Sankcijos Rusijai: „McDonald's“, „Coca-Cola“ atsitraukia, rublis – istorinėse žemumose

Centrinis Rusijos bankas nustatė naują lėšų išėmimo iš indėlių užsienio valiuta tvarką, skelbia CNN.

Numatoma, kad kovo 9 d. iki rugsėjo 9 d. grynųjų pinigų išėmimo suma negali viršyti 10 tūkst. JAV dolerių. Šią žinią patvirtino Rusijos valstybinė žiniasklaida „Ria Novosti“.

Pranešime sakoma, kad „visas kliento lėšas iš užsienio valiutos sąskaitų ar indėlių klientas gali atsiimti iki 10 tūkst. JAV dolerių grynaisiais pinigais, o likusias lėšas – rubliais pagal išdavimo dienos rinkos kursą.“

Nurodytu laikotarpiu valiuta bus išduodama JAV doleriais, neatsižvelgiant į sąskaitos valiutą.

Kitų valiutų konvertavimas į JAV dolerius bus atliekamas pagal rinkos kursą išdavimo dieną.

Šiuo metu vienas Rusijos rublis atitinka 0,0078 JAV dolerio.

Greitojo maisto milžinė „McDonald's“ antradienį pranešė, kad laikinai uždaro savo 850 restoranų Rusijoje.

Po šios žinios pasirodymo socialiniuose tinkluose pasirodė nuotraukos, kaip Rusijos gyventojai stoja į eiles, kad dar spėtų užsisakyti maisto „McDonald's“ greito maisto restoranuose.

BBC rašo, kad dar keli prabangos prekės ženklai paskelbė apie pasitraukimą iš Rusijos rinkos.

Automobilių „Ferrari“ ir „Lamborghini“ gamintojai pareiškė, kad iki atskiro įspėjimo nustos gaminti transporto priemones Rusijos rinkai.

„Ferrari“, kaip teigia BBC, taip pat planuoja skirti 1 mln. eurų paramą Ukrainai.

Tuo metu „Lamborghini“ savo pranešime teigė, kad „tikisi greitos karo veiksmų pabaigos ir grįžimo prie diplomatijos. Bendrovė taip pat ketina paaukoti pinigų Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui.

Šveicariškų laikrodžių gamintojas „Rolex“ paskelbė, kad stabdo savo gaminių eksportą į Rusiją.

BBC akcentuoja, kad jau anksčiau pasitraukimą iš Rusijos paskelbė ne vienas prabangos prekės ženklas: „Chanel“, „Gucci“, „Louis Vuitton“.

„PepsiCo“ tapo dar viena kompanija, antradienį paskelbusia apie savo sprendimą trauktis iš Rusijos. Kaip skelbia „The Guardian“, kompanija pranešė, kad ji stabdo visus pardavimus, investicijas, reklamą Rusijoje. Ji taip pat stabdo veiklą ir Ukrainoje dėl to, akd karo sąlygomis ten negalima užtikrinti saugumo. Tačiau kompanija skelbia, kad teiks paramą nuo karo kenčiančiai Ukrainai. 

„PepsiCo“ pranešime skelbiama: „Kaip daugelis iš jūsų žino, Rusijoje dirbame jau daugiau nei 60 metų ir esame įsitvirtinę daugelyje rusų namų. Į šią rinką „Pepsi-Cola“ įžengė pačiame Šaltojo karo įkarštyje ir padėjo rasti bendrą kalbą tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Sovietų Sąjungos. Tačiau, atsižvelgdami į siaubingus įvykius Ukrainoje, pranešame apie „Pepsi-Cola“ ir mūsų pasaulinių gėrimų prekės ženklų, įskaitant „7Up“ ir „Mirinda“, prekybos Rusijoje sustabdymą. Taip pat sustabdysime kapitalo investicijas ir visą reklaminę veiklą Rusijoje.

Kaip maisto ir gėrimų bendrovė, dabar labiau nei bet kada privalome išlikti ištikimi žmogiškajam savo verslo aspektui. Tai reiškia, kad privalome Rusijoje ir toliau siūlyti kitus savo produktus, įskaitant kasdienio vartojimo produktus, tokius kaip pienas ir kiti pieno produktai, mišiniai kūdikiams ir kūdikių maistas. Tęsdami veiklą taip pat toliau remsime savo 20 000 bendradarbių Rusijoje ir 40 000 Rusijos žemės ūkio darbuotojų, priklausančių mūsų tiekimo grandinei, pragyvenimo šaltinius, nes jų laukia dideli iššūkiai ir nežinomybė“.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo uždraudžiamas tam tikrų prekių ir žaliavų eksportas, rašo BBC.

Dekretu numatoma „užtikrinti Rusijos Federacijos saugumą ir nenutrūkstamą pramonės funkcionavimą.“

Rusijos ministrų kabinetas per artimiausias 48 valandas turi priimti sprendimą dėl prekių ir šalių, kurioms bus taikomas šis draudimas, kuris galios iki 2022 metų pabaigos.

BBC rašo, kad V.Putino pasirašytas dekretas paskelbtas praėjus vos kelioms valandoms po to, kai JAV paskelbė uždraudžianti rusiškos naftos ir dujų importą, o Jungtinė Karalystė pareiškė palaipsniui atsisakysianti priklausomybės nuo rusiškos naftos.

BBC akcentuoja, kad tokie priimti sprendimai, tikėtina, turės įtakos žaliavų rinkai.

„Coca-Cola“ antradienį paskelbė, kad laikinai stabdo savo veiklą Rusijoje. Taip ji papildė antradienį tokį pat sprendimą priėmusių kompanijų „Starbucks“ ir „McDonald's“ gretas. 

„Coca-Cola“ buvo kritikuojama dėl to, kad neišsako savo pozicijos dėl karo Ukrainoje ir to, kad atidėlioja sprendimą dėl verslo Rusijoje. 

„Mūsų širdys yra su žmonėmis, kurie kenčia nuo šių tragiškų įvykių Ukrainoje“, – skelbiama kompanijos pranešime. Jame taip pat skelbiama, kad kompanija stebės, kaip situacija vystysis toliau. 

Greitojo maisto milžinė „McDonald's“ antradienį pranešė, kad laikinai uždaro savo 850 restoranų Rusijoje, prisijungdama prie virtinės užsienio bendrovių, besitraukiančių iš šios šalies po Maskvos invazijos į Ukrainą.

„McDonald's“ nusprendė laikinai uždaryti visus savo restoranus Rusijoje ir sustabdyti visą veiklą šioje rinkoje“, – sakoma bendrovės pareiškime.

Bendrovė teigė, kad ir toliau mokės atlyginimus savo 62 000 darbuotojų Rusijoje, „kurie įdėjo savo širdį ir sielą į mūsų „McDonald's“ prekės ženklą“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./McDonald's

Tačiau atvirame laiške darbuotojams „McDonald's“ generalinis direktorius Chrisas Kempczinskis sakė, kad šiuo metu uždaryti tuos restoranus yra teisingas sprendimas.

„Mūsų vertybės reiškia, kad negalime ignoruoti bereikalingų žmonių kančių Ukrainoje“, – sakė Ch.Kempczinskis.

Pasak jo, neįmanoma pasakyti, kada būtų galima atidaryti restoranus.

„McDonald's“ taip pat laikinai uždarė 100 restoranų Ukrainoje ir toliau moka atlyginimus jų darbuotojams.

„McDonald's“ gali patirti didelį finansinį smūgį dėl minimo sprendimo. Čikagoje įsikūrusi bendrovė neseniai pateikė ataskaitą, kurioje nurodė, kad jos restoranai Rusijoje ir Ukrainoje suneša 9 proc. jos metinių pajamų – apie 2 mlrd. dolerių (1,8 mlrd. eurų).

„McDonald's“ priklauso 84 proc. Rusijoje esančių restoranų.

Pastaruoju metu augo spaudimas „McDonald's“ ir kitoms Rusijoje veiklą tebevykdančioms bendrovėms, pavyzdžiui, „Coca-Cola“ ir „PepsiCo“, iš ten pasitraukti. Protestuodamos prieš Maskvos invaziją į Ukrainą, daugelis bendrovių nutraukė veiklą Rusijoje.

Prekybos milžinė „Unilever“ tampa dar vienu stambiu verslu, paliekančiu Rusijos rinką.

Kaip rašo CNN, bendrovė nutraukia produktų importą ir Rusiją bei nutraukia visas investicijas šioje šalyje.

„Unilever“ priklauso tokie garsūs prekės ženklai kaip „Ben & Jerry's“ ir „Dove“.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį paskelbė draudimą naftos importui iš Rusijos.

Jo administracija ėmėsi kol kas griežčiausių veiksmų, kad nubaustų Maskvą už įsiveržimą į Ukrainą.

„Uždraudžiame bet kokį rusiškos naftos, dujų ir energijos importą. Tai reiškia, kad rusiška nafta nebebus priimama JAV uostuose, o Amerikos žmonės suduos dar vieną stiprų smūgį (prezidentui Vladimirui) Putinui“, – kalbėdamas iš Baltųjų rūmų sakė J. Bidenas ir pridūrė, kad sprendimas priimtas „glaudžiai konsultuojantis“ su sąjungininkais.

JAV įstatymų leidėjai vis labiau spaudė administraciją žengti šį žingsnį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau prašė JAV ir Vakarų pareigūnų nebeimportuoti naftos iš Rusijos ir taip užpildyti žiojinčią jau įvestų griežtų sankcijų Rusijai spragą.

Nors Rusijos finansų sektoriui dėl invazijos į Ukrainą įvesti griežti suvaržymai, energijos eksportas užtikrina pastovų pinigų srautą į Rusiją.

Jungtinė Karalystė anksčiau antradienį pareiškė, kad iki šių metų pabaigos laipsniškai nutrauks rusiškos naftos importą.

Jungtinė Karalystė antradienį pareiškė, kad iki šių metų pabaigos laipsniškai nutrauks rusiškos naftos importą.

Tai yra dar viena sankcija reaguojant į Maskvos invaziją Ukrainoje.

„Šis perėjimas suteiks rinkai, verslams ir tiekimo grandinėms daugiau nei pakankamai laiko pakeisti importą iš Rusijos, kuris sudaro 8,0 proc. Jungtinės Karalystės paklausos“, – tviteryje parašė JK verslo sekretorius Kwasi Kwartengas (Kvazis Kvartengas)

Viena didžiausių Lietuvoje statybos bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST) stabo trijų Rusijoje turimų įmonių veiklą. 

Stabdoma antrinei įmonei „PST investicijos“ priklausančios „Baltevromarket" veikla, nors ji nuosavybės teise valdomo turto nuo 2021 metų vidurio nebeturi, antradienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė PST.

Taip pat stabdoma įmonės „Territorija“ veikla. PST teigimu, ši įmonė aktyvios veiklos nevykdo jau trejus metus. Be to, Karaliaučiaus srityje veikusiai „Baltlitstroj“ nuo 2017 metų yra paskelbtas bankrotas, šiuo metu vykdomos su tuo susijusios procedūros.

PST pranešime skelbia, kad ji kelerius metus siekė pasitraukti iš Rusijos rinkos, vertindama su tuo susijusias rizikas.

PST 2020 metais patyrė 12,4 mln. eurų nuostolių (2019 metais uždirbo 0,59 mln. eurų grynojo pelno), pajamos mažėjo 45 proc. iki 59,7 mln. eurų (108,5 mln. eurų), skelbiama konsoliduotoje audituotoje ataskaitoje.

49,78 proc. PST akcijų priklauso „Panevėžio keliams“, 7,89 proc. – Estijos „Swedbank“ klientams.

PST akcijos kotiruojamos biržos Oficialiajame prekybos sąraše.

Europos Sąjunga (ES) norėtų smarkiai sumažinti Rusijos dujų importą jau šiais metais, pažymėjo vienas aukšto rango pareigūnas, didėjant politiniam spaudimui nutraukti svarbų Rusijos pajamų šaltinį, pastarajai pradėjus invaziją į Ukrainą.

Europos Komisija (EK) gali apie šį tikslą paskelbti kiek vėliau antradienį, bloko valstybėms narėms nesiryžtant patvirtinti staigaus Rusijos energijos importo draudimo dėl nerimo, kad ekonominės pasekmės blokui bus per didelės.

Vietoj to EK gali imtis žingsnių sumažinti didžiulę bloko priklausomybės nuo rusiškų dujų ieškodama naujų dujų tiekėjų, kaupdama atsargas kitai žiemai ir paspartindama pastangas efektyviau naudoti energiją.

„Manau, kad galime parengti planą, <...> kuris iš esmės sumažins mūsų priklausomybę nuo rusiškų dujų jau šiais metais,“ – pirmadienį Europos Parlamente kalbėjo EK vicepirmininkas Fransas Timmermansas.

123RF.com nuotr./Dujos

Remiantis nutekinta informacija, Europos Komisija ketina įsipareigoti iki šių metų pabaigos dviem trečdaliais sumažinti priklausomybę nuo dujų, o iki 2030 metų paversti ES visiškai nepriklausomą nuo rusiškų dujų, naftos ir anglių.

Visgi F.Timmermansas paragino būti atsargiems. Rusija patenkina 40 proc. ES dujų poreikio, o Italija, Vokietija ir kelios Vidurio Europos šalys yra ypač priklausomos. 

Ketvirtadalis blokui reikalingo naftos kiekio taip pat gaunama iš Rusijos.

Dėl tokios priklausomybės ES šalys nesutinka su Kyjivo ir Vašingtono raginimais taikyti griežtas sankcijas Rusijos energetikos sektoriui, Vakarų sąjungininkėms ieškant papildomų būdų toliau bausti Rusiją už jos veiksmus Ukrainoje.

„Tikrovė yra tokia, kad nemažai valstybių narių pakliūtų į bėdą, jei būtų staigiai nutrauktas energijos tiekimas iš Rusijos,“ – kalbėjo F.Timmermansas, vadovaujantis ES energetikos ir klimato kaitos politikos formavimui.

„Taigi turime įsitikinti, kad <...> nepadarysime sau daugiau žalos nei Putinui, – pridūrė jis.

Pasiūlymo projekte, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, numatoma, kad iki rugsėjo 30 dienos turi būti užpildyta 90 proc. dujų saugyklų pajėgumų, palyginti su dabar galiojančiu 30 proc. lygiu.

Briuselio rekomendacijos bus paskelbtos prieš pat ES lyderių susitikimą, kuriame ketinama aptarti būdus, kaip nutraukti Europos energetinius ryšius su Rusija ilgam laikui.

27 lyderiai ketina susitarti „palaipsniui panaikinti bloko priklausomybę nuo Rusijos dujų, naftos ir anglių importo“, teigiama pareiškimo projekte, kurį perskaitė naujienų agentūra AFP ir kuriuo ketinama užbaigti susitikimą. 

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį turi paskelbti draudimą naftos importui iš Rusijos ir tai būtų dar viena sankcija reaguojant į Maskvos invaziją Ukrainoje, pranešė amerikiečių žiniasklaida.

J.Bidenas 15 val. 45 min. Grinvičo (17 val. 45 min. Lietuvos) laiku turi paskelbti tolesnius veiksmus dėl Rusijos „neišprovokuoto ir nepateisinamo karo Ukrainoje“, sakė Baltieji rūmai.

JAV įstatymų leidėjai vis labiau spaudė administraciją žengti šį žingsnį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau prašė JAV ir Vakarų pareigūnų nebeimportuoti naftos iš Rusijos ir taip užpildyti žiojinčią jau įvestų griežtų sankcijų Rusijai spragą.

Nors Rusijos finansų sektoriui dėl invazijos į Ukrainą įvesti griežti suvaržymai, energijos eksportas užtikrina pastovų pinigų srautą į Rusiją.

JAV veiks vienos, bet tardamosi su sąjungininkėmis Europoje, labiau priklausomomis nuo energijos tiekimo iš Rusijos. Trečdalį Europos suvartojamo iškastinio kuro sudaro gamtinės dujos iš Rusijos. JAV neimportuoja rusiškų gamtinių dujų.

Konfliktui prieš dvi savaites prasidėjus, J.Bidenas savo nenorą skelbti sankcijas energijos sektoriui aiškino tuo, kad jis bando „riboti skausmą, Amerikos žmonių jaučiamą degalinėse“.

Pirmoji naujienas apie jo sprendimą antradienį pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“.

Izraelis antradienį turėtų pratęsti finansines garantijas savo oro linijų bendrovėms, vykdančioms skrydžius į Rusiją.

Šaltinis iš Izraelio finansų ministerijos, norėjęs išlaikyti anonimiškumą, naujienų agentūrai AFP teigė, kad ketinama pratęsti praėjusią savaitę suteiktas garantijas į Rusiją skrydžius vykdančioms Izraelio vežėjoms, kurios dėl dabartinės padėties negali pasinaudoti įprastu draudimu.

2 mlrd. JAV dolerių garantijų paketas turėjo baigti galioti kovo 9 dieną.

Europos Sąjunga, Kanada ir JAV, vykdydamos sankcijas, sustabdė skrydžius į Rusiją ir uždarė savo oro erdvę Rusijos lėktuvams.

Visgi vis dar veikia oro susisiekimas iš kitų šalių į Rusiją ir iš jos, įskaitant Turkiją, Katarą ir Jungtinius Arabų Emyratus (JAE).

Izraelio ministras pirmininkas Naftali Bennettas neprisijungė prie sankcijų.

„Sipa Press“/„Scanpix“ nuotr./Naftali Bennettas

N.Bennettas šeštadienį šeštadienį Kremliuje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarti karo Ukrainoje, siekdamas tarpininkauti tarp V.Putino ir Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio.

Izraelio sprendimas vykdyti skrydžius į Rusiją sukėlė ir nedidelį diplomatinį nesusipratimą.

Antradienį Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba atsiprašė dėl to, kad kiek anksčiau tviteryje paskelbė, jog Izraelio nacionalinė vežėja „El Al“ vis dar priima mokėjimus, vykdomus per Rusijos mokėjimų sistemą „Mir“. 

„Nors pasaulis taiko sankcijas Rusijai už barbariškus žiaurumus Ukrainoje, kai kurie nori užsidirbti pinigų, permirkusių ukrainiečių krauju. Pavyzdžiui, @EL_AL_ISRAEL priima mokėjimus, vykdomus per Rusijos bankų sistemą „Mir“, skirtą sankcijoms išvengti,“ – parašė D.Kuleba diena anksčiau, paskelbdama bendrovės „El Al Israel Airlines“ atsiskaitymo ekraninę nuotrauką be datos.

Visgi bendrovės atstovas naujienų agentūrą AFP informavo, kad vežėja nustojo priimti per sistemą „Mir“ atliekamus mokėjimus praėjus keturioms dienoms po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

„El Al Israel Airlines“ nuo 2022 metų vasario 28 dienos užblokavo „Mir“ kredito kortelių naudojimą,“ – sakoma bendrovės pranešime, kuriame priduriama, kad ji pristatė humanitarines prekes, skirtas Ukrainai, ir evakavo nuo karo bėgančius asmenis.

D.Kuleba pripažino, kad „Mir“ naudojimas buvo užblokuotas. 

„Esu dėkingas „El Al Israel Airlines“ už svarbias humanitarines operacijas ir atsiprašau,“ – parašė jis.

Vokietijos sportinės aprangos koncernas „Adidas“ laikinai uždaro savo parduotuves ir internetinę parduotuvę Rusijoje, prisijungdama prie vis gausesnio įmonių, stabdančių veiklą šioje šalyje po Maskvos invazijos į Ukrainą, sąrašo.

Pirmadienio vakarą išplatintame pranešime „Adidas“ nurodė, kad „stabdo savo parduotuvių ir elektroninės prekybos svetainės veiklą Rusijoje iki kito pranešimo“, tačiau toliau mokės atlyginimus savo darbuotojams.

Bendrovė prieš savaitę sustabdė savo bendradarbiavimą su Rusijos futbolo federacija, trukusį nuo 2008-ųjų.

„Adidas“ turi apie 500 prekyviečių Rusijoje ir kitose buvusiose sovietinėse respublikose iš bendro 2 168 skaičiaus visame pasaulyje, o regione dirba apie 7 tūkst. žmonių, antradienį naujienų agentūrai AFP teigė bendrovės atstovas.

2020 metų pabaigoje gamintojos pardavimai rinkoje sudarė 2,9 proc. visų „Adidas“ pajamų.

Bavarijos Hercogenauracho mieste įsikūrusi sporto prekių gamintoja turi ilgą istoriją Rusijoje, kur ji remia komandas nuo septintojo dešimtmečio, o savo vietos padalinį įkūrė 1992-aisiais.

Tokios varžovės kaip „Nike“ ir „Puma“ taip pat uždarė savo parduotuves Rusijoje.

„Adidas“ savo metų pabaigos rezultatus paskelbs trečiadienį.

Energetikos milžinė „Shell“ antradienį pranešė, kad nebepirks karinę agresiją prieš Ukrainą tęsiančios Rusijos naftos ir gamtinių dujų, nutrauks degalinių, aviacinių degalų tiekimo bei kitą verslą, pasitrauks iš projektų šioje šalyje.

„Pirmuoju neatidėliotinu žingsniu stabdome bet kokį rusiškos naftos įsigijimą neatidėliotinų sandorių rinkoje, uždarome degalines, stabdome aviacinio kuro bei tepalų gamybą Rusijoje“, – teigiama „Shell“ pranešime. 

Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų bendra kompanija taip pat nurodė, kad „palaipsniui“ atsisakys visų Rusijos angliavandenilių, įskaitant žaliavinės naftos, naftos produktų, gamtinių dujų ir suskystintų gamtinių dujų.

Sprendimas priimtas praėjus kelioms dienoms po to, kai Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sukritikavo „Shell“ už tai, kad ji ir toliau perka rusišką naftą, ir užsipuolė šią kompaniją už tai, kad ji toliau bendradarbiauja su prezidento Vladimiro Putino vyriausybe.

„Scanpix“ nuotr./Shell

„Mes puikiai suprantame, kad mūsų sprendimas praėjusią savaitę įsigyti rusiškos naftos krovinį, kuris bus perdirbtas į tokius produktus kaip benzinas ir dyzelinas, nors ir buvo priimtas pirmiausia atsižvelgiant į tiekimo saugumą, nebuvo teisingas, ir dėl to apgailestaujame“, – sakė „Shell“ vadovas Benas van Beurdenas.

„Kaip jau skelbėme, pelną, gautą iš šio riboto rusiškos naftos kiekio, kurį perdirbsime ir realizuosime, skirsime specialiam fondui“, – pridūrė jis.

„Shell“ pareiškė, kad yra „sukrėsta žmonių žūčių Ukrainoje“ ir pasitrauks iš bendrų įmonių su Kremliaus kontroliuojamu „Gazprom“.

Rusijai dėl karo Ukrainoje Vakarų šalių pritaikytų sankcijų apimtys prilygina ją Šiaurės Korėjai, sako Lietuvos banko valdybos narys Simona Krėpšta. Jis neatskleidžia, kiek sankcionuojamų asmenų bei jų turto yra Lietuvoje, tačiau tikino, kad jo nėra daug. 

„Sankcijų apimtis, pritaikyta Rusijai už įvykdytą agresiją, yra beprecedentė, pagal tam tikrus indeksus Rusija šiuo metu finansiškai ir ekonomiškai yra labiau sankcionuota nei tokios valstybės, kaip Venesuela ar Šiaurės Korėja“, – antradienį žurnalistams sakė S.Krėpšta.

Jis nekomentavo, kiek sankcionuotų asmenų yra Lietuvoje ir kokį turtą jie valdo, pabrėžęs, kad Lietuvos finansų institucijų ryšiai su Rusija yra „nykstamai maži“.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Simonas Krėpšta

„Tokios situacijos, kaip Jungtinėje Karalystėje ar kitur, kur būtų daug sankcionuotų asmenų turto, Lietuvoje tikrai neturime. Lietuvos finansų institucijų ryšiai su Rusija yra nykstamai maži, todėl neturime pernelyg didelių rizikų“, – teigė Lietuvos banko valdybos narys.

Anot S. Krėpštos, nors konkrečių signalų negauta, potencialus kanalas sankcijomis apeiti yra kriptovaliutos, todėl svarstoma, kad reikėtų griežtinti šią veiklą reglamentuojančius įstatymus.

„Kriptokeityklų ir kriptopiniginių reguliavimas Lietuvoje galėtų būti sustiprintas. Tai būtų gera priemonė tiek apskritai reguliuojant šį sektorių, bet ir labai aktuali šiandieniniame kontekste, kur galėtų sumažinti įvairias rizikas“, – sakė jis.

„Kriptokanalas potencialiai gali būti kaip instrumentas naudojamas tų priešiškų valstybių siekiant apeiti sankcijas, todėl raginame akyliau stebėti šią situaciją priežiūros instituciją FNTT“, – pridūrė S.Krėpšta.  

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas BNS antradienį teigė, jog Seimas ketina griežtinti kriptovaliutų rinkos reguliavimą, o tai numatantys įstatymų pakeitimai Seimui bus pateikti dar pavasario sesijoje. 

Pasak jo, sankcijos Lietuvoje pritaikytos penkioms Rusijos ir Baltarusijos įmonėms ir vienam fiziniam asmeniui, o jiems priklausančių įšaldytų lėšų bendra suma siekia 650 tūkst. eurų, 3 tūkst. JAV dolerių ir 520 tūkst. Rusijos rublių.

Japonija antradienį pranešė įšaldžiusi dar 32 Rusijos ir Baltarusijos fizinių asmenų turtą, Vakarams įvedus Maskvai virtinę sankcijų už invaziją į Ukrainą.  

Į juodąjį sąrašą asmenų, kuriems Japonija taiko sankcijas, buvo įtraukti dar 20 Rusijos piliečių, tarp jų Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas, Kremliaus administracijos vadovo pavaduotojas ir prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai, Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas.   

Juodajame sąraše taip pat yra su V.Putinu ir jo administracija glaudžiai susijusių įmonių, tokių kaip „Volga Group“, „Transneft“, „USM Holdings“ ir privačios karinės kompanijos „Wagner group“, vadovai, nurodoma bendrame Užsienio reikalų, Finansų ir Prekybos ministerijų pranešime.    

Sankcijos taip pat paskelbtos 12-ai Baltarusijos pareigūnų ir įmonių vadovų, įskaitant Baltarusijos olimpinio komiteto prezidentą, autoritarinio šalies lyderio Aliaksandro Lukašenos sūnų Viktarą.    

Be to, baudžiamųjų priemonių imtasi prieš 12 organizacijų Rusijoje ir Baltarusijoje. 

Pareigūnai sakė, kad Japonija taip pat uždraudžia eksportuoti į Rusiją naftos perdirbimo įrangą. Taip pat uždrausta eksportuoti į Baltarusiją įvairios paskirties prekes, kurios galėtų būti panaudotos jos kariniams pajėgumams sustiprinti.  

Kanados bendrovei „Alimentation Couche-Tard“ priklausantis tarptautinis degalinių tinklas „Circle K“ nutraukė veiklą Rusijoje – uždarė visas šioje šalyje turimas degalines ir atleido visus šioje šalyje samdytus darbuotojus.

„Mes smerkiame Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir didžiulį jos poveikį žmonėms – tiek ukrainiečiams, tiek ir rusams.
Todėl priėmėme sprendimą nutraukti veiklą Rusijoje“, – pranešime spaudai, kuris buvo išplatintas kovo 7-ąją, cituojamas „Alimentation Couche-Tard“ prezidentas ir vykdomasis direktorius Brianas Hannaschas.

Rusijoje veikė 38 „Circle K“ prekės ženklo degalinės-parduotuvės – Sankt Peterburge, Murmanske ir Pskove.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Circle K“ degalinė

Iš viso šio tarptautinio degalinių tinklo padaliniuose Rusijoje dirbo 320 žmonių, darbo sutartys su jais nutraukiamos, išmokant išeitinės kompensacijas, teigiama pranešime.

„Alimentation Couche-Tard“ taip pat skelbia nuo krizės Ukrainoje pradžios Raudonajam Kryžiui paaukojusi daugiau kaip 1,5 mln. JAV dolerių.

Konkurencijos taryba paragino penkis didžiuosius prekybos tinklus atsižvelgti į pasikeitusias rinkos sąlygas ir netaikyti baudų maisto ir gėrimų tiekėjams dėl sustabdytų ar vėluojančio užsakymų.

Praėjusią savaitę taryba kreipėsi į tiekėjus siekdama išsiaiškinti, ar Rusijai ir Baltarusijai įvestos sankcijos dėl karo Ukrainoje turi įtakos produkcijos tiekimui. Dalis jų teigė nutraukę prekybos ryšius su Rusija bei Baltarusija ir nebeperka jų produkcijos ar žaliavų, dėl to negali laiku įvykdyti užsakymų Lietuvos prekybos tinklams.

Taryba išsiuntė raštą tinklus „Iki“, „Lidl“, „Maxima“, „Norfa“ ir „Rimi“ valdančioms įmonėms ir atkreipė jų dėmesį, kad tai neturėtų tapti pagrindu nesąžiningai naudotis savo galia tiekėjų atžvilgiu.

„Šalys turėtų dėti abipuses geranoriškas pastangas, kad būtų išvengta maisto prekių ir gėrimų tiekėjams taikomų finansinių sankcijų už sutarties sąlygų, susijusių su rusiškos ir baltarusiškos kilmės prekių ir gėrimų tiekimu, pažeidimus, pavyzdžiui, už nepristatomas prekes ir gėrimus ar už pavėluotus pristatymus dėl poreikio keisti žaliavų tiekėjus į kitus, nesusijusius su minėtomis valstybėmis“, – rašoma dokumente.

„Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė BNS sakė, kad į visas tiekėjų problemas, kilusias dėl Ukrainos karo, žiūrima geranoriškai.

„Rimi“ atstovė Gabrielė Šerėnienė taip pat sakė, kad esant tiekimo sutrikimams atsižvelgiama į tiekėjų paaiškinimus.

„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė sakė, kad dar pernai liepą įmonė atsisakė baudų tiekėjams už vėlavimą pristatyti prekes – sutartyse nebeliko tai nurodančių teisinių nuostatų, o situacijos sprendžiamos su tiekėjais ieškant bendrų sprendimų.

Konkurencijos taryba Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pasiūlė papildyti Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą ir numatyti, kad prekybos įmonėms būtų draudžiama iš tiekėjų reikalauti pristatyti prekes, jeigu tiek dėl jų kiekio, tiek dėl pristatymo termino nebuvo susitarta raštu, elektroniniu paštu ar kitomis elektroninėmis priemonėmis.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomai naftos perdirbimo gamyklai „Orlen Lietuva“, kuri pastatyta sovietų laikais ir buvo pritaikyta perdirbti tik rusišką naftą, nebūtų sunku atsisakyti šios žaliavos, teigia vienas įmonės vadovų.  

Pasak bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojo gamybinės veiklos valdymui Audriaus Daugnoros, bendrovė nuo 2014 metų diversifikuoja žaliavą ir perdirba ne tik rusišką naftą. 

„Nuo 2014-ųjų metų „Orlen Lietuva“ vykdo žaliavos diversifikaciją perdirbant ne tik rusišką naftą. Per tą laiką buvo išbandytos įvairios naftos rūšys, atlikti įvairūs bandomieji testai, perdirbant vienokį ar kitokį didesnį ar mažesnį (...) naftos kiekį. (...) Dar kartą galiu pasakyti, kad atsisakyti rusiškos naftos nebūtų sunku“, – LRT radijui antradienį sakė A. Daugnora. 

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Orlen“ degalinė

Pasak jo, pastaraisiais metais gamykloje įprastai būdavo perdirbama apie du trečdaliai rusiškos naftos, tačiau dabar „tie skaičiai verčiasi į priešingą pusę“. 

Naftą gamyklai Lietuvoje centralizuotai perka Lenkijos naftos koncertas „Orlen“, pastaruoju metu ji perdirba daugiau arabiškos, Šiaurės jūros ar Amerikos naftos. 

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad greiti Europos Sąjungos sprendimai dėl Rusijos naftos ir dujų embargo stabilizuotų jų kainas, nes atsirastų aiškumas. 

Jos teigimu, globali naftos rinka yra kur kas labiau išvystyta ir alternatyvų yra daug daugiau nei dujų rinkoje, kur alternatyviam tiekimui reikia papildomos infrastruktūros.

„Naftos atveju ta infrastruktūra yra, tik klausimas, ar yra tiekėjų, kurie gali užpildyti tuos kelis 7-8 proc. nuo pasaulinės pasiūlos, kuriuos dabar į rinką tiekia Rusija. Toje temoje darbas vyksta, iš kur galėtų atsirasti papildomos pasiūlos, kad įtaka kainoms būtų kuo mažesnė, nors akivaizdu, dabar įtaką kainoms daro labiausiai nežinomybė dėl to, kokie sprendimai bus“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė premjerė.

„Todėl būtų gerai, kad jie būtų priimti greitai, nes atsiras aiškumas, tada persikalibruos pusiausvyra ir nusistovės kainos. Dabar jos negali nusistovėti, nes rinkoje tiesiog yra daug spekuliacijų“, – pridūrė ji.

„Politinė kryptis labai aiški ir priklausomybė nuo Rusijos kaip energetikos išteklių eksportuotojos Vakarų pasaulyje turi būti kaip įmanoma greičiau mažinama, bet tas įmanomumas truputį skiriasi skirtingose rinkose“, – kalbėjo ji.

I.Šimonytė sakė, kad dujų atveju ne visos šalys yra pasiruošusios taip, kaip Lietuva, – priimti dujas iš pasaulio rinkų per suskystintų gamtinių dujų terminalus. 

„Naftos galima atsisakyti, jeigu taip bus sutarta. Kai kurios šalys, kaip Kanada, vienašališkai atsisakė naftos ir didesnių problemų dėl to nemato. Jei ES sutars dėl to, mes tikrai neprieštarausime“, – sakė Vyriausybės vadovė.

„Galiausiai, pagal pajamas, kurias gauna Putinas karui finansuoti, nafta yra gerokai riebesnis jo pajamų šaltinis negu dujos“, – kalbėjo ji.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė prašys Seimo jau pavasario sesijos pradžioje svarstyti pakeitimus, kurie leistų taikyti mokesčių lengvatas Ukrainos paramai. 

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Ingrida Šimonytė

„Rytoj keletą sprendimų Vyriausybė turėtų priimti, kuriuos prašys svarstyti Seimo sesijos pradžioje, tai ir biudžeto pakeitimai dėl krašto apsaugos finansavimo, ir Labdaros, paramos įstatymo pakeitimai, kurie leistų taikyti bendras galiojančias mokesčių lengvatas paramai, kuri tiekiama Ukrainos kariuomenei ar kitoms Ukrainos institucijoms“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė Vyriausybės vadovė. 

Antra pagal dydį Japonijos automobilių gamintoja „Nissan Motor Co.“ pranešė nutraukusi savo produkcijos eksportą ir stabdanti Sankt Peterburge turimą automobilių gamyklą.

„Kalbant apie mūsų veiklą Rusijoje, „Nissan“ nutraukė transporto priemonių tiekimą Rusijai ir ruošiasi sustabdyti gamyklą Sankt Peterburge“, – teigiama Japonijos automobilių milžinės išplatintame pranešime.

Kita vertus, „Nissan“ konkrečios gamyklos uždarymo datos nenurodė, pareikšdama, kad gamyba joje bus sustabdyta „netrukus“. Pernai nuo jos konvejerių nuriedėjo 45 tūkst. automobilių, o didžiausią jų dalį sudarė Rusijos rinkai skirti visureigiai „X-Trail“.

Jokohamoje įsikūrusi gamintoja pabrėžė, kad darbuotojų saugumas yra jos svarbiausias prioritetas.

Be to, Japonijos kompanija paskelbė formuojanti 2,5 mln. eurų fondą humanitarinei krizei Ukrainoje padėti įveikti.

Didžiausia Japonijos automobilių gamintoja „Toyota“, kaip ir jos pagrindinė konkurentė Europos rinkoje „Volkswagen“, apie veiklos Rusijoje nutraukimą pranešė praėjusią savaitę. Tokius sprendimus priėmė ir dauguma kitų pagrindinių pasaulyje automobilių gamintojų.

Pasaulio banko vykdomoji taryba patvirtino skubios finansinės paramos Ukrainai paketą – iš viso 723 mln. JAV dolerių.

Pasak šios tarptautinės finansų organizacijos spaudos tarnybos pranešimo, 489 mln. dolerių skiriama Ukrainos valstybės iždui paremti, iš jų 350 mln. dolerių sudarys paskola lengvatinėmis sąlygomis, o 139 mln. dolerių – garantijos skolinimuisi.

Pasaulio bankas paaiškino, kad taip pat mobilizuojamas 134 mln. dolerių finansavimas dotacijų pavidalu ir 100 mln. dolerių dydžio vadinamasis lygiagretus finansavimas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Pasaulio bankas

„Ši pagalba greito finansavimo forma leis [Ukrainos] vyriausybei užtikrinti įsipareigojimų šalies piliečiams vykdymą – išmokėti atlyginimus ligoninių darbuotojams, pensijas pagyvenusiems žmonėms ir finansiškai paremti socialiai pažeidžiamiausias gyventojų grupes“, – teigiama pranešime.

Pasaulio bankas pažymi, jog rengia dar vieną – 3 mlrd. dolerių dydžio – Ukrainos finansavimo paketą, kurį ketina patvirtinti artimiausiais mėnesais, taip pat planuoja finansinę paramą pabėgėlius iš Ukrainos priimančioms valstybėms.

Tris Arizonos valstijos valstybinius universitetus prižiūrinti taryba pirmadienį nurodė jų vadovams kiek įmanoma greičiau parduoti visus turimus rusiškus aktyvus dėl Maskvos karo su Ukraina.  

Arizonos regentų taryba taip pat pažadėjo atsisakyti investicijų į rusiškus aktyvus tarybos pensijų programoje. 

Taryba „griežčiausiai smerkia Vladimiro Putino neteisėtą invaziją į suverenią Ukrainos valstybę ir akivaizdų taikymąsi į civilius gyventojus“, išplatintame pranešime nurodė pirmininkė Lyndel Manson.  

„Šios dienos sprendimu taryba atmeta Putino agresiją ir užtikrina, kad Arizonos valstybinių universitetų įmonė atsisakys visų rusiškų aktyvų“, – pridūrė ji. 

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną iš Ukrainos jau pasitraukė daugiau kaip 1,7 mln. žmonių, pirmadienį pranešė Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR).  

Arizonos valstijos universiteto (ASU), Arizonos universiteto (UoA) ir Šiaurės Arizonos universiteto (NAU) vadovai tarybai sakė nutraukę visas savo mokslo įstaigų programas su universitetais Rusijoje, o jų fondai parduoda visus turimus rusiškus aktyvus.   

Rusijoje investuota nedaug lėšų. ASU fondas į rusiškus aktyvus yra investavęs 2,3 mln. JAV dolerių (2,11 mln. eurų) – 0,05 proc. viso savo investicijų portfelio. NAU fondo apie 40 proc. investicijų tenka ne amerikietiškiems aktyvams, iš kurių tik 0,01 proc. yra investicijos į Rusijos įmonių akcijas. Tuo metu UoA fondas yra investavęs 25 mln. JAV dolerių į besiformuojančiose rinkose veikiančius fondus, iš kurių 6 proc. tenka Rusijai. 

Arizonos iždo vadovės pavaduotojas Markas Swensonas, kad valstijos investicijos atliekamos tik į JAV įmonių vertybinius popierius.

Iždo vadovė Kimberly Yee praėjusią savaitę paprašė visų valstijos prekeivių nebefinansuoti jokių su rusiška nafta susijusių sandorių.

Nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios sankcijos Lietuvoje jau pritaikytos 5 juridiniams ir 1 fiziniui asmeniui, 15min teigė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusijai tęsiant karą prieš Ukrainą, „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ sustabdė platforminių vagonų nuomą Rusijos ir Baltarusijos užsakovams.  

Nuo pirmadienio šie bendrovės vagonai negali būti gabenami tiek tiesiogiai į Rusiją ar Baltarusiją, tiek tranzitu į kitas Rytų šalis, išskyrus Latviją ir Estiją, pranešė LTG.

LTG Cargo nuotr. /LTG Cargo

Taip siekiama apriboti galimybes šiuos vagonus Rusijoje ir Baltarusijoje panaudoti karo tikslais. Neoficialių šaltinių teigimu,  vagonai ten galėtų būtų nacionalizuoti ir naudojami karinei technikai gabenti, teigia „LTG Cargo“. 

„Vertiname galimas užsakovų sąsajas su ES sankcionuojamais asmenimis. Nustačius tokius ryšius atsisakysime ir jau atsisakome vežti jų krovinius – praėjusios savaitės pabaigoje sustabdėme „Metalloinvest“ krovinių gabenimą“, – pranešime sakė „LTG Cargo“ vadovė Eglė Šimė.

„LTG Cargo“ kreipėsi į „Rusijos geležinkelius“ ir „Baltarusijos geležinkelius“ reikalaudama skubiai sugrąžinti jai  priklausančius vagonus, įskaitant vykstančius tranzitu.

Rusijos ir Baltarusijos teritorijoje šiuo metu yra 325 „LTG Cargo“ platforminiai vagonai.

JAV bendrovė „Levi Strauss & Co.“, gerai žinoma dėl savo gaminamų džinsų „Levi's“, pirmadienį pranešė stabdanti veiklą Rusijoje, prisijungdama prie įmonių, pasitraukusių iš šalies po jos invazijos į Ukrainą.

„Atsižvelgdama į didžiulius regione vykstančius sutrikimus, dėl kurių įprastas verslas tampa neįmanomas, „Levi's“ laikinai stabdo komercinę veiklą Rusijoje, įskaitant bet kokias naujas investicijas,“ – sakoma bendrovės pranešime.

San Fransiske įsikūrusi bendrovė teigė, kad praėjusiais metais iš Rytų Europos gavo 4 proc. savo pajamų, iš kurių apie pusę – iš Rusijos.

Bendrovė taip pat paskelbė, kad paaukos 300 tūkst. JAV dolerių labdaros organizacijoms, kurios teikia pagalbą žmonėms, nukentėjusiems nuo konflikto.

„Bet kokie verslo sumetimai yra akivaizdžiai antriniai lyginant su kančiomis, kurias patiria tiek daug žmonių“, – pažymėjo „Levi's“ ir pridūrė, kad įmonės „bendruomenė ir toliau liūdi dėl niokojančio konflikto Ukrainoje, o mūsų mintys yra su visais nukentėjusiais, įskaitant mūsų darbuotojus, partnerius ir jų artimuosius“.

Pranešimas paskelbtas, kai įvairios tarptautinės bendrovės nusprendė pasitraukti iš Rusijos rinkos, JAV ir jų sąjungininkėms iš Europos paskelbus virtinę sankcijų Maskvai dėl invazijos.

„Boeing“ praėjusią savaitę nutraukė bendradarbiavimą su Rusijos oro linijų bendrovėms, o pirmadienį paskelbė nebepirksianti šalyje gaminamo titano.

Nikelio kaina antradienį šovė į rekordinį lygį, rinkai nerimaujant dėl tiekimo iš Rusijos, kai Ukrainos konfliktas sukrėtė žaliavų rinkas.

Metalo, naudojamo nerūdijančio plieno ir elektromobilių baterijų gamyboje, kaina antradienį kurį laiką siekė 101 365 JAV dolerius už toną, prieš nusmukdama iki 82 195 JAV dolerių už toną.

Rusija balandį dėl tarptautinių sankcijų, įvestų ir plečiamų dėl jos nepagrįstos ir brutalios karinės agresijos prieš Ukrainą, gali tapti nepajėgi vykdyti įsipareigojimus tarptautiniams skolintojams, tvirtina agentūra „Bloomberg“, remdamasi vieno didžiausių JAV banko „Morgan Stanley“ ekspertų vertinimais.

Anot jų, Rusijos tarptautinis bankrotas gali įvykti balandžio viduryje, kai baigsis 30 dienų lengvatinis laikotarpis jos atsiskaitymams su investuotojais, įsigijusiais jos išplatintų tarptautinių JAV doleriais nominuotų skolos vertybinių popierių – dviejų jų emisijų, kurių apyvartos turėtų baigtis 2023 ir 2043 metais.

„Mes manome, kad nemokumas yra labiausiai tikėtinas scenarijus. Vargu ar šis Rusijos elgesys atrodys kaip įprastas įsipareigojimų nevykdymas, o Venesuela veikiausiai bus tinkamiausias palyginimas“, – prognozuoja „Morgan Stanley“ analitikai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Eilės „IKEA“ prekybos centre

Šios savaitės pradžioje visos trys pagrindinės tarptautinės kredito reitingų agentūros – „Fitch Ratings“, „Moody's Investors Service“ ir „S&P Global Ratings“ – apkarpė Rusijos skolinių įsipareigojimų patikimumo įverčius iki „šlamšto“ statuso, pažymėdamos, jog naujos tarptautinės sankcijos prieš Rusiją jos galimybes naudotis sukauptomis tvirtos valiutos atsargomis sumažino perpus.

Gandai dėl galimo tarptautinio embargo rusiškai naftai Rusijos rublio kursą pirmadienį nusmukdė į naujas istorines žemumas – iki apytikriai 150 rublių už JAV dolerį ir 164 rublių už eurą.

Palyginti su laikotarpiu iki Rusijos invazijos į Ukrainą, rublis nuvertėjo jau bemaž perpus – vasario 23-ąją, Rusijos pradėto nepateisinamo karo prieš Ukrainą išvakarėse, už JAV dolerį Maskvos tarpbankinėje valiutų rinkoje buvo mokama apytikriai 80 rublių.

Verta prisiminti, kad prekyba valiutomis Maskvos biržoje Rusijos centrinio banko nurodymu nuo vasario 24-osios buvo sustabdyta kelioms dienoms.

Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga ir dar kelios solidų ekonominį svorį turinčios valstybės į Rusijos invaziją į Ukrainą reagavo įnirtingai, pritaikydamos skaudžias agresorei sankcijas.