Pagal planą 2013-2015 metais „Vilniaus vandenys“ norėtų darbų atlikti už beveik 243 mln. Lt. Iš šios sumos 53,61 mln. Lt būtų Europos Sąjungos fondų lėšos, 3,97mln. Lt – iš valstybės, 0,38 mln. Lt – iš savivaldybės biudžeto. Per 90 mln. Lt bus skolintos lėšos, o 93,69 mln. Lt – bendrovės nuosavos lėšos.
Pagal projektą 2013–2015 m. plėtros ir veiklos planus galima suskirstyti į 3 kryptis: priemonės paslaugų kokybei gerinti (46,91 mln. Lt); projektai paslaugų prieinamumui didinti (95,43 mln. Lt); priemonės eksploatuojamo turto renovavimui bei naujo turto įsigijimas nudėvėtam pakeisti (59,48 mln. Lt). Be to, bankams bus grąžinta 28,54 mln. Lt paskolų ir už 10,54 mln. Lt įsigyta apskaitos prietaisų.
Tačiau Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Vidas Urbonavičius įsitikinęs, kad projekte paslėptas noras trečdaliu padidinti vandens kainą vilniečiams. Nes kuo didesnės investicijos, tuo didesnė jų dedamoji patenka į galutinę vandens kainą gyventojams.
V.Urbonavičius taip pat stebėjosi skuba svarstant šį klausimą – esą niekas tiksliai nesvarstė, į ką bus investuojama, ar tos investicijos būtinai ir t.t. „Niekas iš principo nesvarstė. Valdantieji vengia diskutuoti, kokios tos investicijos bus. Jeigu nusipirks dar keletą papildomų džipų administracijai, tai man neatrodo būtinos investicijos. Kaip ir neatrodo kitos investicijos, kurios liečia vamzdynus, paklotus 2004 metais, o jų garantija suteikiama 15-25 metams“, – kalbėjo opozicijos atstovas.
Taip pat politikas ragina sulaukti naujojo ES finansavimo etapo, kai paaiškės, kokioms programoms pinigų bus galima tikėtis. „Vandentvarka yra labai brangus dalykas. Mes galime užsikelti ir iki 10 Lt tą kainą taip darydami. Visada reikia pamatuoti ir pasverti“, – sakė V.Urbonavičius.
Vilniaus meras Artūras Zuokas tą griežtai neigia. Esą Vilniaus vanduo yra pigiausias Lietuvoje ir toks turėtų likti, tačiau būtina svarstyti investicinę programą, pagal kurią būtų garantuoti vienodi kokybės parametrai visiems Vilniaus gyventojams.
„Pvz., šiandien galite paklausti Lazdynų ar Pilaitės gyventojus, kurie prieš metus ar dvejus skundėsi dėl nemalonaus kvapo, sklindančio iš dumblo utilizavimo ir valymo įrenginių. Įrenginiai puikiausiai veikia. Bet mes turime kurti investicijas. Apie 100 tūkst. gyventojų iš Lazdynų, Bukčių, Pilaitės, Karoliniškių, Viršuliškių, dalies Justiniškių geria nenugeležintą vandenį – iš čiaupo bėga rudas vanduo. Reikia pastatyti nugeležinimo įrenginius. Taip pat turime nutiesti vandentiekį ten, kur jo nėra. Tad mes tvirtiname investicinę programą, o vandens kainas tvirtins VKEKK, tai ne savivaldybės tarybos kompetencija“, – sakė meras.
Šiuo metu vilniečiai moka 4,37 Lt už kub.m šalto vandens ir abonentinį mokestį: 2,37 Lt, jei vandens skaitiklis priklauso vartotojui, arba 3,92 Lt, jei vandens skaitiklos priklauso UAB „Vilniaus vandenys“.
Projektą pristatęs Vilniaus savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento direktorius Virginijus Dastikas teigė, kad vandens tarifas didėtų 78 centais, o su PVM kaina didėtų 94 centais už kub.m. Bet Vilnius vis tiek būtų viena mažiausių kainų Lietuvoje.
Vilniaus taryba sprendimui pritarė, tačiau klausimą dar svarstys tarybos komitetai.
