Sankcijos Rusijai: ES dar kartą kirto R.Abramovičiui ir virtinei kitų Rusijos oligarchų

Ispanijos valdžios institucijos sulaikė dar vieną prabangią jachtą, priklausančią Rusijos oligarchui – šįkart Aleksandrui Michejevui. 

„Reuters“ šaltinių teigimu, „Lady Anastasia“ pavadinta jachta negali išvykti iš Adrijano uosto Maljorkoje, rašo „The Guardian“.

Pirmadienį ispanai areštavo 85 metrų ilgio jachtą „Valery“, priklausančią buvusiam KGB karininkui, laikomam artimu V.Putinui, Sergejui Čemezovui, kuris vadovauja valstybinei korporacijai „Rostec“.

140 mln. dolerių vertės jachta buvo prisišvartavusi Barselonos uoste.

Rusija laikinai apribojo grūdų eksportą į Eurazijos ekonominei sąjungai (EAES) priklausančias valstybes, siekdama patenkinti vidaus rinkos poreikius bei išvengti kainų šuolio, paskelbė Rusijos vyriausybė.

EAES yra Maskvos vadovaujamas buvusių sovietinių respublikų prekybos klubas, kuriam priklauso Armėnija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija ir Rusija.

Be to, Rusijos vyriausybė nusprendė dėl tos pačios priežasties sustabdyti „baltojo ir žaliavinio cukraus eksportą į trečiąsias šalis“.

Grūdų eksporto apribojimai galios iki šių metų vidurio, o cukraus – iki rudens.

Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą paskelbtos tarptautinės sankcijos smarkiai smogė rublio kursui bei sukėlė plataus vartojimo prekių ažiotažą šalyje. Didžiųjų parduotuvių tinklų Rusijoje operatoriai buvo priversti riboti būtiniausių maisto produktų pardavimus, nes prasidėjo jų pirkimai kiekiais, akivaizdžiai didesniais nei būtina privačiam vartojimui, vėlesniam perpardavimui juodojoje rinkoje.

Nacionalinės statistikos tarnybos „Rosstat“ duomenimis, cukrus šalies mažmeninėje rinkoje kovo 5-11 dienomis pabrango 13 procentų.

Rusijos vyriausybės sprendime numatytos tam tikros eksporto ribojimų išimtys, įskaitant prorusiškus separatistinius Donecko ir Lugansko regionus Rytų Ukrainoje.

Rusija ir Ukraina yra pagrindinės kviečių eksportuotojos, o konfliktas jau sukėlė bangas pasaulinėse žaliavų rinkose ir lėmė staigų grūdų kainų šuolį. Tarptautinis valiutos fondas pirmadienį įspėjo, kad šis karas gali kelti grėsmę pasauliniam apsirūpinimui maistu.

Didžiausias Italijos bankas „UniCredit“ svarsto galimybę išeiti iš Rusijos rinkos, skelbia „Bloomberg“. Tiesa, kol kas tokia galimybė svarstoma atsargiai ir teigiama, jog galutinis sprendimas dar nepriimtas.

Banko atstovai sako, kad reikia apsvarstyti visas su galimu išėjimu susijusias problemas. Banko padalinyje Rusijoje dirba 4000 žmonių. Kol kas bankas nusprendė sustabdyti investicijas Rusijoje. 

Rusija yra svarbiausia energijos išteklių tiekėja Vokietijai, tačiau Rusijos dalis bendrame importe į Vokietiją siekia tik 3,7 proc., praneša visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi nacionalinės statistikos tarnybos „Destatis“ antradienį paskelbtais duomenimis.

Pirmąjį šių metų mėnesį rusiška nafta ir dujos sudarė 24,1 proc., anglis – 49,1 proc., metalai – 6,7 proc. viso šių prekių importo į Vokietiją. Iš Rusijos importuotos naftos ir dujų vertė – 2,6 mlrd. eurų, anglies – 330 mln. eurų, metalų – 452 mln. eurų.

„Scanpix“/AP nuotr./Naftos gavyba

Palyginti su praėjusių metų sausiu, visas Vokietijos prekių importas iš Rusijos išaugo beveik 58 proc. iki 4 mlrd. eurų.

Vokietijos prekių eksportas į Rusiją pirmąjį šių metų mėnesį įvertintas 2,1 mlrd. eurų – vos 2 proc. viso Vokietijos eksporto. Pagrindinės eksporto į Rusiją prekės – mechanizmai, automobiliai ir jų dalys, chemijos pramonės produkcija.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Europos Sąjunga įvedė sankcijas aviacijos ir kosmoso pramonės prekių ir technologijų tiekimui į Rusiją. Pernai Vokietija į Rusiją eksportavo orlaivių už 895 mln. eurų. „Destatis“ patikslino, jog jų sąraše – dideli keleiviniai ir krovininiai lėktuvai, priklausantys Rusijai, tačiau Vokietijoje buvo techniškai pertvarkyti.

Praėjusiais metais Vokietija pardavė Rusijai naftos perdirbimo įrangos už 674 mln. eurų. Dėl karo Ukrainoje šių prekių  eksportas taip pat yra sustabdytas. 

Argentinos vyriausybė pirmadienį paskelbė sustabdžiusi sojų miltų ir aliejaus eksportą, tuo metu rinkos dalyviai sunerimo dėl planuojamų mokesčių didinimų išaugus pirminių medžiagų sąnaudoms po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Vienas ekspertas naujienų agentūrai AFP teigė, jog eksporto įšaldymas greičiausiai yra priemonė, skirta užkirsti kelią įmonėms registruoti būsimą eksportą prieš įsigaliojant mokesčių padidinimui.

Pietų Amerikos šalis yra didžiausia pasaulyje sojų miltų ir aliejaus eksportuotoja. 

123RF.com nuotr./Milltai

2021 metais sojos pupelių produktai sudarė 30 proc. Argentinos eksporto, o iš jų pardavimo šalis gavo 9 mlrd. JAV dolerių.

Žemės ūkio ministerijos agentūra savo pranešime teigė, kad eksportas sustabdytas „iki tolesnio pranešimo“.

2021 metais sojų miltai buvo daugiausia eksportuotas Argentinos produktas (14,2 proc.), o sojų aliejus – trečias pagal apimtis (6,9 procento).

Pramonės šaltiniai teigia, kad vyriausybė analizuoja galimybę padidinti eksporto muitus šiems dviem produktams nuo 31 iki 33 procento.

Tai gali atnešti papildomai 450 mln. JAV dolerių vyriausybei, kuriai reikia visų lėšų šaltinių, kad galėtų sumokėti 44 mlrd. JAV dolerių skolą Tarptautiniam Valiutos fondui (TVF).

„Eksportas uždaromas tam, kad įmonės negalėtų užsiregistruoti eksportui prieš mokesčių pakeitimą,“ – naujienų agentūrai AFP teigė analitikas Dante Romano.

„Tačiau tai turėtų trukti tik trumpą laiką ir neturėtų turėti įtakos tarptautinei rinkai,“ – pridūrė jis.

Pasak analitiko, šiuo žingsniu tik siekiama maksimaliai padidinti vyriausybės pajamas ir jis neturėtų apriboti eksporto.

Dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą ir daugelio Vakarų šalių Rusijai įvestų sankcijų pirminių medžiagų kainos visame pasaulyje išaugo.

Baiminamasi, kad tai gali išprovokuoti maisto kainų augimą Argentinoje ir paskatinti infliaciją šalyje, kurioje jau dabar yra vienas didžiausių pasaulyje rodiklių (2021 metais – daugiau nei 50 procentų).

Pasaulinis kviečių kainų kilimas jau išprovokavo duonos brangimą Argentinoje, kur 40 proc. gyventojų gyvena skurde.

Argentina yra viena didžiausių maisto gamintojų pasaulyje, o pirminių medžiagų kainų padidėjimas yra naudingas šaliai.

Visgi jis taip pat padidina maisto kainas Argentinoje.

Skirtingai nuo kitų maisto produktų, tokių kaip kviečiai, kukurūzai ir jautiena, Argentina neriboja eksportuojamų sojų produktų kiekio.

Argentinos žemės ūkio gamintojų sąjunga pareiškė „griežtai nepritarianti“ bet kokiam mokesčių didinimui ir pridūrė, kad „negalima toliau apiplėšinėti gamintojų“.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė išreiškė padėką „App Store“, kurie pašalino prieigą prie „YandexGo“ programėlės savo elektroninėje parduotuvėje Lietuvoje.

„Dėkoju ,,App Store“ atstovams už greitą reakciją ir šiandien jau turime rezultatą – „YandexGo“, kurios duomenų rinkimas jau prieš kelerius metus kėlė klausimų, nebepasiekiama Lietuvoje „iPhone“ vartotojams“,  – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė A.Armonaitė.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Aušrinė Armonaitė

Kibernetinio saugumo centro atlikta išmaniesiems įrenginiams skirtos programėlės analizė parodė, kad ji reikalauja prieigos prie didelio kiekio asmeninių vartotojų duomenų ir leidimo naudotis įrenginio funkcijomis. Naudotojo įrenginio surinkti duomenys saugomi organizacijos serveriuose, kurios būstinė yra Rusijoje.

Taip pat grėsmė, kad asmeniniai duomenys nutekinami Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms, kyla visiems Lietuvos piliečiams, besinaudojantiems rusiškais socialiniais tinklais ir elektroninio pašto paslaugomis.

Rusijos invazijos materialiniai nuostoliai Ukrainoje jau siekia mažiausiai 500 mlrd. JAV dolerių, antradienį paskelbė Ukrainos vyriausybės spaudos tarnyba.

Finansų ministras Serhijus Marčenka pabrėžė, jog ši suma preliminari, juolab kad Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą tęsiasi.

„Daugelis logistikos grandinių visiškai nutrauktos, sunaikinta daug įmonių, o dauguma tebesančių tiesiog negali dirbti, nes jų darbuotojai išvyko. Ekonomikos ministerija skaičiavo, kad karo kaina sieks nuo trečdalio iki pusės šalies bendrojo vidaus produkto. Vadovaujantis kitais vertinimas kalbama apie 500 mlrd. dolerių. Tačiau tiksli nuostolių vertė bus žinoma tik pasibaigus karui“, – pabrėžė S.Marčenka.

Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad dėl Rusijos invazijos Ukrainos bendrasis vidaus produktas 2022-aisiais sunyks dešimtadaliu, o infliacija išaugs iki beveik 20 procentų.

Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė antradienį paskelbė draudimą eksportuoti į Rusiją prabangos prekes, o šimtams svarbiausių Rusijosproduktų nustatė naujus importo tarifus.

JK finansų ministras Rishi Sunakas tviteryje paskelbė, kad nauji tarifai palies 900 mln. svarų (1,2 mlrd. dolerių) vertės produktus, tokius kaip degtinė, trąšos ir kiti. 

Šiems produktams be dabar galiojančių importo tarifų bus taikomas papildomas 35 proc. tarifas.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas antradienį paragino Vakarus atsikratyti „priklausomybės“ nuo rusiškų energijos išteklių, kurie, anot jo, leidžia prezidentui Vladimirui Putinui „šantažuoti“ pasaulį.

Vakarų lyderiai padarė „siaubingą klaidą“, kai leido V.Putinui „išsisukti“ po 2014 metais įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos ir tapo dar labiau priklausomi nuo rusiškos energijos, rašė B.Johnsonas dienraštyje „The Daily Telegraph“.

Dėl to „kai jis (V.Putinas) galiausiai pradėjo savo baisų karą Ukrainoje, jis žinojo, kad pasauliui bus labai sunku jį nubausti“, rašė premjeras.

„Pasaulis negali pasiduoti šiam nuolatiniam šantažui“, – pabrėžė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas

B.Johnsonas šiuos komentarus paskelbė prieš vizitą į Saudo Arabiją, kur susitiks derybų su sosto įpėdiniu princu Mohammedu bin Salmanu, degalų kainoms dėl Rusijos karo prieš Ukrainą šoktelėjus į rekordines aukštumas.

„Kol Vakarai bus ekonomiškai priklausomi nuo Putino, jis darys viską šiai priklausomybei išnaudoti“, – rašė britų premjeras.

„Jei pasaulis atsikratytų priklausomybės nuo rusiškos naftos ir dujų, galėtume priversti jį pajausti pinigų stygių, sugriauti jo strategiją ir pastatyti jį į vietą“, – rašė B.Johnsonas.

Jungtinės Valstijos jau uždraudė rusiškos naftos importą, jų pavyzdžiu paseks ir Jungtinė Karalystė, o Europos Sąjunga sutarė tai padaryti „kiek įmanoma greičiau“, rašė premjeras.

Jis pripažino, kad Vakarams rusiškų energijos išteklių atsisakymas „bus skausmingas“.

B.Johnsono atstovas spaudai prieš premjero vizitą į Saudo Arabiją sakė, kad vyriausybė „nori sumažinti nestabilumą ir kainas JK verslui“.

JK vyriausybė vėliau šį mėnesį turi paskelbti šalies energetinio saugumo strategiją. B.Johnsonas sakė, kad būtina investuoti į atsinaujinančiuosius energijos išteklius, įskaitant jūros vėjo elektrinių parkus ir saulės energiją.

Pasak premjero, taip pat reikia „virtinės naujų statymų branduolinės energijos srityje“, įskaitant „mažus modulinius reaktorius ir dideles elektrines“.

Šią savaitę Rusijos rublio kursui pavyko pasiekti stabilizaciją – tai reiškia, kad kol kas jo kritimas sustojo, bet dolerio atžvilgiu jis vis dar žemumose. 

Kaip rašo „Financial Times“, antradienį dolerio kursas rublio atžvilgiu buvo 3 proc. silpnesnis nei ankstesnę dieną ir sudarė 110,9 rublių. Rublio kurso kritimą pristabdė viltys dėl taikos derybų tarp Rusijos ir Ukrainos.

Xe.com duomenimis, antradienį apie 11.30 val. Lietuvos laiku, vienas doleris buvo vertas 112 rublių.

123RF.com nuotr./Rublis

Nuo karo Ukrainoje pradžios rublis patyrė staigų nuosmukį, o vertinant per pastaruosius tris mėnesius valiuta praradusi pusę savo vertės dolerio atžvilgiu.

Pavyzdžiui, kovo 1 d. doleris buvo vertas 105 rublių, o po savaitės jo vertė jau siekė 136 rublius. Rublio kursui įtakos turės ir trečiadienio įvykiai – Rusija turės sumokėti sumokėti 117 mln. dolerių palūkanų už euroobligacijas, tačiau Rusijos užsienio valiutos atsargos yra įšaldytos. Rusijos vadovai yra užisiminę, kad mokėjimą gali atlikti rubliais ar juaniais, o ne doleriais. 

Ukrainos vyriausybė pirmadienį kartu su kriptovaliutų platformomis FTX ir „Everstake“ atidarė interneto svetainę, per kurią surinktos aukos kriptovaliutomis bus nukreiptos į Ukrainos centrinį banką ir naudojamos padėti šaliai kovoti su Rusijos invazija.

Svetainėje „Pagalba Ukrainai“ (angl. Aid for Ukraine) vartotojai šiuo metu gali paaukoti dešimčia kriptovaliutų, įskaitant bitkoiną, eterį, „tether“ ir „dogecoin“.

„Kriptovaliutos vaidina svarbų vaidmenį Ukrainos gynyboje,“ – sakoma Ukrainos skaitmeninės transformacijos viceministro Oleksandro Borniakovo pranešime.

„Pasirodė, jog kriptovaliutos yra nepaprastai vertingos palengvinant finansavimo srautą Ukrainos piliečiams ir kariams bei didinant pasaulinės visuomenės informuotumą ir susidomėjimą,“ – pridūrė jis.

123RF.com nuotr./Kriptovaliutos

Kriptovaliutų įmonė „Everstake“, viena didžiausių Ukrainoje, leis vartotojams skirti paramą ir kitomis kriptovaliutomis nei tomis, kurios nurodytos svetainėje.

Svetainė taip pat planuoja ateityje pasiūlyti galimybę aukoti nepakeičiamus žetonus (angl. Non-Fungible Token, NFT).

Bahamuose įsikūrusi kriptovaliutų keitimo platforma FTX, kurią įkūrė JAV milijardierius Samas Bankmanas-Friedas, paaukotas lėšas konvertuos į JAV dolerius ir nukreips į Ukrainos centrinį banką.

Iniciatyvoje dalyvauja ir Ukrainos kriptovaliutų keitimo platforma „Kuna“.

Svetainės „Aid for Ukraine“ stebėjimo sistemos parodė, kad iki antradienio 02.30 val. GMT (04.30 val. Lietuvos) laiku iš užsibrėžtos surinkti 200 mln. JAV dolerių sumos buvo surinkta beveik 49 mln. JAV dolerių.

Pinigai bus naudojami paremti Ukrainos kariuomenę ir civilius gyventojus, kuriems „labai reikia humanitarinės pagalbos“, sakoma pranešime apie partnerystę.

Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, kuriuo Rusijos oro linijoms leidžiama registruoti Vakarų šalių išnuomotus lėktuvus skraidymui šalies viduje, rašo naujienų portalas ABCnews. Ekspertai tai vadina nacionalizacija, kadangi daugiau nei 500 vakarų bendrovėms priklausančių lėktuvų, joms greičiausiai nebebus gražinti.

V.Putinas tokį sprendimą pasirašė po to, kai savaitgalį Bermudų civilinės aviacijos administracija panaikino dalies Rusijos oro linijų lėktuvų tinkamumo skristi sertifikatus. Rusijos oro linijos ne vienerius metus didelę dalį nuomojamų ir naudojamų lėktuvų registruodavo būtent Bermuduose dėl mažesnių administracinių kaštų.

ES yra įpareigojusi lėktuvus nuomojančias įmones iki kovo 28 d. nutraukti sutartis su Rusijos oro linijomis. Tačiau jei atsiimti šiuos lėktuvus atrodė sudėtinga užduotis nuo pat pradžių, po pirmadienį priimto V.Putino sprendimo tai padaryti taps beveik neįmanoma. Pasisavinti lėktuvai toliau skraidys Rusijos viduje, baiminantis, kad kitų šalių oro uostuose jie gali būti konfiskuoti ir grąžinti teisėtiems savininkams.

Labiausiai dėl to nukentės Airijos kompanija „AerCap“. Konsultacijų bendrovė IBA skelbia, kad Dubline įsikūrusi bendrovė Rusijai yra išnuomojusi 152 lėktuvus, kurių vertė siekia 2,4 mlrd. JAV dolerių. Tiesa, „AerCap“ atstovai teigia, kad tai tesudaro apie 5 proc. viso jų lėktuvų parko.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Aeroflot“

Skaičiuojama, kad visas užsienio komapnijų lėktuvų parkas Rusijoje „ant popieriaus“ yra vertas maždaug 10-12 mlrd. JAV dolerių.

Faktinė vertė ilgainiui turėtų gerokai sumažėti, kadangi lėktuvų savininkai nebegalės gauti patikimos informacijos apie per tą laiką atliktus skrydžius, remontus ir kitus konkretaus orlaivio naudojimo aspektus. Be pilnos registruotos orlaivio naudojimo informacijos tokie lėktuvai faktiškai nebegalėtų skraidyti kitose šalyse, tad net ir po kurio laiko kompanijoms atsiėmus tokius lėktuvus, jų vertė būtų gerokai mažesnė. Spėjama, kad dėl šios priežasties dalis įmonių šiuos lėktuvus paprasčiausiai nurašys.

Taip pat manoma, kad dalis lėktuvų gali būti išardyti, siekiant patenkinti atsarginių dalių poreikį – Rusijos vidaus rinkoje dominuoja „Airbus“ ir „Boeing“ lėktuvai, o po Rusijos karinės invazijos į Ukrainą šios kompanijos atsisakė tiekti atsargines dalis Rusijos įmonėms.

Vakarams pritaikius precedento neturinčias sankcijas Ukrainą užpuolusiai Rusijai, šios šalies gyventojai jau ima jausti neigiamas pasekmes. Kaip skelbia britų nacionalinis transliuotojas BBC, sparčiai auga pagrindinių maisto produktų ir vaistų kainos, gyventojai baiminasi dėl pavojaus prarasti darbo vietas, o turintys verslus patiria sunkumų.

Pirmąją Rusijos invazijos į Ukrainą savaitę kainos išaugo 2,2, proc., labiausiai brango maisto produktų kainos. Kai kurios parduotuvės jau riboja pagrindinių maisto produktų pardavimą, gavus žinių, jog gyventojai kaupia atsargas.

„Scanpix“/AP nuotr./Eilė prie bankomato Rusijoje

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, krito rublio kursas, todėl daugelis mažmenininkų padidino kainas. 

Plačiau skaitykite ČIA.

Antradienį WTI naftos kainos smuko daugiau nei 5 proc., nukrisdamos žemiau 100 JAV dolerių už barelį ribos, kai nerimas, susijęs su galimu Kinijos ekonomikos augimo sulėtėjimu, paskatino investuotojus permąstyti savo lūkesčius dėl paklausos.

Balandžio mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina sumenko 5,7 proc. iki 97,13 JAV dolerio už barelį, tuo metu gegužės mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina  sumažėjo 6 proc. iki 100,54 JAV dolerio už barelį.

Staigus kainų smukimas fiksuotas praėjus vos kiek daugiau nei savaitei, kai abiejų rūšių nafta pabrango daugiausia per beveik 14 metų investuotojams sunerimus dėl tiekimo, kuriam įtakos, neabejojama, turės Maskvos įsiveržimas į Ukrainą bei JAV ir Didžiajai Britanijai draudimas importuoti „juodąjį auksą“ iš Rusijos, trečios pagal dydį žaliavų gamintojos pasaulyje.

Tuo metu Kinija sekmadienį paskelbė uždaranti technologijų centrą Šendženą – 17 mln. gyventojų turintį ir vieną didžiausių šalies miestų – dėl koronaviruso omikron varianto bangos.

Kadangi Kinija yra didžiausia pasaulyje žalios naftos importuotoja, naujienos apie karantiną sumažino lūkesčius dėl paklausos, be to, rinkai įtaką padarė optimizmo dėl pažangos Rusijos ir Ukrainos taikos derybose kibirkštėlės.

Europos Sąjungai pritaikius sankcijas Rusijos oligarchams, Lietuvoje jau įšaldyta su jais susijusio turto už 3,2 mln. eurų ir 1,3 mln. JAV dolerių, 15min informavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas. Tarp šių oligarchų – žinomi ir Kremliui artimi vardai.

Pasak M.Majausko, nuo vasario 24 dienos dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą sankcijos Lietuvos teritorijoje buvo pritaikytos 11 juridinių ir 5 fiziniams asmenims.

„Šiems asmenims priklausančių įšaldytų lėšų bendra suma jau siekia 3,224 mln. eurų, 1,368 mln. JAV dolerių ir 645 tūkst. Rusijos rublių“, – 15min vardijo M.Majauskas.

„Scanpix“ nuotr./Sergejus Čemezovas

Pasak jo, šios sankcijos apima ir asmenis, susijusius su karinės pramonės konglomerato „Rostec“ vadovu Aleksejumi Čemezovu, turtingiausiu Rusijos žmogumi vadinamu plieno ir kalnakasybos kompanijos „Severstal“ vadovu, „Lenta“ akcininku, kelionių organizatoriaus TUI dalininku Aleksejumi Mordašovu ir stambių trašų bei akmens anglies kompanijų vadovu Andrejumi Melničenko.

Taivano elektronikos milžinė „Asus“ – viena iš penkių didžiausių kompiuterių gamintojų pasaulyje – pranešė stabdanti savo produkcijos tiekimą Rusijai.

„Padėtis Ukrainoje, problemos logistikoje ir bankininkystėje, taip pat kiti veiksniai nulėmė siuntų į Rusijos rinką sustabdymą“, – pranešė „Asus“ per „Twitter“ socialinį tinką.

„Topo Centro“ nuotr./„ASUS VivoBook X512DA“

„Tikimės, kad netrukus bus atkurta taika ir humanitarinė pagalba laiku pasieks visus jos laukiančius žmones“, – pridūrė „Asus“.

Nuo komunistinės Kinijos atsiskyrusio Taivano bendrovė taip pat pranešė paaukosianti apie 1 mln. JAV dolerių Taivano nevyriausybinei organizacijai „Disaster Relief Foundation“, kuri renka lėšas Ukrainai.

85 metrų ilgio jachta „Valery“ priklauso buvusiam KGB karininkui, laikomam artimu V.Putinui, Sergejui Čemezovui, kuris vadovauja valstybinei korporacijai „Rostec“, rašo UNIAN.

Ispanijos valdžios institucijos areštavo rusų oligarcho 140 mln. dolerių vertės jachtą, kuri yra Barselonos uoste.

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Sergejus Čemezovas

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas teigia, kad planuojama sulaikyti ir daugiau laivų, tačiau detalių nepateikė.

Stebėsenos svetainės „Marine Traffic“ duomenimis, Barselonoje taip pat švartuojasi jachtos, susijusios su dar dviem rusų oligarchais, kuriems sankcijos kol kas nebuvo pritaikytos.

Japonijos finansų ministerija įšaldė dar daugiau Rusijos asmenų turto dėl šios šalies invazijos į Ukrainą, rašoma BBC.

Ji pritaikė sankcijas 11 Valstybės Dūmos (Rusijos parlamento rūmų) narių, penkiems bankininko Jurijaus Kovalčiuko ir milijardieriaus Viktoro Vekselbergo giminaičiams.

Tokiu būdu rusų, kuriems taikomos Japonijos sankcijos, skaičius išaugo iki 61, pranešė ministerija.