Su 15min redakcija susiekęs skaitytojas Darius (vardas pakeistas, bet redakcijai žinomas) pasakojo, kad jo garbaus amžiaus tėvai, iki šiol iš Rusijos Federacijos gavę išmokas už Antrojo pasaulinio karo metais jiems padarytą žalą, iš „Swedbank“ sulaukė laiško, jog šie pinigai daugiau pervedami nebus.
Vyras sako esąs įsitikinęs, kad su šia problema gali susidurti tūkstančiai žmonių, kurie anksčiau gavo panašias išmokas iš Rusijos. Pavyzdžiui, kaip 15min informavo „Sodra“, Rusija skyrė ir tiesiogiai moka ir tokias išmokas, kaip vadinamosios „karinės“ pensijos, skirtos buvusių Sovietų Sąjungos jėgos struktūrų darbuotojams.
Nutraukia ryšius su Rusija
Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, įmonės ir institucijos ėmė nutraukinėti ryšius su agresore. Tarp jų ir finansų įstaigos – visi trys didieji šalies bankai – „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ yra paskelbę, jog mokėjimų su Rusija bei Baltarusija nevykdys.
Visgi aiškėja, kad dėl to kai kurie žmonės pateks į tam tikrą pilkąją zoną – šis bankų žingsnis gali atimti jiems priklausančias kompensacijas už karo metais patirtą žalą.
Su 15min redakcija susisiekęs Darius pasakojo, kad jo 90 ir 79 metų amžiaus tėvams Rusijos Federacija sausio ir balandžio mėnesiais periodiškai mokėdavo išmokas – galutinė suma per metus vienam žmogui siekdavo 140 eurų.
„1944 m., kai rusai varė lauk vokiečius, visame Suvalkijos regione rusai gyventojus tempė paskui save, kad jie kastų apkasus. Tai buvo priverstiniai darbai. Rusijos Federacija tuos žmones pripažino nukentėjusiais ir jau dešimtmetį ar daugiau jiems mokamos išmokos“, – 15min pasakojo Darius.
Vyriškis akcentavo, kad šie mokėjimai buvo atliekami eurais, o tokių žmonių, gaunančių panašias išmokas iš Rusijos, gali būti ir daugiau.
Darius pasakojo, kad iš mamos išgirdęs apie „Swedbank“ atsiųstą laišką, kuriame buvo teigiama, kad nuo gegužės 6 dienos banko klientai negalės gauti mokėjimų iš Rusijos ir Baltarusijos, iš pradžių to nesureikšmino – manė, kad situaciją galima išspręsti atsidarius sąskaitą kitame banke.
Vis dėlto apskambinęs finansų įstaigas jis išgirdo, kad to padaryti nepavyks.
„Kai pradėjau skambinti, visi sako: ne ne ne, mokėjimų nebus. Pabandžiau į keletą fintech įstaigų, mažųjų bankelių paskambinti – ir tie pavedimų iš Rusijos nevykdo“, – stebėjosi vyras.
Darius sakė minėtą situaciją vertinantis kaip bankų bandymą prisidengiant sankcijomis išvengti bet kokių reputacinių rizikų.
„Pasipylus sankcijoms, bankuose atsirado didžiulė nežinia, nes reikėjo visus pavedimus – tiek verslo, tiek fizinių asmenų – stabdyti ir rankiniu būdu apdoroti, žiūrėti, kas neatitinka, kas atitinka. Aš tai žinau, nes turiu verslo ryšių, susijusių su keliais bankais. Tai pareikalavo didžiulių žmogiškųjų resursų. Bankai turbūt nutarė, kad lengviausias būdas bus jų išvis atsisakyti“, – nusivylimo neslėpė Darius.
„Swedbank“ aiškintis nebandė
Darius pasakojo, kad situacijos aiškintis su „Swedbank“ nebandė, nes nematė daug prasmės, jog kažką pavyktų pasiekti.
„Tai būtų laiko gaišimas, ir aš žinau, ką jie atsakytų, prisidengę gražiais teisiniais žodžiais. (...) Čia nėra ką aiškintis, reikia Seimo įsikišimo ar dar kažkieno, kas pasakytų, kad gali būti daromos išimtys“, – komentavo jis.
Kai pradėjau skambinti, visi sako: ne ne ne, mokėjimų nebus. Pabandžiau į keletą fintech įstaigų, mažųjų bankelių paskambinti – ir tie pavedimų iš Rusijos nevykdo.
Darius piktinosi ir tuo, jog jei reikėtų atsidaryti sąskaitą kitame banke, tai būtų nepatogu, nes bankų padaliniai regionuose buvo uždaryti.
„Man reikėtų tuos žmones, kurie jau nepaeina ir lovose guli, vežti į miestą X ir atsidaryti sąskaitą. Kad ją atidarytume, greičiausiai su įgaliojimu reikėtų važiuoti į Rusijos ambasadą. Be to, nuvažiavus į ambasadą, šitame įvykių fone, net neabejoju, kad šitie Rusijos Federacijos melagiai pasinaudotų tokia galimybe paeskaluoti situaciją ir sakyti: mes tai geri, mes norime mokėti, bet jūsų valstybė neleidžia“, – kalbėjo Darius.
Vyras pridūrė, kad šiuo atveju esmė slypi ne piniguose, o kilusioje neteisybėje.
„Šitie 140 eurų yra visiškai nereikšmingi, aš juos tėvams sukompensuosiu. Bet pensininkams, aš manau, jie yra reikšmingi. Tai yra neteisybė – pinigai dar nebaigti mokėti ir jie tikrai neatstatys tos moralinės žalos, o jų dar ir priimti neleidžia“, – kalbėjo vyras.
Susisiekus su „Swedbank“, banko atstovas Saulius Abraškevičius aiškino, kad remiantis įsipareigojimais kurti „finansiškai tvirtą ir tvarią visuomenę“ bei matant nuolat besiplečiantį sankcijų skaičių Rusijai ir jos verslo subjektams, priimtas sprendimas laipsniškai atsisakyti ir nebevykdyti mokėjimų visomis valiutomis į Rusiją ir iš jos.
Visgi jis neatmetė, kad tam tikros išimtys būtų galimos, tačiau klientams reikia susisiekti su banku.
„Tam tikros išimtys bus leidžiamos tik tais atvejais, kai mokėjimai yra būtini valstybės funkcijoms užtikrinti ar yra atliekami humanitariniais tikslais. Konkrečių klientų atvejų negalime komentuoti, nes bankas yra saistomas banko paslapties ir negali trečiosioms šalims atskleisti santykių su klientais detalių. Jei klientui kyla klausimų, jis kviečiamas susisiekti tiesiogiai su banku“, – nurodė S.Abraškevičius.
Lietuvos bankas šiuo klausimu pateikė trumpą komentarą, kuriame taip pat akcentavo, jog skaitytojas turėtų situaciją aiškintis tiesiogiai su finansų įstaiga.
„Siūlytume skaitytojui tiesiogiai kreiptis į finansų rinkos dalyvį, išdėstant situaciją ir bendromis pastangomis ieškoti galimų aprašytos situacijos išsprendimo būdų. Finansų rinkos dalyviai privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos rusijai taikomos sankcijos, tačiau, Lietuvos banko nuomone, valdydami rizikas ir įgyvendinami sankcijas, jie turi užtikrinti ir klientų interesus”, – komentare teigė centrinis šalies bankas.
Kiti bankai situaciją komentavo panašiai. „Luminor“ atstovė spaudai Indrė Baltrušaitienė nurodė, kad individualios išimtys bus taikomis.
„Tai ketinama atlikti dėl mokėjimų, susijusių su būtiniausiais valstybės poreikiais ir humanitarine pagalba (tarkime, medicinos priemonės, pensijos ir pan.). Šiuo metu kolegos dirba, dėliodami galutinį mokėjimų įvykdymo procesą“, – sakė I.Baltrušaitienė.
Finansų rinkos dalyviai privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos rusijai taikomos sankcijos, tačiau valdydami rizikas ir įgyvendinami sankcijas, jie turi užtikrinti ir klientų interesus.
Jai antrino ir SEB banko valdybos narė, Stebėsenos ir prevencijos tarnybos vadovė Vilija Nausėdaitė, tačiau kiekvienas toks atvejis bus vertinamas individualiai.
„Kiekvienu išimties atveju sprendimą bankas priims individualiai, išsamiai įvertinęs konkrečią situaciją, jei esamas banko klientas kreipsis į banką. Išimčių kriterijų neatitinkantys mokėjimai bus automatiškai grąžinti mokėtojui“, – komentare kalbėjo V.Nausėdaitė.
Ministerijos komentuoti nenorėjo
15min susisiekė su Socialinės apsaugos ir darbo (SADM), Finansų bei Užsienio reikalų ministerijomis, tačiau visos jos klausimą komentavo nenoriai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodė, kad pagal Lietuvos įstatymus paskirtos pensijos mokamos be jokių trikdžių į gyventojų sąskaitas, o Rusijos Federacijos mokamos išmokos su ministerijos kompetencijomis nesusijusios.
Tuo metu Užsienio reikalų ministerija priežastis, dėl kurių nevyksta mokėjimai, kvietė aiškintis kreipiantis į Lietuvos komercinius bankus.
„Užsienio reikalų ministerija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos priimtais teisės aktais, savo kompetencijos ribose deda visas pastangas siekiant laiku suteikti leidimus įmokoms, kai jos galimos pagal nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus“, – tvirtino ministerija.
Tuo metu Finansų ministerija sakė, kad šis klausimas turėtų būti adresuotas SADM.
„Sodra“ taip pat sakė neturinti informacijos apie šių išmokų gavėjus, nes jas Rusija skyrė ir mokėjo tiesiogiai per socialinio aprūpinimo skyrių prie Rusijos Federacijos ambasados.
„Taip pat mokamos ir vadinamosios „karinės“ pensijos, skirtos buvusių Sovietų Sąjungos jėgos struktūrų darbuotojams, Antrojo pasaulinio karo veteranams ir kitiems“, – informavo „Sodra“.
