ES į sankcijų sąrašus įtraukė 14 naujų oligarchų; pusmečiui uždaroma valiutų grynaisiais rinka

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pranešė trečiadienį pranešė pritaręs 1,4 mlrd. eurų vertės pagalbos Ukrainai paketui, kuris padėtų šaliai susitvarkyti su karo sukeltu ekonominiu šoku. 

Šiam pasiūlymui pritarė fondo vykdomoji valdyba. 

Vadovaujančioji direktorė Kristalina Georgieva teigė, kad Ukrainos valdžios institucijų politinė reakcija į nepaprastąsias situacijas buvo „įspūdinga“, ypač tos priemonės, kuriomis buvo siekiama palaikyti užsienio valiutos atsargų prieinamumą ir sumažinti valiutos kurso neprognozuojamumą. 

„Scanpix“/AP nuotr./Kristalina Georgieva

K.Georgieva taip pat pabrėžė, kad Ukraina įvykdė visus savo skolinius įsipareigojimus.

„Pasibaigus karui ir tinkamai įvertinus žalą, greičiausiai prireiks papildomos didelės paramos, kad būtų galima paremti atsigavimą“, – sakė ji.

Maskvos vertybinių popierių birža ketvirtadienį ir vėl nedirbs, praneša Rusijos centrinis bankas. Vis dėlto prekyba valiutų rinkoje vyks kaip įprasta.

Apie galimą biržos atidarymą penktadienį tikimasi paskelbti iki ketvirtadienio ryto.

Prekyba Maskvos vertybinių popierių biržoje buvo sustadyta praėjusį pirmadienį, vasario 28 d. baiminantis masiško išpardavimo. 

Prieš uždarymą pagrindinis MOEX indeksas buvo nukritęs 40 proc.

Kremliaus finansų ekspertų baimes iš dalies patvirtino Vakarų akcijų biržose listinguojamų Rusijos įmonių nesėkmės – štai Londono akcijų biržoje prekyba 27 įmonių vertybiniais popieriais apskritai buvo sustabdyta. Iki sustabdymo banko „Sberbank“ akcijos nukrito 99,7 proc., „Gazprom“, „Lukoil“, „Rosneft“ – virš 90 proc. 

Lietuvoje gerokai pabrangus degalams, vienoje Vilniaus miesto degalinių Pilaitės rajone užfiksuotos eilės. 

Nuotrauką atsiuntė 15min skaitytoja.

15min skaitytojo nuotr./Eilės prie degalinės Vilniuje

Šioje „Neste“ degalinėje A95 benzinas kainavo 1,85 euro, o dyzelinas – 1,9 euro. 

15min kalbintas SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas tvirtina, kad degalų kainų šuoliais nereikia stebėtis, mat karą Ukrainoje pradėjo šalis, kuri yra naftos eksportuotojų trejetuke.

Plačiau apie tai skaitykite ČIA

Dėl karo Ukrainoje Europos Sąjungai (ES) į sankcijų sąrašą įtraukus 14 su Kremliumi susijusių oligarchų, tarp jų atsidūrė ir netiesioginis „Lifosos“ savininkas Andrejus Melničenka.

A. Melničenkai priklauso Rusijos koncernas „Eurochem“, kuris nuo 2014 metų valdo Kėdainių trąšų gamintojo „Lifosa“ akcijas.

Pirmasis apie tai pranešė nacionalinis transliuotojas LRT.

Bendrovės „Lifosa“ atstovas Nauris Vilkevičius LRT teigė, kad įmonė komentarą pateiks ketvirtadienį.

„Lifosa“ – didžiausias darbdavys Kėdainių rajone. Anot mero Valentino Tamulio, veiklos sustabdymas skaudžiai atsilieptų visam rajonui.

„Aš suprantu puikiai, kokia situacija būtų, jeigu tokia gamykla sustotų ir virš 1000 žmonių turėtų registruotis į Užimtumo tarnybą. Tai atsilieptų ir tų šeimų gyvenimui, ir materialiniam aprūpinimui, tai būtų daug problemų“, – LRT teigė meras.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerijos sekretorė Liz Truss trečiadienį paragino visas Didžiojo septyneto (G-7) valstybes uždrausti rusiškos naftos importą sakydama, kad pirmaujančios pasaulio ekonomikos turėtų „eiti toliau ir greičiau“ bausdamos Maskvą ir prezidentą Vladimirą Putiną už įsiveržimą į Ukrainą.

„Turime dvigubai sustiprinti savo sankcijas. Tai apimtų... Rusijos naftos ir dujų naudojimo nutraukimą G-7“ ir draudimą Rusijos bankams naudotis tarptautine tarpbankinių atsiskaitymų sistema SWIFT, L.Truss sakė JAV Valstybės departamente vykusioje spaudos konferencijoje, kur dalyvavo ir JAV valstybės sekretorius Antony  Blinkenas.

„Dabar ne laikas nusileisti. (Vladimiras) Putinas turi pralaimėti“, – pridūrė ji.

Trečiadienį ES įvedė sankcijas 14 Rusijos verslininkų ir 146 Rusijos federacijos tarybos parlamentarams, praneša dienraštis „Financial Times“.

Tarp įtrauktų į sankcijų sąrašą – Rusijos oro linijų „Aeroflot“ vadovas Michailas Polubojarinovas, aštuntas pagal turtą šalies žmogus, anglies industrijos magnatas Andrejus Melničenko ir vamzdžių naftotiekiams ir dujotiekiams gamyba užsiimančios įmonės „TMK“ valdybos pirmininkas milijardierius Dimitrijus Pumpianskis. 

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Rusijos lenktynininkas Nikita Mazepinas

Į sąrašą taip pat pateko ir didžiausios Europoje fosforo trąšas gaminančios įmonės „Phosagro“ savininkas Andrejus Gurevas, taip pat kitos didelės trąšas gaminančios kompanijos „UralChem“ pagrindinis akcininkas Dmitrijus Mazepinas.

Jis – bene geriausiai už Rusijos ribų žinomas naujojo pridėto sąrašo oligarchas, kadangi praėjusiais metais rėmė „Formulės-1“ komandą „Haas“. Vieną iš komandos bolidų vairavo jo sūnus Nikita. Amerikiečių komanda „Haas“, reaguodama į Rusijos agresiją Ukrainoje, šiam sezonui nutraukė tiek rėmimo sutartį su D.Mazepino įmone, tiek lenktynių kontraktą su jo sūnumi. 

Sankcijos taip pat palies „Rostelecom“ prezidentą Michailą Osejevskį, Vladimirą Kirijenko, kompanijos VK, valdančios populiarią Rusijoje socialinę platformą „VKontakte“ generalinį direktorių ir kitus asmenis.

Į juodąjį sąrašą įtrauktas ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo žentas, stambus maisto produktų mažmenininkas Aleksandras Vinokurovas.

Didžiausia pasaulyje muzikos įrašų leidykla „Universal Music Group“ antradienį pranešė sustabdanti visą veiklą Rusijoje ir nedelsiant uždaranti ten savo biurus.

„Raginame kuo greičiau nutraukti smurtą Ukrainoje,“ – sakoma grupės pranešime.

„Laikomės tarptautinių sankcijų ir kartu su savo darbuotojais ir menininkais bendradarbiaujame su grupėmis iš įvairių šalių, <...> remdami humanitarinės pagalbos pastangas teikti skubią pagalbą pabėgėliams regione,“ – sakoma pranešime.

Bendrovė pasekė virtine kitų įmonių, sustabdžiusių veiklą Rusijoje dėl šios veiksmų Ukrainoje, pavyzdžiu.

Tuo metu automobilių gamintoja „Ferrari“, neturinti gamyklų Rusijoje ir atstovaujama dviejų nepriklausomų atstovybių bei kasmet Rusijoje parduodanti mažiau nei 100 automobilių iš bendro skaičiaus, kuris pernai siekė daugiau nei 11 tūkst. vienetų, antradienį paskelbė paaukojusi milijoną eurų (1,1 mln. JAV dolerių) „su krize susidūrusiems ukrainiečiams paremti“.

Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) trečiadienį pranešė, kad įšaldo santykius su Rusijos atstovais ir neleis sankcijų sąraše esantiems subjektams dalyvauti Davose kasmet vykstančiame pasaulio politikos, ekonomikos ir verslo elito susitikime.

„Pasmerkęs Rusijos vykdomą ataką prieš Ukrainą forumas laikosi įvedamų tarptautinių sankcijų ir seka greitai kintančią situaciją“, – sakoma PEF pranešime, atsiųstame naujienų agentūrai AFP.

„Todėl forumas įšaldo visus savo santykius su Rusijos subjektais ir nebendradarbiaus vykdydamas savo veiklą, įskaitant metinį susitikimą Davose, su jokiu asmeniu ar institucija, kuriems taikomos sankcijos“, – priduriama pranešime.

Šis pranešimas paskelbtas augant tarptautiniam pasipiktinimui dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. Dėl jos per dvi savaites į kaimynines šalis pabėgo beveik 2,2 mln. žmonių.

Atsakydami Vakarai ėmėsi drausminamųjų sankcijų prieš Rusiją. Jungtinės Valstijos uždraudė iš Rusijos importuoti naftą – tai vienas pagrindinių Maskvos pajamų šaltinių.

Kasmet vykstantis pasaulio politikos, ekonomikos ir verslo elito susitikimas paprastai rengiamas sausį idiliškai snieguotame Šveicarijos slidinėjimo kurorte Davose, tačiau šiemet dėl koronaviruso pandemijos jis vyks vėliau – gegužės 22–26 dienomis.

Didžiosios Britanijos vartojimo prekių milžinė „Unilever“, reaguodama į Maskvos invaziją į Ukrainą, pranešė stabdanti visą savo produkcijos importą ir eksportą į Rusiją ir iš jos bei nutraukianti visas žiniasklaidos ir reklamos išlaidas šalyje.

Bendrovė pažymėjo smerkianti „karą Ukrainoje kaip žiaurų ir beprasmį Rusijos valstybės veiksmą“.

„Neinvestuosime daugiau kapitalo į šalį ir negausime pelno iš savo buvimo Rusijoje, tačiau toliau tęsime veiklą aprūpindami šalies gyventojus kasdienėmis būtiniausiomis Rusijoje pagamintomis maisto ir higienos prekėmis. Tai atidžiai stebėsime,“ – sakoma paskelbtame pranešime.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Unilever“

Kalbėdama apie Ukrainą, bendrovė pažymėjo: „Mūsų verslo veikla Ukrainoje sustojo ir dabar esame visiškai susitelkę į savo darbuotojų Ukrainoje ir jų šeimų saugumo užtikrinimą, įskaitant pagalbą evakuojant, jei reikės, bei papildomą finansinę paramą. Taip pat įsipareigojome paaukoti 5 mln. vertės „Unilever“ produktų humanitarinei pagalbai“.

Pareiškimą bendrovė užbaigė raginimu „nutraukti šį karą“ ir pareiškė besitikinti, kad „nugalės taika, žmogaus teisės ir tarptautinė teisinė valstybė“.

Estijos vartotojų apsaugos ir techninio reguliavimo departamentas (TTJA) trečiadienį nurodė šalyje veikiančioms telekomunikacijų bendrovėms nedelsiant nutraukti Rusijos televiziijos kanalo RBK retransliavimą.

TTJA konstatavo, kad "RBK TV", kuri tarptautinėse duomenų bazėse dar vadinama "RBC TV", rodo programas, kurių turinys pažeidžia draudimą kurstyti nusikalstamą veiką, kenkia ir kelią grėsmę visuomenės saugumui, įskaitant nacionaliniam saugumui ir krašto gynybos užtikrinimui.

Tarnyba nustatė, kad RBK programos pažeidė Estijos žiniasklaidos paslaugų įstatymo reikalavimus, kurstė neapykantą ir smurtą prieš Ukrainos valdžią, kariuomenę ir žmones, kėlė pavojų ukrainiečių gyvybei, sveikatai ir turtui.

Praėjusio mėnesio pabaigoje TTJA nurodymu Estijos sustabdytas virtinės Rusijos ir Baltarusijos televizijos kanalų rodymas, įskaitant „Rossia 24“, „RTR Planeta“, „NTV Mir“.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos pradėjo ekonominį karą prieš Maskvą, įvesdamos jai ekonominių sankcijų dėl karinio įsiveržimo į jos provakarietišką kaimynę Ukrainą.

„Jungtinės Valstijos paskelbė ekonominį karą Rusijai ir de facto kariauja šį karą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, Rusijos vyriausybei bandant imtis priemonių, kurios apribotų sankcijų poveikį šalies ekonomikai.

Rusijos karo Ukrainoje išprovokuotas energijos kainų šuolis sukels pasekmes, panašias į 1973 metų naftos krizės poveikį, trečiadienį įspėjo Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as.

Dabartinė energetikos krizė „savo intensyvumu, brutalumu panaši į 1973-iųjų naftos krizę“, sakė jis per spaudos konferenciją Paryžiuje. 

Plačiau skaitykite ČIA.

Penkis uostus valdančios bendrovės „Tallinna Sadam“ (Talino uostas) valdybos pirmininkas Valdo Kalmas pareiškė, kad sankcijų Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą reikšmingas poveikis krovos apimtims kol kas nestebimas, tačiau krovos kritimas yra neišvengiamas.

2021-aisiais kroviniai iš Rusijos sudarė 30 proc. per „Tallinna Sadam“ valdomus uostus gabentų krovinių, o iš  Baltarusijos – 9 procentus. Didžioji rusiškių krovinių dalis buvo šios šalies eksportuoti, tuo tarpu importo srautai buvo  gerokai kuklesni. Iš prekių grupių pagrindinės iš Rusijos gabentų buvo birūs kroviniai ir trąšos.

Plačiau skaitykite ČIA.

Europos Sąjunga (ES) didžiausią spaudimą Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą gali daryti taikydama sankcijas, kurios būtų nukreiptos prieš Rusijos finansų sektorių, o skaudžiausios Rusijos atsakomosios priemonės gali būti prieš Europos energetikos sektorių, pareiškė Europos Komisijos vykdomasis viceprezidentas V.Dombrovskis. 

„Šiuo metu labai svarbu daryti maksimalų spaudimą Rusijai ir sumažinti jos galimybes finansuoti šį karą“, – sakė V.Dombrovskis, pabrėždamas, kad jau įvestos sankcijos Rusijos finansų sektoriui demonstruoja rimtą poveikį. 

„Nuo karo pradžios Rusijos rublis nuvertėjo daugiau nei 30 procentų. Maskvos vertybinių popierių birža visą praėjusią savaitę buvo uždaryta. Įšaldyta didelė dalis Rusijos centrinio banko aktyvų. Bazinės palūkanos Rusijoje pakeltos net iki 20 procentų. Rusijos kredito reitingai sumažinti iki šiek tiek aukštesnio nei mokumas lygio. „Visa“ ir „MasterCard“ sustabdė veiklą Rusijoje. Taigi, kalbant apie finansų sektorių, jau dabar matome labai rimtą poveikį“, – interviu BNS sakė EK viceprezidentas.

Plačiau skaitykite ČIA.

Trečiadienį paskelbtame vyriausybės nutarime teigiama, kad Ukrainos vyriausybė uždraudė rugių, miežių, grikių, sorų, cukraus, druskos ir mėsos eksportą iki šių metų pabaigos, pranešė „Reuters“, kurį cituoja „Guardian“.

Dėl šios priežasties Europoje gali kilti susirūpinimas dėl aprūpinimo maistu, nes trūks grūdų ir kils pagrindinių produktų, tame tarpe ir duonos, kainos.

J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./Grūdai

Rusijai ir Ukrainai tenka apie 30 proc. pasaulio kviečių ir miežių eksporto.

Pagrindinės Europos akcijų rinkos trečiadienį gerokai atsigavo po pastaruoju metu fiksuoto nuosmukio, kurį lėmė Rusijos įsiveržimas į Ukrainą.

Frankfurto etaloninis indeksas DAX pakilo 4 proc. iki 13 345,07 punkto, Paryžiaus CAC 40 – 3,8 proc. iki 6 188,84 punkto.

Už euro zonos ribų Londono indeksas FTSE 100 šoktelėjo 1,7 proc. iki 7 085,52 punkto, palyginti su lygiu prekybos sesijos pabaigoje antradienį. 

„Šį rytą Europos akcijų rinkos mėgaujasi šoktelėjimu – tai tam tikras ženklas, rodantis, kad pastaruoju metu išpardavimas buvo per didelis,“ – pažymėjo „Markets.com“ analitikas Neilas Wilsonas.

123RF.com nuotr./Asociatyvi nuotr.

Azijos akcijų rinkos trečiadienį nerado vieningos krypties, kai po tris dienas trukusių skausmingų nuostolių atsirado tam tikras stabilumas, nors naftos kainos toliau augo, kai Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija nusprendė uždrausti Rusijos naftos importą.

Visgi prekiautojai perspėja dėl didesnio nepastovumo, Rusijai nerodant jokių ženklų, kad ji ketina silpninti Ukrainos puolimą.

Akcijų rinkos yra labai nepastovios, nes vyrauja didelis neapibrėžtumas,“ – perspėjo „Swissquote Bank“ analitikė Ipek Ozkardeskaya.

Olandijos alaus gamintoja pranešė, kad nutraukia „Heineken“ prekės ženklo alaus pardavimą, gamybą ir reklamą šalyje, rašo CNN. Anksčiau„Heineken“ jau buvo paskelbusi apie planus nutraukti visas naujas investicijas ir eksportą į Rusiją. 

Be to, įmonė nedelsdama imsis veiksmų, kad atskirtų savo veiklą Rusijoje nuo kitų verslų.

Trečiadienį paskelbtame pareiškime „Heineken“ teigė, kad vertina veiklos Rusijoje ateities galimybes ir mato aiškų skirtumą tarp vyriausybės ir savo darbuotojų veiksmų Rusijoje. 

Europos Sąjungos šalys susitarė įtraukti daugiau Rusijos oligarchų ir pareigūnų į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą, taip pat sugriežtinti kriptovaliutų kontrolę ir suvaržyti jūrų transporto sektorių dėl Maskvos karo Ukrainoje, trečiadienį pranešė diplomatai.

Be to, 27 šalių blokas pritarė, kad trys Baltarusijos bankai būtų atsieti nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT dėl Minsko paramos Rusijai vykdyti invaziją, sakoma Prancūzijos, kuri šiuo metu pirmininkauja ES, „Twitter“ žinutėje.

Plačiau skaitykite ČIA.

 JAV žiniasklaidos grupė „Conde Nast“, leidžianti tokius žurnalus kaip „Vogue“, „Glamour“ ir „Vanity Fair“, pranešė stabdanti veiklą Rusijoje, motyvuodama sprendimą karu Ukrainoje ir savo redakcijos darbuotojų saugumu.

Antradienį „Conde Nast“ svetainėje paskelbtame pareiškime generalinis direktorius Rogeris Lynchas (Rodžeris Linčas) teigė, kad leidėja yra „sukrėsta ir pasibaisėjusi beprasmišku smurtu ir tragiška humanitarine krize Ukrainoje“.

Pasak bendrovės, naujieji teisės aktai Rusijoje, pagal kuriuos asmenys gali būti įkalinti iki 15 metų už „melagingų naujienų“ apie kariuomenę paskelbimą, reiškia, kad leidėja negali garantuoti savo žurnalistų ir redaktorių saugumo.

„Šiuo metu nusprendėme sustabdyti visas „Conde Nast Russia“ leidybos operacijas,“ – pažymėjo bendrovė.

R. Lynchas teigė, kad bendrovė tęs savo misiją – kurti patikimą ir įtikinamą žurnalistiką.

Remiantis „Conde Nast“ vietos svetaine, rusiškas „Vogue“ leidimas pirmą kartą pasirodė 1998 metais, o leidykla leidžia kelis leidinius rusų kalba, įskaitant GQ, „Tatler“ ir „Glamour“.

Vakarų šalys Rusijai įvedė įvairias sankcijas dėl vasario 24 dieną pradėto karinio įsiveržimo į Ukrainą.

Sankcijos sudavė stiprų smūgį Rusijos ekonomikai ir privertė centrinį banką įvesti didelio masto kapitalo kontrolę.

Maskva taip pat sulaukė daugybės kultūrinių sankcijų, o dešimtys garsių prekių ženklų paskelbė stabdantys veiklą šalyje.

Sekdama konkurentės Europos rinkoje „Shell“ pavyzdžiu Jungtinės Karalystės energetikos milžinė BP („British Petroleum“) atsisako rusiškos naftos ir gamtinių dujų ir skelbia pasitrauksianti iš Kremliaus kontroliuojamo "Rosneft" dalininkių.

BP išplatino pranešimą, kuriuo pažymi, jog nebesudarys naujų rusiškos naftos ir gamtinių dujų, įskaitant suskystintų, importo sutarčių.

„BP direktorių tarnyba nusprendė, kad bus pasitraukta iš [Rusijos didžiausio, valstybės kontroliuojamo] „Rosneft“ akcininkių. BP nuo 2013 m. valdo 19,75 proc. „Rosneft“ akcijų“, – teigiama JK energetikos kompanijos pranešime.

Savo postus aukščiausioje „Rosneft“ vadovybėje paliks BP į jos direktorių tarybą deleguoti Bernardas Looney  (Bernardas Lunis) ir Robertas Dudley (Robertas Dadlis).

„Rusijos invazija į Ukrainą yra agresijos aktas, turintis tragiškų pasekmių visam regionui. BP Rusijoje dirba jau daugiau kaip 30 metų, tačiau šie kariniai veiksmai verčia imtis esminių permainų. Tai paskatino BP direktorių tarybą atsakingai  apsvarsčius nuspręsti, kad tolesnis bendradarbiavimas su „Rosneft“ tiesiog negali tęstis“, – pareiškė jos vadovas Helgė Lundas.

BP vyriausiasis vykdomasis direktorius Bernardas Looney (Bernardas Lūnis) pridūrė: „Mane, kaip ir daugelis kitų,  labai sukrėtė ir nuliūdino padėtis Ukrainoje, ir aš nuoširdžiai užjaučiu visus nukentėjusiuosius. Esu tikras, kad sprendimai, kuriuos priėmė mūsų valdyba ir direktorių taryba yra ne tik teisingi, bet ir atpindi BP puoselėjamas vertybes“.

Italijos itin prabangių automobilių „Ferrari“ ir „Lamborghini“ gamintojos, sekdamos pasaulio automobilių pramonės milžinų pavyzdžiu, stabdo verslą Rusijos rinkoje dėl įvykių Ukrainoje.

„Įvertinusi susiklosčiusią padėtį „Ferrari“ vadovybė nusprendė iki atskiro pranešimo nutraukti Rusijos rinkai skirtų automobilių gamybą. Mes ir toliau atidžiai stebėsime įvykių raidą bei visada laikysimės visų taisyklių, reglamentų ir sankcijų“, – teigiama „Ferrari“ išplatintame pranešime.

Savo ruožtu „Lamborghini“ paskelbė apie „verslo santykių su Rusija“ įšaldymą.

V.Pilkausko nuotr./„Lamborghini Urus“

Be to, abi bendrovės pranešė apie jų skiriamą finansinę paramą Ukrainos gyventojams – „Ferrari“ skirs milijoną JAV dolerių skurstantiems ukrainiečiams, o „Lamborghini“ – pabėgėliams, tačiau tikslios paramos sumos ji nenurodė.

Rusijos centrinis bankas naktį į trečiadienį priėmė drastišką sprendimą pusmečiui iki rugsėjo 9-osios faktiškai uždaryti valiutų grynaisiais rinką, šaliai patiriant precedento neturinčias finansines ir ekonomines sankcijas dėl jos karinės agresijos prieš Ukrainą.

Šiuo laikotarpiu šalyje uždraustas užsienio valiutų grynaisiais pardavimas bei apribotas lėšų atsiėmimas iš indėlių užsienio valiuta suma iki 10 tūkst. JAV dolerių ekvivalento. Pinigus iš tokių sąskaitų bus leidžiama atsiimti tik JAV doleriais, nepriklausomai nuo to, kokios užsienio valiutos sąskaita yra. Kita vertus, tokiomis „lengvatomis“ galės naudoti tik „senieji indėlininkai“.

Rusijos centrinis bankas „ramina“ turistines keliones į užsienį planuojančius rusus – JAV dolerių, eurų ar kitos užsienio tvirtos valiutos jie galės išsiimti per „Mir“ mokėjimo korteles, bet nutyli, kad jos kol kas veikia tik Turkijoje ir Vietname.

Rublio kursas Vakarų valiutų atžvilgiu pirmadienį pasiekė istorines žemumas po to, kai Rusijai buvo pritaikytos precedento neturinčios Vakarų sankcijos, nukreiptos prieš jos centrinį banką ir pagrindines finansų institucijas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Eilės „IKEA“ prekybos centre

Antradienį Rusijos ekonomikai buvo suduotas dar vienas smūgis, kai JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) paskelbė embargą rusiškai naftai ir dujoms.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ antradienį dar labiau sumažino Rusijos valstybės skolos reitingą, jau anksčiau priskirtą „šlamšto“ diapazonui, nurodydama, jog šis sprendimas atspinti nuomonę, kad nemokumas yra neišvengiamas.

Rusijos valstybės skolos reitingas sumažintas nuo B iki C.

Kaip ir kitos didžiosios reitingų agentūros, „Fitch“ anksčiau šį mėnesį sumažino į Ukrainą įsiveržusios Rusijos valstybės skolos reitingus iki vadinamojo „šlamšto“ statuso – iki kategorijos šalių, galinčių nebesugebėti grąžinti skolos.

„Reitingas C atspindi „Fitch“ nuomonę, kad valstybės nemokumas yra neišvengiamas“, – sakoma agentūros pranešime. Naują sumažinimą nulėmė tai, kad pastarojo meto įvykiai „dar labiau pakirto Rusijos norą aptarnauti valstybės skolą“, nurodė kompanija.

Pasak agentūros, „tolesnis sankcijų griežtinimas ir pasiūlymai, galintys apriboti prekybą energija, didina Rusijos politinio atsako, apimančio bent atrankinį valstybės skolos įsipareigojimų nevykdymą, tikimybę“.

Antradienį Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė paskelbė nutraukiančios energijos importą iš Rusijos. JAV draudimas įsigalioja iškart, o Londonas sakė, kad naftos importą iš Rusijos nutrauks palaipsniui, iki metų pabaigos.

Jei Rusija taptų nemoki, tai būtų pirmas toks kartas nuo 1998 metų.

Prieštaringai vertinamas Rusijos antrasis eksporto dujotiekis per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“, kurio sertifikavimas buvo sustabdytas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, yra „miręs“, antradienį pareiškė aukšto rango JAV pareigūnė.

„Manau, kad „Nord Stream 2“ dabar yra miręs“, – JAV įstatymų leidėjams sakė valstybės sekretoriaus pavaduotoja politikos reikalams Victoria Nuland (Viktorija Nuland).

„Tai metalo gabalas jūros dugne, nemanau, kad jis kada nors bus atgaivintas“, – pridūrė ji.

Praėjusį mėnesį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas), reaguodamas į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, sustabdė šio dujotiekio sertifikavimo procesą, būtino jo įjungimui, ir įpareigojo Ekonomikos ministeriją atšaukti ataskaitą, kuri buvo pateikta sertikavimą vykdžiusiai Federalinei tinklų agentūrai.

Netrukus po to, Rusijai pradėjus karinę invaziją į kaimyninę valstybę, JAV įvedė sankcijas bendrovei „Nord Stream 2 AG“.

55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo, maždaug 10 mlrd. eurų kainavęs vamzdynas, baigtas tiesti ir užpildytas dujomis, turėjo padvigubinti rusiškų dujų eksporto koridoriaus per Baltijos jūrą pajėgumus.