nuo 2,3 proc.
„Euro zona kol kas turi labai didelį prekybos perviršį, euras labai didelės žalos nedaro. Bet yra valstybių, ypač Pietų Europoje, kurios šiuo metu turi perteklinius prekybos balansus, nes labai išaugo eksportas į JAV ir kitas valstybes. Tikėtina, kad greitai tos šalys nebeturės perteklinių balansų, tarp jų, tikėtina, bus ir Lietuva“, – sako Ž.Mauricas.
Įtempta spyruoklė – silpnėjantis euras gali šauti aukštyn
Kol tikimasi, kad laikinai euras silpnės JAV dolerio atžvilgiu, o euro atžvilgiu dar labiau silpnės kitos valiutos, šią tendenciją itin greitai apverstų pasikeitimai JAV ekonomikoje.
Palūkanų skirtumai tarp dolerio ir euro gali suveikti kaip įtempta spyruoklė neramumų metu. Mat investuotojai į JAV investuoja ne tik nuosavus pinigus – jie pasiskolina valiutomis, kur pinigai „nemokami“, tarp jų ir eurais.
„Pavyzdžiui, skoliniesi Švedijos kronomis, investuoji į dolerį, gauni plius du, beveik tris procentus. Vien dėl tokių sandorių (carry trade) doleris kurį laiką stiprės euro atžvilgiu – jis ir dabar turėtų būti stipresnis, įvertinus, kiek skiriasi palūkanos. Euras artimiausiu metu neturėtų būti labai stiprus vien dėl šito fenomeno“, – sako Ž.Mauricas.
Panašiai elgiasi netgi Lietuvos bankas – 15min jau skelbė, kad nuo pernai institucija aktyviai investuoja į JAV dolerius.
Tačiau vėliau, jei ateis krizė ar ekonomikos sulėtėjimas, gali nutikti „įdomių dalykų“.
„Jei jau ateis rimtesnė krizė, ir JAV centrinis bankas nuspręs palūkanų nebedidinti, arba jas mažinti ir taip skatinti ekonomiką – bus labai didelė grėsmė, kad euras labai smarkiai sustiprės. Nes investuotojai pradės užsidarinėti pozicijas – nutrauks investicijas JAV doleriais, parduos dolerių aktyvus ir pirks eurą atgal, grįš į euro zoną pinigai. Tai turėtų labai sustiprinti eurą, kaip buvo ir pokriziniu laikotarpiu, kai euras buvo labai stiprus“, – sako Ž.Mauricas.
Jis primena, kad 2014 m. už vieną eurą dar buvo galima pirkti 1,45 dolerio, o šiuo metu – 1,17 dolerio.
„Tai yra grėsmė eurui. Jei pasaulinė krizė įvyks ir JAV nuspręs mažinti palūkanas, eurui kylant, kitos valiutos, pavyzdžiui, kronos ar zlotas, nekils. Tuomet mes tapsim labai gražūs su stipria valiuta, bet nekonkurencingi. Čia bus iššūkis“, – sako Ž.Mauricas.
Jis pritaria, kad silpnesnėmis valiutomis gali pasinaudoti nebent poilsiautojai ar pirkėjai – vykti į Lenkiją apsimokės labiau.
„Transatlantinė spyruoklė yra įsitempusi, ir tempiasi vis daugiau. Jei investuotojai pradės uždarinėti pozicijas, tada pamatysime įdomių dalykų“, – sako ekonomistas.
