Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetai siūlo, kad daliai sankcionuotų įmonių laikinus administratorius parinktų finansų ministras, o finansų įstaigoms – Lietuvos bankas.
Abu Seimo komitetai tam pritarė trečiadienį svarstydami naują Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo redakciją. Komitetai siūlo laikinuosius administratorius skirti iškart, kai Seime nauja redakcija bus priimta – tai numatoma padaryti po Velykų.
„Iš karto, taip, po pasirašymo, kad pradėtų galioti. Čia esminė data“, – BNS sakė Ekonomikos komiteto pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius.
Pasak Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko, šios pataisos leistų greičiau paskirti Kėdainių fosforo trąšų gamybos bendrovės „Lifosa“ laikinąjį administratorių – jos veikla sutriko po to, kai Europos Sąjunga (ES) kovo 9-ąją paskelbė sankcijas netiesioginiam jos savininkui, Rusijos oligarchui Andrejui Melničenkai, įmonės sąskaitos buvo įšaldytos ir galiausiai įmonės veikla praėjusį savaitgalį sustabdyta.
Premjerės patarėjas, buvęs centrinio banko vadovas Vitas Vasiliauskas teigė, kad laikinasis administratorius vadovaus įmonei.
„Jis atsistoja vietoje valdymo organų, tampa įmonės vadovu ir kartu atriboja galutinį naudos gavėją nuo įmonės“, – komitete teigė V.Vasiliauskas.
Jis pripažino galimas tokio veiksmo rizikas ir teisines pasekmes: „To negali išvengti“.
V.Vasiliauskas pabrėžė, kad sutartys su laikinaisiais administratoriais būtų sudaromos ne ilgiau nei vieneriems metams, o reikalui esant jos būtų pratęsiamos.
Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymas atnaujinamas, nes ES taikant sankcijas Rusijai ir Baltarusijai dėl karo Ukrainoje, reikia spręsti, kaip bus valdomas sankcionuotų įmonių turtas.
Pataisos numato, kad turėtų būti skiriamas laikinasis administratorius juridiniams asmenims ir jų turtui, kuriam taikomos sankcijos. Be to, siūloma, kad įšaldytas turtas galėtų būti realizuojamas paverčiant jį pinigais ir lėšas saugant depozitinėse sąskaitose.
Lietuvos bankas prižiūri bankus, kredito unijas, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigas, sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo platformas, kredito davėjus, finansų maklerio ir valdymo įmonės.
URM teigimu, per pastarąjį mėnesį ES įvedus sankcijas Rusijai ir Baltarusijai bei Lietuvoje pradėjus jas įgyvendinti, pastebėta, kad būtina tobulinti ir efektyvinti sankcijų įgyvendinimą, stiprinti koordinavimą.
Dėl Lietuvoje taikomų ES finansinių sankcijų, susijusių su Rusija ir Baltarusija, bendra įšaldytų lėšų suma dabar siekia apie 22 mln. eurų.
