Sankcijos Rusijai: Kremlius grasina nacionalizuoti pasitraukiančių Vakarų įmonių turtą

V.Putinas ketvirtadienį perspėjo, kad Vakarų baudžiamieji veiksmai prieš Maskvą dėl šios karinio įsiveržimo į Ukrainą destabilizuos pasaulines energijos šaltinių ir maisto produktų rinkas, taip pat tikino, kad jo šalis po šios krizės taps dar stipresnė.

Jis nesureikšmino plataus masto sankcijų ir teigė, kad Maskva ras būdą „prisitaikyti“. Kalbėdamas per televizijos transliuotą vyriausybės posėdį Maskvos karo prieš Ukrainą 15-ą dieną V.Putinas sakė, kad Vakarų sankcijos Maskvai pradeda neigiamai veikti pačias Jungtines Valstijas ir Europą.

Jis sakė, kad Maskva toliau eksportuoja naftą ir dujas, taip pat per konflikto krečiamą Ukrainą, o dėl staigiai augančių energijos kainų kaltino Vakarus.

Vladimiras Putinas

„Jie liepia savo gyventojams susiveržti diržus, šilčiau rengtis“, – aiškino jis.

V.Putinas pareiškė, kad Rusija „laikosi visų savo įsipareigojimų, susijusių su energijos išteklių tiekimu“.

Kremliaus vadovas šaipėsi iš Vakarų dėl, anot jo, šių šalių pastangų pasirašyti sutartis dėl energijos išteklių tiekimo su tokiomis savo priešininkėmis kaip Iranas ar Venesuela.

Jis taip pat perspėjo, kad Vakarų baudžiamosios priemonės gali lemti didelį maisto kainų augimą, nes Rusija yra viena trąšų gamybos pasaulinių lyderių.

Rusijos lyderis taip pat stengėsi nuramint savo šalies žmones, tvyrant nerimui dėl galimo maisto ir vaistų stygiaus. 

Jis sakė tikįs, kad Rusijos žmonės "supras, kad nėra reikalų, kurių mes negalime išspręsti – jie tiesiog neegzistuoja". Anot jo, šalyje pasilikę nedaugelis užsienio investuotojų turi būti „saugomi“.

Baltarusijos opozicijos lyderė S.Cichanouskaja ketvirtadienį paragino Vakarų demokratines valstybes sugriežtinti sankcijas baltarusių autoritariniam prezidentui A.Lukašenkai dėl jo paramos Rusijos invazijai į Ukrainą.

„Lukašenkai tenka visa atsakomybė už šį išpuolį prieš Ukrainą“, – sakė S.Cichanouskaja per renginį Londone įsikūrusiame analitiniame centre „Chatham House“.

„Manau, kad atėjo laikas demokratijai parodyti savo dantis, todėl labai svarbu daryti diplomatinį, ekonominį ir politinį spaudimą Baltarusijos režimui“, – pridūrė ji.

Buvusi kandidatė į prezidentus pareiškė, jog baltarusių kariuomenę faktiškai kontroliuoja Maskva.

S.Cichanouskaja taip pat paragino sustabdyti A.Lukašenkos režimo narystę visose tarptautinėse organizacijose, atsieti Baltarusijos valstybinius bankus nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT bei uždrausti importą iš valstybinių įmonių.

Daugelis šalių jau paskelbė sankcijas Minskui, tačiau opozicijos lyderė pabrėžė, kad to nepakanka.

„Pusinės priemonės neveikia, jo tik pablogina padėtį“, – kalbėjo ji.

„Laikomės visų savo įsipareigojimų dėl energijos tiekimo“, – sakė V.Putinas per televizijos transliuotą vyriausybės posėdį dėl sankcijų padarinių.

„Net dujų tiekimo sistema Ukrainoje užpildyta 100 proc. pagal sutartis“, – pridūrė jis.

Rusijos prezidentas taip pat teigė, kad Vakarų sankcijos Maskvai pradėjo kenkti Jungtinėms Valstijoms ir Europai.

„Jų kainos kyla, bet tai ne mūsų kaltė. Tai jų pačių apsiskaičiavimų rezultatas. Nereikia mūsų kaltinti“, – kalbėjo V.Putinas.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

Jis taip pat pašiepė Vašingtoną dėl galimų pastangų pasirašyti energetikos sutartis su Vakarų varžovais – Iranu ir Venesuela.

„Jie jau bando bet kokia kaina susitarti su šalimis, prieš kurias patys įvedė neteisėtus apribojimus“, – pažymėjo V.Putinas.

„Jie yra pasirengę susitaikyti su Iranu ir nedelsiant pasirašyti visus dokumentus. Ir su Venesuela. Jie nuvyko į Venesuelą derėtis“, – pridūrė valstybės vadovas.

Įmonių grupė „Modus Group“ dėl karinės agresijos prieš Ukrainą priėmė sprendimą pasitraukti iš automobilių prekybos verslo Baltarusijoje, rašoma išplatintame pranešime spaudai. Grupei priklausanti atsinaujinančios energetikos bendrovė „Green Genius“ ketvirtadienį taip pat pranešė nutraukianti veiklą Baltarusijoje.

„Modus Group“ Baltarusijos rinkoje atstovauja prekės ženklams BMW ir MINI.

„Baltarusijos vaidmuo Rusijos kare prieš Ukrainą yra nepateisinamas, iš jos teritorijos yra vykdoma nusikalstama karinė agresija prieš ukrainiečius. Todėl priėmėme sprendimą, kad grupė paliks rinką – šiuo metu ieškome būdo tą padaryti“, – sako Olegas Martyniuk, „Modus Group“ valdybos narys, atsakingas už automobilių verslus.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Naujasis „Modus Group“ biuras

Anot jo, sprendimas dėl pasitraukimo iš Baltarusijos rinkos koordinuojamas su automobilius gaminančia kompanija BMW AG – grupės įmonė yra įgaliotas šio gamintojo atstovas ir turi apibrėžtus sutartinius įsipareigojimus.

„Svarstome visus galimus išėjimo scenarijus ir konsultuojamės su partneriais. Ieškome sprendimo atsakingai ir dėl to, kad šioje rinkoje turime apie 100 darbuotojų. Šiuo metu veiklą tęsime, tačiau mūsų tikslas palikti Baltarusijos rinką – prie to intensyviai dirba visa komanda“, – pažymi O. Martyniuk.

„Modus Group“ automobilių ir originalių atsarginių dalių pardavimai, kėbulų remontas ir einamieji techninio aptarnavimo pardavimai Baltarusijoje pernai sudarė apie 15 proc. visos grupės automobilių verslo prekybos apyvartos. Minske veikia 7 tūkst. kvadratinių metrų ploto prekybos salonas, kuriame vykdoma prekyba kompanijos BMW gamintojo prekės ženklais bei jų priežiūra.

Tuo tarpu veiklą Baltarusijoje nutraukiančiai atsinaujinančios energetikos bendrovei „Green Genius“ priklauso 8 biodujų jėgainės ir vienas saulės elektrinių parkas, iš viso šalyje dirba daugiau kaip 60 darbuotojų. Šiuos projektus „Green Genius“ vystė bendradarbiaudama su strateginiu partneriu – Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB), kuris suteikė finansavimą jų statyboms.

Pasak bendrovės, visame „Green Genius“ portfelyje jėgainės Baltarusijoje sudaro mažiau nei 1 proc. atsinaujinančios gamybos galios (15,6 MW). Rusijoje bendrovė jokios veiklos nevykdė.

„Modus Group“ veikia 12-oje Europos šalių, įskaitant Lenkiją, Ispaniją, Italiją bei Rumuniją.

Maskvos meras Sergėjus Sobianinas pareiškė, kad Rusijos maitinimo įstaigos per metus gali pakeisti iš šios šalies rinkos besitraukiantį „McDonald's“.

Kai „McDonald's“ paskelbė, jog jie traukiasi iš Rusijos rinkos dėl šios šalies pradėto karo Ukrainoje, prie šio greitojo maisto restoranų Maskvoje nusidriekė eilės, o socialiniuose tinkluose nuskambėjo analogijos su „McDonald's“ atėjimu į Rusiją – tuomet tai atrodė kaip Vakarų priartėjimas prie Rusijos, o dabar tai akivaizdžiai iliustruoja Rusijos užsidarymą nuo Vakarų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„McDonald's“

Po šio „McDonald's“ sprendimo Maskvoje neliks 250 šio tinklo greitojo maisto restoranų. Ir S.Sobianinas, kaip praneša gazeta.ru, jau pakalbėjo su Maskvos greitojo maisto įmonėmis ir priėjo išvados, kad Rusijos sostinės „McDonald's“ tinklą gali sėkmingai pakeisti rusų įmonės.

Jis taip pat teigė, kad tam Maskva pasiryžusi skirti 500 mln. rublių.

Kovo 8 dieną „McDonald's“ pareiškė, kad kovo 14 dieną Rusijoje uždarys visus 850 greitojo maisto restoranų.

„Goldman Sachs“ pranešė apie pasitraukimą iš Rusijos ir tapo pirmuoju didžiuoju Volstryto banku, paskelbusiu apie tokius planus po invazijos į Ukrainą, rašo CNN.

Įtakingiausios Volstryto įmonės sprendimas pasitraukti iš Rusijos sudavė dar vieną finansinį smūgį Maskvai. Apie „Goldman“ pasitraukimą iš Rusijos anksčiau pranešė „Bloomberg News“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Investicinis bankas „Goldman Sachs“

Dėl Europos Sąjungos ir JAV sankcijų Rusijai Latvijos bankuose šiuo metu jau yra įšaldyta apie 8 mln. eurų, pranešė Latvijos bankų priežiūros tarnyba – Finansų ir kapitalo rinkos komisija.

Ji pabrėžė, kad ši suma atspindi tik preliminarius bankų pateiktus duomenis, ji gali didėti, nes duomenys analizuojami bei tikslinami, kai kurių sąskaitų savininkų galimybės jomis naudotis laikinai apribotos.

Anot pranešimo, Latvijos bankuose užfiksuota sąskaitų vieno fizinio ir 15 juridinių asmenų, kurie tiesiogiai į sankcijų sąrašus nėra įtraukti, tačiau nustatyti jų saitai su sankcijų sąrašuose esančiais asmenimis, todėl šios lėšos įšaldytos.

Tarnyba pažymi, Latvijos finansų sektorius jau seniai taiko požiūrį, kuriuo Rusija vertinama kaip didelės rizikos jurisdikcija, todėl Rusijos rezidentų indėlių Latvijos bankuose nuo 2015-ųjų smarkiai sumažėjo ir sudaro tik 1,1 proc. visų depozitų Latvijos bankuose sumos.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį sumažino euro zonos augimo prognozę 2022 metams iki 3,7 proc., palyginti su anksčiau prognozuotais 4,2 proc., atsižvelgdamas į Rusijos invazijos į Ukrainą poveikį euro zonos ekonomikai.

Bankas skaičiuoja, kad 2023 metais bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sieks 2,8 proc., palyginti su anksčiau skaičiuotais 2,9 procento. 

Plačiau skaitykite ČIA.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį paspartino savo planus nutraukti obligacijų pirkimo programą, tačiau neskubėjo priimti sprendimo didinti palūkanų normas, atsižvelgdamas į tai, kad karas Ukrainoje aptemdė euro zonos augimo perspektyvas.

Rusijos invazija į Ukrainą keičia Europos perspektyvas, sakoma banko pranešime, kuriame dar kartą pakartotas pažadas „imtis bet kokių veiksmų“ stabilizuoti ekonomiką.

Plačiau skaitykite ČIA.

Dėl Rusijai taikomų sankcijų ir to, kad išmaniųjų telefonų gamintojai traukiasi iš Rusijos, šioje šalyje išmanieji telefonai gali pabrangti dvigubai, skelbia informacinės analitinės Rusijos agentūros generalinis direktorius Denisas Kuskovas. Jis sako, kad kainos augs dėl rublio kurso kritimo ir to, kad vis mažiau išmaniųjų telefonų pateks į Rusijos rinką.

Tai jis kalbėjo duodamas interviu „Govorit Moskva“. Jis sakė, kad kainų nemažins net ir tai, kad į Rusijos rinką vis dar tiekiama Kinijos produkcija. „Financial times“ paskelbė, kad didieji Azijos mobiliųjų telefonų gamintojai „Xiaomi“, „Oppo“ ir „Huawei“ dėl Vakarų sankcijų ir rublio kurso kritimo mažina įrenginių tiekimą į Rusiją.

Kinija švelnina valstybinę valiutų kursų kontrolę, siekdama leisti Rusijos rubliui greičiau nukristi Kinijos juanio atžvilgiu ir apsisaugoti nuo ekonominių sankcijų Maskvai poveikio.

Marža, kuria rublio kursas gali svyruoti juanio atžvilgiu valstybės kontroliuojamoje kasdienėje prekyboje, nuo penktadienio bus padvigubinta iki 10 proc. į vieną ar į kitą pusę atitinkamos prekybos sesijos atidarymo metu galiojančios kainos atžvilgiu, pranešė Kinijos užsienio valiutų prekybos sistemos operatorė.

Rublis prarado apie 40 proc. savo vertės, kai Vakarų vyriausybės atjungė dalį Rusijos bankų nuo tarptautinės SWIFT mokėjimo sistemos, atsakydamos už prezidento Vladimiro Putino vasario 24 dieną pradėtą ataką Ukrainoje. 

Tuo metu Rusijos centriniam bankui užkirstas kelias naudotis savo užsienio valiutos atsargomis rublio kursui koreguoti.

Kinija vengė prisijungti prie kitų vyriausybių kritikos Rusijos atžvilgiu bei pati sukritikavo Vakarų sankcijas, o kinų bendrovės nerodo ketinimų trauktis iš Rusijos rinkos, nors, pasak ekonomistų, greičiausiai bandys pasinaudoti spaudimu Maskvai ir sudaryti sau palankesnius sandorius.

Norėdamas išlaikyti stabilų valiutos kursą, Kinijos centrinis bankas turėtų subsidijuoti kiniškų prekių pirkėjus iš Rusijos, naudodamas palankesnį rubliui kursą, nei, pasak rinkos ekspertų, yra verta rusų nacionalinė valiuta.

Pastarasis pokytis leis Kinijoje taikomiems valiutų kursams neatsilikti nuo staigių kasdienių rublio kurso svyravimų.

Tarptautinė Didžiosios Britanijos ir Australijos kalnakasybos bendrovė, kurios būstinės yra Londone ir Melburne, ketvirtadienį paskelbė planus nutraukti visus verslo ryšius su Rusija po pastarosios invazijos į Ukrainą.

Bendrovės pranešime teigiama, jog ji „nutraukia visus komercinius santykius su bet kuriuo Rusijos verslu“.

Atsiskyrimo laikas nebuvo paskelbtas, nes tai gali būti sudėtingas procesas, atsižvelgiant į bendrovės ryšius su Rusija.

„Skanių kelionių“ nuotr./Rio Tinto kasyklos

Australijoje „Rio Tinto“ kartu su aliuminio milžine „Rusal“ bendrai valdo vieną didžiausių pasaulyje aliuminio oksido perdirbimo gamyklų „Queensland Alumina“, o rusų bendrovė turi 20 proc. akcijų paketą.

„Rusal“, kurią įkūrė Rusijos oligarchas Olegas Deripaska, 2018 metais susidūrė su JAV sankcijomis, kurios buvo panaikintos kitais metais.

Bendrovė išvengė pastarosios sankcijų bangos, kurią sukėlė Rusijos pradėtas karas Ukrainoje.

O.Deripaskai, kuriam vis dar priklauso „Rusal“ akcijų paketas per patronuojančiąją įmonę, yra taikomos JAV sankcijos, nors oligarchas pasisakė apie karą Ukrainoje, pareikšdamas, kad „taika yra labai svarbi“, rašo „The Guardian“.

Jau anksčiau apie pasitraukimą iš Rusijos paskelbė virtinė kitų įmonių, įskaitant tokias įmones kaip „H&M“, „Apple“, BP, „Shell“ ir „Equinor“.

Europos akcijų rinkos ketvirtadienį prasidėjus prekybos sesijai smuktelėjo po prieaugio praėjusią dieną, kai investuotojai sureagavo į trečiadienį sumažėjusias naftos kainas ir sužibusias viltis dėl Rusijos ir Ukrainos taikos derybų.

Londono indeksas FTSE 100 ir Paryžiaus indeksas CAC 40 neteko po 0,4 proc., o Frankfurto DAX vertė sumažėjo 0,5 procento.

Trečiadienį Frankfurto ir Paryžiaus indeksai išaugo daugiau nei 7 proc., tuo metu Londono indeksas fiksavo 3,3 proc. prieaugį.

„Rinkos stipriai pakilo [trečiadienį], kai naftos kainos sumenko, o nuotaikos pagerėjo tikintis, jog diplomatinėse derybose tarp Rusijos ir Ukrainos bus pasiekta tam tikros pažangos,“ – pažymėjo „Interactive Investor“ analitikas Richardas Hunteris.

Jis pridūrė: „FTSE 100 stabtelėjo [ketvirtadienio prekybos sesijos pradžioje], nepaisydamas stiprių rezultatų kitoje vandenyno pusėje ir tam tikru mastu tolesnio augimo Azijos rinkose.“

Azijos akcijų rinkos ketvirtadienį augo po stipraus Volstryto prieaugio ir trečiadienį Europoje fiksuoto kvapą gniaužiančio šuolio.

„Brent“ naftos kainos ketvirtadienį pajudėjo aukštyn po nuosmukio išvakarėse, kurį sukėlė viltys, jog dėl sankcijų sumenkusį tiekimą iš Rusijos pavyks pakeisti kitais šaltiniais.

Rytinių sandorių metu „Brent“ naftos kaina šoktelėjo 5,1 proc. iki 116,80 JAV dolerio už barelį.

Tuo metu WTI nafta pabrango 3,5 proc. iki 112,58 JAV dolerio už barelį.

Abiejų rūšių nafta trečiadienį atpigo daugiau nei 12 proc., kai prekybininkai guodėsi viltimis dėl derybų tarp pagrindinės naftos gamintojos Rusijos ir Ukrainos.

123RF.com nuotr./Nafta

„Brent“ kaina, kuri vos dviem dienomis anksčiau pasiekė rekordinį 139 JAV dolerių už barelį lygį, atpigo iki 105,60 JAV dolerio už barelį.

Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) trečiadienį pareiškė raginsiantys kitas OPEC nares didinti gavybą, tuo tarpu JAV derybose su Venesuela, regis, pasiekta tam tikra pažanga.

Tuo pat metu Irakas pareiškė galintis padidinti gavybą, deryboms dėl branduolinio susitarimo stumiantis į priekį.

Visgi Ukrainoje tebevykstant karui, o naftos tiekimui vis dar mažėjant, manoma, kad aukštos kainos išliks.

„Prekybininkai vis dar yra labai atsargūs, nes nežino, ar dabartiniai pokyčiai arba pokyčiai atitinkamų tendencijų kryptimi išliks,“ – mano „AvaTrade“ analitikas Naeemas Aslamas.

Tiesioginiai Rygos oro uosto finansiniai praradimai dėl Rusijos ir Ukrainos rinkų netekčių šiemet gali siekti maždaug 7 mln. eurų – atitinkami 4 mln. eurų ir 3 mln. eurų, pareiškė oro uosto vadovė Laila Odina.

Jos žodžiais, tokia suma sudaro apie 9 proc. šių metų įmonės biudžeto.

Kaip netiesioginį neigiamą geopolitinės įtampos poveikį L.Odina nurodė tikėtiną turistų srautų į Latviją sumažėjimą.

Ji pabrėžė, kad šiuo metu didelę reikšmę turi naujo oro uosto terminalo statyba, kuri turėtų vykti kartu su „Rail Baltica“ geležinkelio stoties statyba. Tačiau oro uosto vadovė neatmeta, kad projektą gali tekti atidėti vėlesniam laikui.

L.Odina taip pat pranešė, jog Europos Sąjungai paskelbtus sankcijų Rusijai dėl jos karinės agresijos, sutriko tranzitinių krovinių iš Kinijos srautai.

„Nuo šios savaitės į Rygos oro uostą iš Kinijos atgabenamos tik pašto siuntos ir smulkūs kroviniai, o elektroninės komercijos siuntos bei tranzitiniai kroviniai iš Kinijos dingo“, – sakė ji ir pridūrė, jog pagrindinių krovinių aviakompanijų lėktuvai į Rygą atskrido iš Rusijos.

L.Odina išreiškė viltį, kad laikui bėgant tikėtinas krovinių srautų krypčių pertvarkymas ir galbūt šios prekės sugrįš į Rygą kitų operatorių dėka, tačiau neatmestina, kad krova Rygos oro uoste šiemet gali sunykti iki 11,5 tūkst. tonų nuo 29 tūkst. tonų pernai.

Kita vertus, ji pažymėjo, jog kroviniai generuoja ne daugiau kaip 8 proc. Rygos oro uosto pajamų, todėl kritinio poveikio nebus.

Latvijoje šiuo metu vedamos derybos dėl Rusijoje blokuoto nepriklausomo televizijos kanalo „Dožd“ transliavimo iš Rygos, rodo naujienų agentūros BNS turima informacija. 

Latvijos nacionalinės elektroninės žiniasklaidos tarybos pirmininkas Ivaras Abuolinis BNS patvirtino, kad tokios derybos vyksta ir kad jose dalyvauja kelios žiniasklaidos bendrovės. Tačiau jis atsisakė nurodyti, kokios tai bendrovės. 

Neoficialiai manoma, jog esama didelės tikimybės, kad derybos dėl televizijos „Dožd“ transliavimo iš Rygos bus sėkmingos. BNS žiniomis, vyksta derybos ir dėl kitų televizijos kanalų, daugiausia skirtų Rusijos auditorijai, transliavimo iš Rygos.  

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Rusijos televizija „Dožd“

Kovo 4 dieną liberalus Rusijos televizijos kanalas „Dožd“ pranešė, kad laikinai stabdo darbą, gavęs valdžios nurodymą nutraukti savo veiklą dėl transliacijų apie Maskvos invaziją į Ukrainą. 

Liberalus radijas „Echo Moskvy“ taip pat pranešė, kad yra šalinamas iš eterio dėl karo Ukrainoje nušvietimo.

Vokiečių visuomeninio transliuotojo „Deutsche Welle“ biuras, vasario pradžioje uždarytas Maskvoje, artimiausiu metu atnaujins darbą Rygoje, antradienį pranešė transliuotojo vadovybė. 

„Deutsche Welle“ savo biurą Maskvoje uždarė Rusijai nurodžius sustabdyti veiklą šalyje, kai Vokietija uždraudė savo teritorijoje transliuoti Kremliaus ruporu laikomos valstybinės televizijos RT laidas.

Jungtinė Karalystė (JK) įšaldė septynių Rusijos verslininkų, tarp kurių yra Romanas Abramovičius, Igoris Sečinas, Olegas Deripaska ir Dmitrijus Lebedevas, turtą, praneša „Reuters“, kurį cituoja „Guardian“. Tai padaryta po to, kai šie Rusijos oligarchai buvo įtraukti į JK sankcijų sąrašą.

R.Abramovičius yra futbolo klubo „Chelsea“ savininkas, O.Deripaska turi „En+ Group“ akcijų, I.Sečinas yra „Rosneft“ vykdomasis direktorius, o D.Lebedevas – banko „Rossija“ direktorių valdybos pirmininkas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Romanas Abramovičius

Tačiau Jungtinė Karalystė teigė parengusi licenciją, pagal kurią „Chelsea“ gali tęsti tam tikrą su futbolu susijusią veiklą.

„Negali būti saugaus prieglobsčio tiems, kurie rėmė žiaurų Putino išpuolį prieš Ukrainą“, – sakė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.

 Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) ketvirtadienį dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą laikytis OPEC+ aljanso susitarimo, praėjus dienai, kai šalies atstovas pareiškė, jog JAE ketina raginti naftos kartelį padidinti gavybą.

„JAE yra įsipareigoję laikytis OPEC+ susitarimo ir galiojančio mėnesinio gamybos koregavimo mechanizmo,“ – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė energetikos ministras Suailas Mohammedas al-Mazrouei.

„JAE tiki OPEC+ teikiama verte naftos rinkai,“ – pridūrė jis.

Praėjusią savaitę vykusiame OPEC+ susitikime trylika Saudo Arabijos vadovaujamos Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) grupės narių ir dešimt jų sąjungininkių, įskaitant Rusiją, susitarė tvirtai laikytis planų iki balandžio mėnesio išlaikyti esamus gavybos tikslus.

Kainų šuolis ir nerimas dėl pasiūlos po Rusijos invazijos į Ukrainą paskatino raginimus OPEC padidinti gavybą.

OPEC+ grupė planuoja balandį padidinti gavybą vos 400 tūkst. barelių per dieną – tokiu pat tempu kaip ir pastaraisiais mėnesiais.

JAE ambasadorius Vašingtone Yousefas al Otaiba trečiadienį pareiškė, kad jo šalis pritaria „gavybos didinimui ir skatins OPEC apsvarstyti didesnį gavybos lygį“.

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas antradienį paskelbė „skubų kreipimąsi“ į OPEC nares padidinti gavybą, „kad būtų palengvinta rinkoje susiklosčiusi padėtis“.

Naftą išgaunančios šalys yra suinteresuotos veikti koordinuotai – tiek Saudo Arabijos vadovaujamoje OPEC, tiek Rusijos vadovaujamame išplėstiniame aljanse – siekdamos išvengti kainų karo ir išlaikyti rinkos kontrolę.

Apskaičiuota, kad Saudo Arabija, JAE, Kuveitas ir Irakas kartu turi 2,5–3 mln. barelių per dieną rezervinių pajėgumų.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vykdomųjų direktorių taryba patvirtino 1,4 mlrd. JAV dolerių dydžio skubų finansavimą karo draskomai Ukrainai, kad padėtų šaliai įveikti „didžiulę humanitarinę ir ekonominę krizę“, kurią sukėlė Rusijos invazija.

TVF valdančioji direktorė Kristalina Georgijeva pareiškė, kad šiuo pagalbos paketu, kurio vertė atitinka 50 proc. Ukrainos kvotos TVF,  suteikiama „itin svarbi finansinė parama“, kuri savo ruožtu paskatins „plataus masto lėšų mobilizavimą“, reikalingą „sušvelninti ekonominį karo poveikį“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Tarptautinis valiutos fondas

Pasak jos, Ukraina atsisakė iki šiol galiojusios TVF rezervinio finansavimo programos, bet patvirtino tęsianti bendradarbiavimą su fondu, kad būtų sukurta ekonomikos atstatymo programa, skirta atsigavimui ir augimui, kai leis sąlygos.

Ukrainos valdžia ketina toliau glaudžiai konsultuotis su TVF darbuotojais, toliau plėtodama ir įgyvendindama veiksmingas priemones, skirtas sušvelninti krizės padarinius, teigiama TVF pranešime.

2020-ųjų birželį TVF patvirtino Ukrainai skirtą rezervinio finansavimo programą, kurios bendra apimtis – apie 5 mlrd. JAV dolerių, ir iškart išmokėjo 2,1 mlrd. dolerių. Buvo numatytos dar keturios išmokos, tačiau jų grafikas sutriko, Ukrainai neįvykdžius įsipareigojimų. Antrąją 0,7 mlrd. dolerių dydžio išmoką Ukraina gavo tik pernai lapkritį.

„Twitter“ pristatė savo apsaugoto privatumo svetainės versiją, kuria galima išvengti sekimo ir cenzūros, Rusijai apribojus prieigą prie šio socialinio tinklo.

Rusija blokavo socialinį tinklą „Facebook“ ir apribojo prieigą prie „Twitter“, bandydama varžyti informacijos apie jos karą Ukrainoje srautą. Abi kompanijos sakė, kad stengiasi atkurti žmonėms Rusijoje prieigą prie šių tinklų, bet varžo rusų valstybinės žiniasklaidos galimybes jais naudotis.

„Scanpix“ nuotr./Bendrovė "Twitter"

Naudodamiesi vadinamąja sluoksninio maršruto parinkimo technologija, vartotojai šią „Twitter“ versiją gali pasiekti atsisiuntę naršyklę „Tor“, sudarančią sąlygas matyti puslapius „tamsiajame internete“. Šios svetainės vietoje domeno vardo .com naudoja .onion (angl. onion – svogūnas).

Paprastos interneto svetainės, įskaitant twitter.com, taip pat yra prieinamos per „Tor“, bet versijos su .onion yra sukurtos specialiai „Tor“ ir apsaugo nuo piktavalių veikėjų gudrybių.

Nors „tamsusis internetas“ labiau siejamas su nelegaliomis svetainėmis, tokiomis kaip jau nebeveikianti narkotikų rinka „Silk Road“, šį terminą taip pat dažnai vartoja žmonės, dėl savo saugumo norintys anonimiškumo ar norintys pasiekti represinių vyriausybių cenzūruojamus puslapius.

„Facebook“ ir kitos svetainės, tokios kaip BBC, taip pat turi per „Tor“ pasiekiamų versijų. Tokia „Twitter“ versija buvo pradėta kurti dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, trečiadienį patvirtino kompanija.

Programinės įrangos inžinierius ir interneto saugumo ekspertas Alecas Muffettas (Alekas Mafetas), kuris yra kūręs sluoksninės technologijos puslapius ir kitoms kompanijoms, apie naują „Twitter“ paslaugą paskelbė savo tviterio paskyroje.

„Ko gera, tai svarbiausia ir ilgiausiai laukta tviterio žinutė, kokią tik esu parašęs”, – antradienį rašė jis.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Rusijoje vasarį pakilo iki 9,15 proc. nuo 8,73 proc. sausį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba "Rossat".

9 proc. viršijanti metų infliacija šalyje užfiksuota pirmąkart nuo 2016-ųjų sausio.

Dabartinis infliacijos lygis – daugiau nei dukart didesnis už centrinio banko nustatytą 4 proc. tikslą, be to, jos dydis kol kas neatpindi Vakarų sankcijų, įvestų Rusijai dėl jos karo Ukrainoje, poveikio.

Vartojimų kainų šuolis smogė mažai santaupų turinčių rusų perkamajai galiai ir tapo galvos skausmu valdžios institucijoms.

Tikėtina, kad Vakarų sankcijos dar labiau pabrangins daugumą prekių, ypač atsižvelgiant į tai, kad nuo metų pradžios Rusijos rublis nuvertėjo maždaug 40 proc., todėl bet kokios prekės, kurias Rusijai pavyksta importuoti, jos vartotojams tampa vis brangesnės.

Daugeliui rusų vis dar prisimenant pražūtingą praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio hiperinfliaciją, prekybos centrai šalyje ėmėsi priemonių, kuriomis siekiama apriboti pagrindinių maisto produktų kainų augimą ir užkirsti kelią jų supirkinėjimui "didmena" perpardavimo ir lengvo pasipinigavimo tinklais.

„PlayStation“ ir „Nintendo“ stabdo tiekimą į Rusiją, ketvirtadienį pranešė Japonijos žaidimų milžinės, vis daugiau tarptautinių prekių ženklų nutraukiant veiklą šalyje po Maskvos invazijos į Ukrainą.

„Sony Group“, kuriai priklauso „PlayStation“, pareiškime nurodė, kad jos vaizdo žaidimų padalinys „prisijungia prie pasaulinės bendruomenės, raginančios pasiekti taiką Ukrainoje“.

„Sustabdėme visas programinės ir techninės įrangos siuntas, „Gran Turismo 7“ paleidimą ir „PlayStation Store“ veiklą Rusijoje,“ – sakoma pranešime.

123RF.com nuotr./„PlayStation 5“

Technologijų ir pramogų konglomeratas taip pat pranešė, kad paaukojo 2 mln. dolerių JT pabėgėlių agentūrai ir „Gelbėkit vaikus“, kad „paremtų šios tragedijos aukas“.

Vis daugiau tarptautinių įmonių, nuo „McDonald's“ iki „Adidas“ ir „Samsung“, visiškai arba iš dalies sustabdė verslą.

Vienos minėjo tiekimo grandinių sutrikimus, o kitos šį žingsnį tiesiogiai siejo su pasipiktinimu dėl prezidento Vladimiro Putino sprendimo pasiųsti karius į Ukrainą.

„Nintendo“ atstovas spaudai naujienų agentūrai AFP teigė, kad Kiote įsikūrusi bendrovė, kurianti populiarią „Switch“ konsolę, „kol kas sustabdo“ visų prekių siuntimą į Rusiją, tačiau nepateikė išsamios informacijos nuo kada ar iki kada stabdo siuntimus.

„Priežastys yra dvi. Viena – mūsų elektroninė parduotuvė [Rusijoje] sustojo nuo kovo 4 dienos, nes mokėjimų tiekėjas sustabdė operacijas rubliais. Kita – logistikos sutrikimai,“, – teigė bendrovės atstovas.

Danijos „Carlsberg“, ketvirta pagal dydį alaus gamintoja pasaulyje, pranešė, kad dėl Rusijos invazijos į Ukrainą stabdo gamybą ir pardavimus Rusijoje.

„Esame drauge su Ukrainos žmonėmis ir kartu su žmonėmis visame pasaulyje kuo griežčiausiai smerkiame Rusijos invaziją“, – teigiama „Carlsberg“ grupės pareiškime.

Ji pabrėžė, kad dėl to negali Rusijoje tęsti „įprastinės veiklos“.

Praėjusią savaitę  „Carlsberg“ paskelbė, kad stabdys naujas investicijas Rusijoje ir eksportą į šią valstybę.

„Nuo tada nutraukėme bet kokią „Carlsberg Group“ ir „Baltika“ reklamą Rusijoje ir nustosime gaminti bei pardavinėti mūsų pagrindinio prekės ženklo „Carlsberg“ produkciją Rusijos rinkoje“, – teigiama pranešime.

Nuo 2008-ųjų „Carlsberg“ valdo didžiąją dalį Rusijos aludarės „Baltika“, kurioje dirba 8,4 tūkst. žmonių, tai yra daugiau nei penktadalis visų „Carlsberg“ darbuotojų visame pasaulyje.

Alaus darykla „Baltika“ ir toliau veiks, tačiau kaip atskira įmonė, „siekiant išlaikyti mūsų darbuotojus ir jų šeimas“, pažymi „Carlsberg“.