Sankcijos Rusijai: Maskva skelbia sumokėjusi 117 mln. dolerių palūkanų – jei jie bus įskaityti, defolto kol kas išvengs

Rusijos ir Europos bendra Marso tyrimų misija, per kurią į Raudonąją planetą turėjo būti nuskraidintas marsaeigis, įšaldoma dėl Maskvos invazijos į Ukrainą ir jos „tragiškų pasekmių“, ketvirtadienį pranešė Europos kosmoso agentūra (EKA).

„Giliai apgailestaujame dėl žmonių aukų ir agresijos prieš Ukrainą tragiškų pasekmių“, – sakoma agentūros pranešime, kuriuo patvirtinamas misijos „ExoMars“  mission.

Maskva savo ruožtu pareiškė apgailestaujanti dėl šio sprendimo.

„Iš tikrųjų tai labai kartus visiems kosmoso entuziastams įvykis. Tai reiškia, kad 2022-ųjų rugsėjį bendra Rusijos ir Europos misija į Marsą atšaukiama“, – per platformą „Telegram“ rašė Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas.

Jis pridūrė, kad Rusija „šią tyrimų ekspediciją surengs savarankiškai“.

Planuota, kad rugsėjį Rusijos nešančioji raketa iškels nuleidžiamąjį modulį ir marsaeigį. Pastarasis turėjo daryti grunto gręžinius ir ieškoti potencialių gyvybės pėdsakų.

Tačiau Europos Sąjungai įvedus Rusijai sankcijų dėl karo Ukrainoje „Roskosmos“ sustabdė raketų startus ir atšaukė daugiau kaip savo darbuotojų iš Europos kosmodromo Prancūzijos Gvianoje.

Ketvirtadienį EKA valdybos paskelbtame pareiškime sakoma, kad agentūros generalinis direktorius dabar „atliks paspartintą techninių aspektų tyrimą, kad būtų geriau apibrėžtos prieinamos galimybės įgyvendinti marsaeigio „ExoMars“ misiją“.

Iš pradžių „ExoMars“ planuota paleisti 2020 metais, bet startas buvo atidėtas dėl COVID-19 pandemijos.

Raketa „Sojuz“ turėjo pakilti iš Baikonuro kosmodromo Kazachstane ir iškelti Rusijos sukonstruotą nusileidimo modulį „Kazačiok“.

Kad taptų įmanoma nuskraidinti į kosmosą marsaeigį „Rosalind Franklin“, pavadintą anglų chemikės ir DNR tyrimų pionierės vardu, misiją reikėtų iš pagrindų perplanuoti. Be to, raketos startui tinkamas laikas atsiveria tik maždaug kas dvejus metus.

Visos kitos EKA misijos, per kurias naudojamos rusiškos raketos „Sojuz“, taip pat buvo įšaldytos, nurodė agentūra.

Be kita ko, šios raketos turėjo iškelti du Europos navigacinės sistemos „Galileo“ palydovus, kosminį teleskopą „Euclid“, taip pat Europos ir Japonijos sukurtą Žemės stebėjimų palydovą „EarthCARE“.

EKA pranešime sakoma, kad „Tarptautinės kosminės stoties (TKS) programa toliau veikia kaip įprasta“.

Praeitą savaitę D.Rogozinas perspėjo, kad dėl Vakarų sankcijų Rusijai TKS gali nukristi ant Žemės.

Be to, nuogastauta, kad didėjant įtampai tarp JAV ir Rusijos amerikietis astronautas Markas Vande Hei, turintis vėliau šį mėnesį grįžti iš TKS į Žemę erdvėlaivio „Sojuz“ kapsule, bus paliktas stotyje.

Karas Ukrainoje gali sumažinti pasaulio ekonomikos augimą „daugiau nei 1 procentiniu punktu“ per pirmuosius metus po invazijos, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitoje.

Karo poveikis, „jei tęsis“, gali sukelti „gilią recesiją Rusijoje ir padidintų pasaulinę vartotojų kainų infliaciją maždaug 2,5 procentinio punkto“, sakoma organizacijos ataskaitoje.

EBPO duomenimis, didžiausias ekonominis poveikis, neskaitant Rusijos ir Ukrainos, labiausiai pasijus Europoje, o euro zonoje poveikis bendrojo vidaus produkto (BVP) plėtrai sieks iki 1,4 procentinio punkto.

Europos žemynas yra labai priklausomas nuo žaliavų, maisto ir energijos tiekimo iš Rusijos ir Ukrainos, o dėl karo šių prekių kainos smarkiai išaugo.

Šalys, „kurios turi bendrą sieną arba su Rusija, arba su Ukraina“, labiausiai pajus poveikį. Kartu į jas plūsta didžiausi pabėgėlių srautai iš Ukrainos, pažymėjo EBPO.

Vyriausybės galėtų sušvelninti poveikį ekonomikai teikdamos „tikslinę fiskalinę paramą“ ir dedamos pastangas neskatinti kainų kilimo.

Papildomas postūmis infliacijai kyla tuo metu, kai kainų kilimo tempas visame pasaulyje ir taip yra padidėjęs.

Trečiadienį JAV Federalinio rezervo sistema pranešė ketvirtadaliu punkto padidinusi bazinę palūkanų normą, mėgindama sustabdyti sparčiai augančią infliaciją.

Centriniai bankai turėtų tęsti savo prieškrizinę politiką, reaguodami į konflikto sukeltą neapibrėžtumą, nurodė EBPO.

Organizacija taip pat perspėjo apie „staigų skurdo ir bado didėjimą“, ypač besivystančiose šalyse, kurį gali sukelti visiškai nutrauktas kviečių tiekimas iš Rusijos ir Ukrainos.

Reaguodama į besitęsiantį Rusijos valdžios karą prieš Ukrainą „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) Grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ sustabdė visų bendrovei priklausančių bendram naudojimui skirtų vagonų teikimą pakrovai ir gabenimą tiek į Baltarusiją ir Rusiją, tiek į kitas valstybes tranzitu per šias šalis.

Bendrovė taip pat sustabdė klientams išnuomotų vagonų gabenimą į Rusiją –  tai reiškia, kad sustabdytas viso „LTG Cargo“ vagonų parko judėjimas į Rusiją. Siekdama pasiruošti grūdų sezonui ir apsaugoti Lietuvos klientų interesus,  „LTG Cargo“ taip pat sustabdė jai priklausančių bei klientams išnuomotų grūdvežių ir mineralvežių vagonų išsiuntimą iš Lietuvos visomis kryptimis, išskyrus į Latviją ir Estiją.

Kaip ir iki šiol, draudžiama gabenti krovinius, kurie yra susiję su ES sankcionuojamais asmenimis. Apie tai bendrovė jau informavo klientus.

LTG Cargo nuotr. /LTG Cargo

„Vienareikšmiškai smerkiame valstybių agresorių karinius veiksmus prieš Ukrainą. Įgyvendinamais veiksmais mažiname sąsajas su Rusija ir Baltarusija bei siekiame užkirsti kelią bendrovės turto panaudojimui jų tikslams. Su krovinių gabenimu susijusios aplinkybės nuolat kinta, todėl toliau detaliai analizuojame ir vertiname Rusijos karo poveikį savo veiklai bei taikome kompleksinius veiksmus, kuriais įgyvendinamos ES sankcijos“, – teigia Eglė Šimė, „LTG Cargo“ generalinė direktorė.

Tuo metu privačiais vagonais krovinius vežantiems klientams „LTG Cargo“ rekomenduoja įvertinti rizikas ir susilaikyti nuo krovinių gabenimo šiomis kryptimis.

„LTG Cargo“ dar anksčiau kreipėsi į „Rusijos geležinkelius“ ir „Baltarusijos geležinkelius“ reikalaudama skubiai sugrąžinti Lietuvos bendrovei priklausančius vagonus. Skubus vagonų grąžinimas įvestas ir vagonams, kurie per šias šalis vyksta tranzitu. Nors situacija yra dinamiška, pastebima, kad šiomis dienomis vagonai pradeda judėti į Lietuvą.

Dėl tarptautinių sankcijų į Ukrainą įsiveržusiai Rusijai labiausiai iš didžiųjų Latvijos uostų gali nukentėti Ventspilis, vertinant pagal blogiausius įvykių raidos scenarijus, pareiškė Latvijos susisiekimo ministras.

„Blogiausiu atveju krova Ventspilio uoste gali sumažėti dviem trečdaliais, Rygos uoste – 45 proc., o Liepojos uoste – 20-30 proc.“, – Talis Linkaitis.

Jis pabrėžė, kad tai yra preliminarūs vertinimai, o labai daug kas priklausys nuo aplinkybių.

T.Linkaits sakė, kad visoms Susisiekimo ministerijai pavaldžioms įmonėms nurodyta pateikti preliminarius situacijos ir galimų pasekmių vertinimus.

„Turiu pasakyti, kad uostai yra šiek tiek geresnėje padėtyje, nes Latvijos ekonomikai reikia žaliavų, ir nesvarbu, ar jos būtų iš Rusijos, ar iš kitų šalių. Akivaizdu, kad didžioji šių žaliavų dalis atgabenama jūra, tai yra jos importuojamos ir perkraunamos uostuose. Žinoma, tai nereiškia, kad poveikis bus nedidelis“, – pridūrė ministras.

Rusijos didžiausios krovinių aviakompanijos „Volga-Dnepr“ lėktuvai visiškai nustojo skraidyti, ketvirtadienį rašo Rusijos leidinys „Kommersant“.

Anot jo, taip nutiko pirmiausia todėl, kad Europos priežiūros institucijos uždraudė veiklą dviejų Europos bendrovių, priklausančių „Volga-Dnepr“ grupei ir įkurtų Rusijos piliečio Aleksejaus Isaikino.

Pasak „Kommersant“, Jungtinės Karalystės ir Vokietijos aviacijos reguliavimo institucijos uždraudė Britanijoje registruotos „CargoLogicAir“ ir Vokietijoje „CargoLogic Germany“ veiklą dar kovo 10 dieną. Draudimas buvo grindžiamas A.Isaikino Rusijos pilietybe.

Be to, „Volga-Dnepr“ grupės orlaiviai kelias dienas nebeskraido ir dėl rimtų perdraudimo problemų.

Rusijos civilinės aviacijos agentūros („Rosaviacija“) duomenimis, pirmąjį šių metų mėnesį „Volga-Dnepr“ užėmė 47 proc. Rusijos krovinių gabenimo lėktuvais rinkos. Šios grupės lėktuvai kasdien atlikdavo po kelias dešimtis skrydžių.

Pekinas imsis visų būtinų priemonių, kad apsaugotų Kinijos įmones nuo kitų vyriausybių veiksmų, susijusių su Rusijai įvestomis sankcijomis, ketvirtadienį sakė vienas Kinijos prekybos ministerijos pareigūnas.

Ministerijos atstovas Gao Fengas taip atsakė į klausimus dėl JAV perspėjimų, kad Kinijos bendrovės sulauktų „pasekmių“, jeigu mėgintų apeiti Maskvai taikomas sankcijas.

123RF.com nuotr./Kinijos vėliava, Rusijos vėliava

Atstovas sakė, kad Kinija nepritaria jokioms vienašališkoms sankcijoms iš „ilgų rankų jurisdikcijai“, nepagrįstai tarptautine teise.

„Ekonominių sankcijų įvedimas ne vien neišspręs saugumo problemų, bet ir pakenks įprastam žmonių gyvenimui paveiktose šalyse, trikdys pasaulinę rinką ir dar labiau sulėtins pasaulio ekonomiką“, – kalbėjo Gao Fengas.

Pasak jo, Kinija imsis visų priemonių, būtinų jos įprastos prekybos interesams ir Kinijos bendrovių teisėms bei interesams apsaugoti, bet daugiau detalių nepateikė.

Naftos kainos ketvirtadienį šoktelėjo, skatinamos įtampos, susijusios su svarbia naftos gamintoja Rusija, o prekybininkams taip pat stebint centrinių bankų sprendimus dėl palūkanų ir Kinijai pažadėjus paremti nestabilias rinkas.

„Brent“ rūšies naftos kaina šoktelėjo daugiau nei 4 proc. ir vėl viršijo 100 JAV dolerių už barelį lygį, pasiekdama maždaug 102,95 JAV dolerio už barelį, kai Rusijai atmetė Jungtinių Tautų aukščiausios instancijos teismo įpareigojimą Rusijai sustabdyti karinį puolimą Ukrainoje, Tarptautiniam Teisingumo Teismui (TTT) ankstesnę dieną paskelbus atitinkamą nutartį.

„West Texas Intermediate“ (WTI) nafta pabrango 4,5 percent iki 99,27 JAV dolerio už barelį.

„Rusijos invazija vis dar diktuoja kainų veiksnius <...> atsižvelgiant į Rusijos pasaulinę svarbą tiekimo požiūriu,“ – naujienų agentūrai AFP teigė „Interactive Investor“ investicijų vadovė Victoria Scholar.

Tuo metu Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ataskaitoje teigiama, kad karo Ukrainoje padariniai gali sumažinti pasaulio ekonomikos augimą „daugiau nei 1 procentiniu punktu“ per pirmuosius metus po invazijos.

Poveikis, „jei jis išliks“, sukels „gilią recesiją Rusijoje“ ir toliau didins pasaulinę vartotojų kainų infliaciją maždaug 2,5 procentinio punkto, pridūrė organizacija.

Įspėjimas buvo paskelbtas Rusijos finansų ministerijai pareiškus, kad sumokėjo palūkanas už dvi obligacijų JAV doleriais emisijas, taip išvengdama įsipareigojimų nevykdymo precedento neturinčių sankcijos fone.

Rusijos oligarchui Mikhailui Fridmanui, valdančiam korporaciją „Alfa Group“, kuriai priklauso vienas didžiausių Rusijos bankų „Alfa Bank“, Europos Sąjunga (ES) sankcijas pritaikė vasario 28 dieną.

Išskirtiniame interviu „Bloomberg Businessweek“ M.Fridmanas tvirtino, kad tokių milijardierių, kaip jis, baudimas, rodo ES nesupratimą, kaip iš tikrųjų veikia valdžia Rusijoje. Jis sako, kad jei sankcijų tikslas yra motyvuoti tokius žmones, kaip jis, daryti spaudimą Vladimirui Putinui, „tai yra dar blogiau nei nerealu“.

„Aš niekada nedirbau jokioje valstybinėje įmonėje ar valstybinėse pareigose. Jei žmonės, kurie vadovauja ES, mano, kad dėl sankcijų aš galiu kreiptis į poną Putiną ir pasakyti jam, kad jis sustabdytų karą – ir tai suveiks, tuomet bijau, kad visi patekome į didelę bėdą. Tai reiškia, kad tie, kurie priima šį sprendimą, nieko nesupranta apie tai, kaip veikia Rusija. O tai yra pavojinga“, – interviu teigė M.Fridmanas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Michailas Fridmanas

Interviu „Bloomberg Businessweek“ Rusijos oligarchas taip pat pasidalijo, kaip sekasi gyventi milijardieriui, neturint gynų ir negalint sumokėti net namų tvarkytojai. Kai sankcijas M.Fridmanui pritaikė ir Jungtinė Karalystė, kur Rusijos oligarchas gyvena, lėšos buvo įšaldytos ir paskutinė jo veikusioje banko kortelėje. 

Rusijos invazija į Ukrainą turės didelį poveikį Vokietijos ekonomikai ir gali sumažinti augimą 2022 metais prognozę beveik per pusę – kaip prognozuojama, iki 2,1 proc., ketvirtadienį paskelbė ekonomikos institutas IfW.

„Neįvykus stipriam popandeminiam postūmiui, Vokietijos ekonomika šiais metais išgyvens nuosmukį,“ – mano IfW viceprezidentas Stefanas Koothsas.

Karas Europos Sąjungos pakraštyje Vokietijai šiemet ir kitais metais atsieis apie 90 mlrd. eurų, nurodė IfW, pirmasis paskelbęs prognozes nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą vasario 24 dieną.

„Karo Ukrainoje poveikis antrąjį pusmetį atitolins grįžimą į iki koronaviruso pandemijos buvusį lygį,“ – sakoma paskelbtame pranešime, kuriame priduriama, kad gamybos pajėgumai iki metų pabaigos nebus visiškai išnaudoti, nes kils tiekimo grandinių ir paklausos sutrikimų.

Anksčiau buvo prognozuota, kad Vokietijos ekonomika šiemet augs 4 procentais.

Tuo pačiu metu didžiausiai Europos ekonomikai teks kovoti su staigiu vartotojų kainų šuoliu, kuris gali siekti iki 5,8 proc. – toks lygis neregėtas nuo Vokietijos susijungimo.

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ netiesiogiai valdoma rusiškos elektros tiekėja „Inter RAO Lietuva“ teigia vis dar neturinti informacijos apie areštuotas sąskaitas. Siekdama išvengti neaiškumų įmonė žada kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją.

„Kovo 16 dieną kai kuriose masinės informacijos priemonėse buvo paskelbta, kad „Inter RAO Lietuvos“ (...) galimybė disponuoti sąskaitomis yra apribota, tačiau bendrovė neturi informacijos, kad jai ar jos dukterinėms įmonėms būtų taikomos ribojamos priemonės (...) atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi“, – per Varšuvos vertybinių popierių biržą, kur prekiaujama įmonės akcijomis, pranešė bendrovė. 

Gavusi informacijos iš URM, bendrovė žada apie tai informuoti investuotojus. 

Trečiadienį Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) patvirtino, jog „Inter RAO“ kontroliuojama „Inter RAO Lietuva“ negali disponuoti bankų sąskaitomis.

Lukas Balandis / BNS nuotr./AB „INTER RAO Lietuva“

„Inter RAO Lietuvos“ 51 proc. paketas priklauso Suomijoje registruotai „RAO Nordic“, o šią valdo „Inter RAO“ – jos direktorių tarybai pirmininkauja Vakarų sankcionuojamas Rusijos oligarchas Igoris Sečinas, dėl savo ryšių su Kremliumi patekęs į sąrašą asmenų, kuriems dėl karo Ukrainoje taikomos ES sankcijos.

Nuo ketvirtadienio „Inter RAO Lietuvos“ akcijos taip pat bus išbrauktos iš prekybos „First North“ užsienio akcijų prekybos sąrašo, pranešė „Nasdaq“ Vilniaus birža.