Europos Komisija leido Lietuvai tapti euro zonos nare. Pirmadienį Lietuvos monetų kalykloje Vilniuje pradedamos kaldinti 1 euro lietuviškos monetos. Tai reiškia, kad nuo kitų metų sausio litus gyventojų piniginėse pakeis eurai. Kas pasikeis?
Menki pokyčiai?
ECB susirūpino, kad Europoje kainos auga per lėtai. Dėl to stengiasi į rinką įlieti pigių pinigų, paskatinti vartojimą, taigi ir kainų augimą. Tačiau tai nereiškia, kad, Lietuvai įsivedus eurą, infliacija bus labiau skatinama ir Lietuvoje.
„Prisijungimas prie euro, euro įvedimas nelabai turėtų ką pakeisti. Litas kaip valiuta yra fiksuota su euru, tai mes jau dabar perimame visą ECB politiką. Lietuvos bankas savo pinigų politikos nevykdo. Su kuria valiuta tu susieji savo valiutą, jos kursą, tai atitinkamai to centrinio banko politiką tu savaime ir perimi“, – 15min.lt aiškino Rūta Medaiskytė, investicinio banko „Finasta“ vyriausioji ekonomistė.
ECB sprendimą sumažinti palūkanų normas nuo 0,25 proc. iki 0,15 proc. Lietuva jau pajuto, nors dar ir nėra įstojusi į euro zoną.
„Dabar jau perimam visas mažas palūkanų normas, kurios turėtų gyvinti ūkį ir skatinti infliaciją. Sakyčiau, kad euro įvedimas šitoje vietoje, nematau, kad per šitą mechanizmą kažkaip reikšmingai pakeistų situaciją“, – sakė R.Medaiskytė.
Pasak jos, toks nežymus palūkanų mažinimas nėra reikšmingas žingsnis, nes palūkanos ir taip buvo artimos nuliui.
„Bazinė palūkanų norma ir taip buvo žema, ją sumažino dar labiau, bet tas dar labiau tai tik 0,1 proc. Aš labai abejoju, kad tai kažkaip iš esmės paskatintų dar aktyvesnį skolinimąsi, investavimą ir pan. Pinigai ir taip yra pigūs, o tai, kad sumažino palūkanas, jau netgi nebelabai yra to masto žemyn. Nulis jau yra prie pat. Jau beveik griebiamasi šiaudo“, – sakė R.Medaiskytė.
Tuo metu Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas, sunerimęs labiau.
Nebebus galimybės trauktis
Pasak jo, Europoje buvo įvestas visai kitoks euras nei tas, kuris yra dabar. Ryškiausias skirtumas matomas ECB politikoje.
„Jis visada buvo pakankamai konservatyvus, netradicinių pinigų politikos instrumentų nenaudojo. Netradiciniai tai yra tie, kurie yra banalus pinigų dauginimas tam, kad į rinką būtų pumpuojama kuo daugiau pinigų ir kainų lygis būtų užkeltas“, – pasakojo V.Žukauskas. Tačiau dabar ECB vykdo pigių pinigų politiką, kurios, įsivedę eurą, atsisakyti jau nebegalėsime.
„Kai turėjome valiutų valdybą, visada turėjome galimybę pakeisti valiutą. Nuo lito susiejimo su doleriu perėjome prie lito susiejimo su euru. Tai buvo natūralus sprendimas. Kai smarkiai susvyravo pasitikėjimas euru, Lietuva buvo tokioje neblogoje situacijoje, kadangi Lietuva visada galėjo priimti sprendimą, jeigu susvyruoja rezervinė valiuta, pakeisti ją į kažką kitą. Kai įstosime į euro zoną, tokios galimybės neturėsime. Ir dėl to mes dar kritiškiau turime vertinti ECB sprendimus, nes tokios lengvos išeities, kokią turėjome anksčiau, nebeturėsime“, – sakė V.Žukauskas.
